Pensijų kaupimo bendrovių pajamos ir pelnas priklauso nuo valdomų fondų turto. Kuo jis didesnis, tuo daugiau mokesčio gyventojai sumoka fondų valdytojams. Ir priešingai – kuo daugiau pinigų bus atsiimta ar pervesta į „Sodrą“, tuo valdytojų uždarbis bus mažesnės.
Galima būtų spėti, kad pensijų fondai neskelbia duomenų apie nutrauktas sutartis nenorėdami paskatinti dar daugiau gyventojų tai padaryti. Tačiau kokias slapukavimo priežastis įvardija patys pensijų fondų atstovai?
Per pirmą savaitę kaupimą nutraukė 50 tūkst. gyventojų?
II pakopos pensijų fondus valdo 6 bendrovės, prižiūrimos Lietuvos banko (LB). Keturios iš jų priklauso šalyje veikiantiems komerciniams bankams („Swedbank“, SEB, „Artea“, „Luminor“), viena – gyvybės draudimo bendrovei („Allianz“), o dar viena – nepriklausoma („Goindex“).
Visoms joms taikomos vienodos priežiūros ir duomenų teikimo taisyklės. Beveik visų jų galutinių savininkų akcijos kotiruojamos skirtingose akcijų biržose. Jose irgi taikomos tam tikros duomenų atskleidimo taisyklės.
Tačiau tik viena iš 6 pensijų fondų valdymo įmonių naujienų portalui tv3.lt atskleidė, kiek jų klientų pateikė prašymus nutraukti pensijų kaupimą nuo sausio 1 d. Tai yra „Allianz“ (anksčiau – „Aviva“), sulaukusi apie 8 tūkst. tokių prašymų.
Jeigu darytume prielaidą, kad visos kaupimo bendrovės sulaukė prašymų iš tokios pačios dalies visų klientų, t. y. 3,49 proc., tuomet išeitų, kad vien per savaitę nutraukti kaupimą panoro apie 50 tūkst. gyventojų.
Naujausiais duomenimis, viso II pakopos pensijų fondų turtas praėjusių metų pabaigoje pasiekė 10,6 mlrd. eurų. Jei tartume, kad kaupimą nutraukiančių gyventojų dalis atitinka jų turimą turto dalį fonduose, tai sudarytų beveik 370 mln. eurų.
Prognozuojama, kad apie 2/3 atsiimamų sumų bus pervesta gyventojams (tai yra jų pačių mokėtos įmokos), o likusi dalis – „Sodrai“ (dalis įmokų, mokėtų iš jos ir valstybės biudžeto).
Taigi galima spėti, kad prašymus jau pateikusiems gyventojams gali atitekti apie 244 mln. eurų – vidutiniškai maždaug po 4,8 tūkst. eurų kiekvienam.
Iš „Allianz“ traukiasi 8 tūkst. kaupiančiųjų
„Allianz Lietuva“ Procesų ir pensijų sutarčių skyriaus vadovė Eugenija Tamutienė informavo, kad šiuo metu dėl pensijos kaupimo nutraukimo kreipėsi apie 8 tūkst. kaupiančiųjų.
„Tiesa, pasitaiko ir tokių klientų, kurie pateikia prašymą nutraukti kaupimą pensijai, tačiau dar kartą pasvėrę kaupimo naudą persigalvoja ir kreipiasi norėdami kaupti toliau.
Klientai persigalvoti ir likti kaupime gali. Svarbu šį prašymą pateikti per tą patį ketvirtį, kada buvo pildytas prašymas nutraukti kaupimą“, – komentavo E. Tamutienė.
Pasak jos, tokiais atvejais klientams tereikia užpildyti prašymo nutraukti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime atšaukimo formą įmonės savitarnos svetainėje. Tai padarius ankstesnis prašymas bus laikomas negaliojančiu, o pensijų kaupimo sutartis galios toliau.
„Artea“ duomenų neteikia dėl konkurencingumo, biržos ir LB
Banko „Artėja“ atstovai apgailestavo, kad negali pateikti preliminarių skaičių apie prašymus nutraukti kaupimą.
Esą gyventojai teikia įvairius prašymus ir juos atšaukia arba, pvz., prašymai negali būti vykdomi dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Jiems užtikrinamos galimybės teikti prašymus tiek gyvai – skyriuose, tiek ir internetu.
„Negalutinių, netikslių duomenų, kurie gali turėti įtakos mūsų konkurencingumui rinkoje, teikti negalime. Be to, „Artea“ bankas yra „Nasdaq“ Baltijos biržoje listinguojama bendrovė ir finansinius duomenis, rezultatus privalome teikti vadovaudamiesi aiškiai reglamentuota tvarka bei tvarkaraščiu“, – komentavo banko atstovai.
Pasak jų, pagal galiojantį reglamentavimą, „Artea Asset Management“, valdanti „Artea“ pensijų fondus, duomenis apie klientus, sukauptas sumas, grąžas ir kt. periodiškai teikia rinką prižiūrinčiam LB, kaip ir kitos kaupimo bendrovės. Esą LB yra atsakingas už rinkos duomenų surinkimą, analizę ir viešinimą.
„Goindex“ neviešina skaičių, nes jie „neatspindi klientų sprendimų“
Kaip informavo „Goindex“ atstovai, šiuo metu jie neviešina pateiktų prašymų nutraukti kaupimą skaičiaus, nes „pirmosiomis reformos savaitėmis šie duomenys dar neatspindi galutinių klientų sprendimų“.
Esą dalis klientų prašymus teikia siekdami pasikonsultuoti, geriau suprasti reformos pasekmes ar įsivertinti skirtingas alternatyvas. O prašymo pateikimas šiame etape nėra galutinis sprendimas – jis gali būti atšauktas arba pakeistas.
„Aiškesnis ir objektyvesnis vaizdas susiformuos vėliau, kai bus patvirtinti galutiniai sprendimai ir pateiktos išsamios ataskaitos. Šiuo laikotarpiu didžiausią dėmesį skiriame klientų konsultavimui ir informuotam, neskubotam sprendimų priėmimui“, – nurodoma įmonės komentare.
„Luminor“ duomenų neviešina dėl jautrumo ir konkurencijos
„Luminor“ informavo, kad pensijų kaupimo bendrovės pateiktų prašymų skaičiais tarpusavyje nesikeičia, jų neviešina, nes tai esą yra „jautrūs duomenys, galintys turėti konkurencinį poveikį“.
Anot banko atstovų, kaip yra įpareigotos, pensijų kaupimo bendrovės skaičius teikia reguliatoriui – LB, kuris yra atsakingas už jų analizę ir viešinimą.
„Galimybe pasitraukti iš II pakopos pensijos kaupimo ir atsiimti sukauptas lėšas klientai naudojosi net ir pirmąją naujųjų metų dieną, pirmąją savaitę srautai išlieka stabilūs bei suvaldomi. Dauguma klientų prašymus teikia interneto banke“, – tikino banko atstovai.
Jie sako jau dabar pastebintys poreikį koreguoti prašymus ar persigalvojus grįžti į kaupimą:
„Natūralu, kad 3 mėnesiai yra ilgas laiko tarpas ir gali pasikeisti aplinkybės, klientai gali persigalvoti, neatsiimti lėšų ir toliau kaupti II pakopoje. Tokiu atveju tereikia kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę bei atlikti pakeitimus.“
SEB neskelbia dėl biržos ir „tendencijų neatspindėjimo“
Naujienų portalui tv3.lt atsiųstame komentare SEB atsiprašo dėl to, kad negali pateikti duomenų apie gautus prašymus nutraukti pensijos kaupimą antrojoje pakopoje.
„Tai lemia kelios priežastys. SEB motininė bendrovė yra listinguojama vertybinių popierių biržoje ir laikomės emitentams numatytų informacijos skelbimo reikalavimų“, – nurodė banko atstovai.
Pasak jų, pavieniai bendrovės duomenys „neatspindi bendrų rinkos tendencijų, todėl tikslinga laukti apibendrintų ir visą šalies rinką apimančių agreguotų rezultatų“.
Esą, pagal galiojantį reglamentavimą, pensijų kaupimo bendrovės su kitomis periodinėmis ataskaitomis teikia duomenis priežiūros institucijai – LB, kuris yra atsakingas už jų akumuliavimą, analizę ir viešinimą.
„Swedbank“ duomenų neviešina, nes juos teikia LB
„Swedbank“ tikino, kad gyventojai šiuo metu domisi ne tik pasitraukimo galimybėmis. Esą jie teiraujasi dėl sukauptos sumos, domisi kitomis kaupimo formomis, sudaro III pensijų pakopos sutartis:
„Pastebime ir tai, kad yra nemažai savo pirminį sprendimą keičiančių gyventojų.“
Vilniuje suniokotas „Swedbank“ padalinio langas (nuotr. Broniaus Jablonsko)” class=”articlePhoto”> 
Pagal galiojantį reglamentavimą, pensijų kaupimo bendrovės su kitomis periodinėmis ataskaitomis teikia duomenis reguliatoriui – LB, kuris yra atsakingas už jų akumuliavimą ir analizę.
Kadangi net ir nutraukimo galimybę pasirinkę gyventojai iki š. m. pirmojo ketvirčio pabaigos gali keisti sprendimą, aiškesnį situacijos vertinimą bus galima pateikti šių metų balandžio pradžioje.
LIPFA neatskleidžia dėl „sistemos“
Fondų valdymo bendroves vienijanti Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) taip pat neatskleidžia bendrų duomenų, kiek gyventojų pateikė prašymus nutraukti pensijos kaupimą.
„Sistemoje fiksuojami skirtingo pobūdžio veiksmai – ne tik galutiniai sprendimai pasitraukti, bet ir konsultaciniai veiksmai, prašymų koregavimai, laikini sprendimai, kurie dar nebūtinai reiškia realų pasitraukimą“, – nurodė asociacija.
Pasak jos atstovų, pensijų kaupimo bendrovės pateiktų prašymų skaičiais tarpusavyje nesikeičia, nes tai esą yra jautrūs duomenys, galintys turėti konkurencinį poveikį. Tad jie nėra renkami asociacijos lygiu:
„Pagal galiojantį reglamentavimą, pensijų kaupimo bendrovės su kitomis periodinėmis ataskaitomis teikia duomenis reguliatoriui – LB, kuris yra atsakingas už jų akumuliavimą, analizę ir viešinimą.“