Vaisiai – pirkėjų prioritetas
Kaip teigia „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis, pagrindinis vaisių ir daržovių grupės augimo variklis buvo itin populiari nuolaidų iniciatyva, tačiau tam įtakos turėjo ir kiti veiksniai.
„Tai ir didėjantis gyventojų dėmesys sveikesnei mitybai, ir auganti perkamoji galia bei sprendimas nuo antradienio pirkėjams siūlyti tik šviežią produkciją. Štai, pavyzdžiui, mūsų vaisių ir daržovių išpardavimo akcija turi bent kelias laimėtojų grupes: pirmadieniais nuo 17 val. sulaukiame pirkėjų antplūdžio, kurie vaisių ir daržovių nori įsigyti 50 proc. pigiau, o nuo antradienio – tų, kurie ypač vertina šviežumą“, – pasakoja D. Dundulis.
Pasak jo, praėjusiais metais, lyginant su 2024-aisiais, beveik dvigubai išaugo obuolių pardavimai – tai įvyko nepaisant prastesnio derliaus ir aukštesnių kainų. Tačiau tarp perkamiausių vaisių ir toliau išlieka bananai.
„Nors absoliutūs kiekiai neprilygsta bananams, tačiau itin išsiskyrė slyvų paklausa – jų nupirkta net keturis kartus daugiau, o vynuogių – dukart daugiau. Įdomu ir tai, kad vynuogių pardavimai augo net ir didėjant jų kainai. Tai rodo, jog žmonės ne tik labiau rūpinasi mitybos kokybe, bet ir gali sau leisti didesnes išlaidas vaisiams ar uogoms“, – sako D. Dundulis.
Mandarinų, citrinų bei persimonų „Norfa“ pirkėjai pernai įsigijo 20–25 proc. daugiau nei metais anksčiau. Išskirtiniai buvo ir melionų pardavimai – jie šoktelėjo apie 30 proc. Jei anksčiau melionai dažniausiai būdavo perkami tik vasaros pabaigoje, tai 2025 metais paklausa išliko iki pat Naujųjų metų.
Daržovių vartojimas taip pat augo
Daržovių kategorijoje labiausiai nustebino brokolių ir žiedinių kopūstų populiarumas – jų pardavimai padvigubėjo. Tuo metu kainos išliko stabilios ir tik epizodiškai buvo šiek tiek didesnės nei prieš metus.
„Tai dar vienas signalas, kad pirkėjai vis dažniau renkasi sveikesnius produktus ir į savo mitybą įtraukia daugiau specialistų rekomenduojamų daržovių. Galbūt todėl salotų pardavimai išaugo bent ketvirtadaliu. Reaguodami į augančią paklausą, išplėtėme asortimentą – be pjaustytų salotų indeliuose pasiūlėme ir plautas, jau paruoštas vartojimui. Taip pat matėme didesnį susidomėjimą įvairiais daigais“, – pastebi D. Dundulis.
Norėdama užtikrinti stabilų salotų tiekimą, „Norfa“ jas importuoja ne tik iš Lietuvos augintojų, bet ir iš Italijos, Ispanijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos bei kitų šalių.
Praėjusiais metais apie 40 proc. dažniau buvo perkami ir pievagrybiai, 35 proc. išaugo trumpavaisių agurkų ir raudonųjų saldžiųjų paprikų paklausa. Iki pat metų pabaigos pirkėjai aktyviai rinkosi ir svogūnų laiškus, kurie anksčiau daugiausia būdavo perkami šiltuoju metų laiku.
Pirkėjų krepšelis – vis įvairesnis ir sveikesnis
D. Dundulis sako, kad stebint pardavimų tendencijas, akivaizdžiai matoma, jog pirkėjų krepšelis tampa ne tik sveikesnis, bet ir įvairesnis bei vertingesnis.
„Matome, jog žmonės gali sau leisti daugiau ir tai daryti dažniau. Pavyzdžiui, trumpavaisius agurkus anksčiau dauguma rinkdavosi tik lietuviško sezono metu, kai jų kaina būdavo žemiausia. Pernai jie buvo perkami iki pat didžiųjų žiemos švenčių, nors produkcija buvo atvežama iš Turkijos ir Ispanijos“, – teigia „Norfos“ vadovas.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į stabiliai didelius bulvių pardavimus. Jų kainos pernai beveik nekito, o ypač didelio pirkėjų dėmesio sulaukė nauja 10 kg tinklinių maišelių pakuotė su aukštos kokybės bulvėmis.
Tradicinių lietuviškų daržovių – baltagūžių kopūstų, morkų, svogūnų ir ilgavaisių agurkų – pardavimai pernai taip pat augo ir buvo maždaug 20 proc. didesni nei 2024 metais.
Sugedusi produkcija tampa energijos šaltiniu
Pasak „Norfos“ vadovo, reikšmingą įtaką pardavimų augimui turėjo ir tai, kad po pirmadienio išpardavimo nuo antradienio parduotuvėse lieka tik švieži vaisiai ir daržovės. „Per porą metų vaisių ir daržovių skyriai pasikeitė iš esmės, o tvarumo lygis pasiekė labai aukštą kartelę“, – sako D. Dundulis.
Sugedusios produkcijos nurašymai reikšmingai sumažėjo. Nors kas savaitę 161 „Norfos“ parduotuvėje surenkama nuo 25 iki 70 tonų vartoti netinkamų vaisių ir daržovių, jie nėra išmetami.
„Visa ši produkcija surenkama į sandarius daugkartinius konteinerius, gabenama į specialų sandėlį, o vėliau – į biojėgainę, kur paverčiama elektra ir šiluma. Svarbu ir tai, kad naudojame daugkartinius konteinerius, o ne vienkartinę tarą, kuri vėliau tampa atliekomis“, – pabrėžia jis.
Be to, „Norfa“ kartu su tiekėjais siekia naudoti kuo daugiau daugkartinės taros, o dalis daržovių prieš pakuojant yra mechaniškai nuvalomos šepečiais, kad pirkėjus pasiektų švaresnės.
Verta paminėti ir tai, kad pirmadieniais su „Norfos“ nuolaidų kortele nuo ryto taikoma 50 proc. nuolaida tortams ir plokštainiams, o nuo 17 valandos – sveriamai rūkytai bei šviežiai žuviai ant ledo.