Tačiau ši istorija – ne tik apie skausmą, bet ir apie sąmoningą išsivadavimą. Valentinos kelias prasidėjo 2011 metais, kai jai buvo 28-eri.
„Ieškojau kažko, kas mane išgelbės, kol galiausiai atsidūriau narcizo rankose. Viskas vyko labai greitai…“ – prisimena ji.
Vyro smurtą patyrusi 42-ejų Valentina ryžosi netylėti
(7 nuotr.) 
Valentina White (nuotr. asm. archyvo)
Valentina White (nuotr. asm. archyvo)
Valentina White (nuotr. asm. archyvo)
Valentina White (nuotr. asm. archyvo)
Valentina White (nuotr. asm. archyvo)
Valentina White (nuotr. asm. archyvo)
Valentina White (nuotr. asm. archyvo)
Santykiai, kurie prasidėjo „gelbėjimo“ vaidmeniu
Su kiekvienais santykiais Valentina ieškodavo išsigelbėjimo. Anot jos, ji nesuprato nei kaip veikia pasaulis, nei ką reiškia vaikystės traumos.
„Ieškojau kažko, kas mane išgelbės, kol aš galutiniame rezultate atsidūriau narcizo rankose. Viskas vyko labai greitai. Mes kelių savaičių laikotarpyje pradėjome gyventi kartu, nes jį išmetė iš namų, o aš buvau lyg gelbėtoja ir galvojau: „Gal mane mylės labiau, nes aš padėsiu jam, tai leidžiu jam su manimi gyventi jau dabar.“ Buvo buitinė pradžia“, – prisimena pašnekovė.
Iš pradžių vyras rūpinosi ja, globodavo, pamokydavo ir atsižvelgdavo į jos poreikius. Tačiau santykiai pamažu blogėjo.
„Pavyzdžiui, tapo norma, kad jis nemoka nuomos, o aš pati už viską moku. Norma, kad jis neprisideda prie buitinių sąskaitų, nemoka už maistą, galvojau: „Jis pasakė ne, bet nieko tokio, aš pati mokėsiu“, – atskleidžia Valentina.
Ji prisimena, kad vyras, būdamas narcizu (aut. past. psichinės sveikatos būklė, kai žmogus nepagrįstai jaučia, kad yra geresnis už kitus), ypatingai gerai mokėjo įtikinti, kad kaltė visada tenka jai, o jos emocijos neturi jokios reikšmės:
„Aš patikėjau, kad jis protingas vyras, o su manimi yra problema, kad man reikia tvarkytis, patylėti, nes jis šnekėjo įtikinamai, o aš tikėjau, kad viskas, ką jis daro, yra tiesa.“
Buvęs partneris fiziškai smurtavo ir spjaudė į veidą
Valentina toksiškuose santykiuose išbuvo aštuonerius metus, patirdama žeminimą, nuvertinimą bei smurtą – tiek psichologinį, tiek fizinį.
„Prieš mano mamą smurtavo tėtis, aš visa tai mačiau. Aš priėmiau tai kaip normą, nes daug kas taip gyvena. Aš užaugau tokioje vaikystėje, kaip ir dauguma moterų auga įtampoje, ir jeigu nėra įtampos, mes nemokame tiesiog gyventi. Tas pats buvo ir man“, – aiškina ji.
Kalbėdama apie fizinį smurtą, Valentina prisimena, kad jos partneris dažnai ją spardydavo, spjaudydavo į veidą ir žemino žodžiais, sakydamas, kad ji yra nieko verta ir be jo negalėtų išgyventi: „Buvo jo mėgstamiausia frazė: „Tavo mama gaudavo, tai normalu, kad ir tu gauni.“
Šie skaudūs išgyvenimai tapo pamoka – net ir ilgą laiką trunkančiuose santykiuose svarbu atpažinti smurto ženklus, klausytis savo vidinio jausmo ir drąsiai ieškoti pagalbos.
Atrado darbą su savimi ir naują požiūrį
Nors po skyrybų Valentina dar devynis mėnesius gyveno kartu su buvusiu partneriu, tačiau santykiai ėmė keistis, kai ji pradėjo labiau domėtis saviugda ir priiminėti savarankiškus sprendimus. Moteris pasakoja, kad vyrui tapo svarbu nebe palaikyti, o kontroliuoti, todėl jos augimas jam nebuvo priimtinas.
Pradėjus kurti savo verslą, gilintis į mąstymo pokyčius ir planuojant išleisti knygą, palaikymo ji nesulaukė. Kuo labiau stiprėjo jos savarankiškumas, tuo silpnesnė tapo vyro kontrolė, kol galiausiai abu atvirai pasikalbėjo ir suprato, kad laikas pasukti skirtingais keliais.
Valentina prisimena, kad tuo metu pradėjusi lankytis seminaruose, ji galėjo geriau pažinti savo emocijas ir suprasti savo vidinį pasaulį, tačiau kartu suvokė, kad dalis problemų kilo dėl jos pačios ribotumo.
„Aš pradėjau save žaloti todėl, nes nebežinojau, kaip susidoroti su emociniu skausmu. Skausmas atrodė toks intensyvus, kad jaučiausi, jog skauda už kūno ribų. Savęs žalojimas leisdavo bent laikinai nebejausti vidinio skausmo“, – atvirauja ji.
Po pirmųjų sudėtingų santykių Valentina daug dėmesio skyrė darbui su savimi – terapijai, emocinėms ir vidinėms praktikoms. Per devynis mėnesius pasikeitė ne tik jos savijauta, bet ir požiūris į tai, kokių santykių ji iš tikrųjų nori.
Galiausiai į jos gyvenimą atėjo partneris, su kuriuo santykiai buvo paremti pagarba ir atviru bendravimu – be smurto, pakelto balso ar baimės reikšti emocijas. Nors sunkumų neišvengta, Valentina pabrėžia, kad tai buvo brandūs, penkerius metus trukę santuokiniai santykiai.
Porai teko išsiskirti ne dėl smurto, o dėl nesutapusių gyvenimo vizijų ir emocinės brandos stokos. Šiuo metu Valentina yra vieniša, tačiau džiaugiasi gyvenimu ir savo pasiekimais, mėgaujasi savarankiškumu ir naujomis galimybėmis.
Siunčia patarimą
Ji siunčia svarbią žinutę moterims, pabrėždama, kad daugelis moterų net nesuvokia esančios smurtiniuose santykiuose, nes smurtas dažnai pasireiškia ne fizine, o emocine ar psichologine forma.
„Kai nėra fizinio smurto, moterys tiesiog sako: „Žinai, jis toks, tai aš patyliu ir viskas, paverkiu truputį ir praeina.“ Jos dažnai nurašo vidinį jausmą, manydamos, kad išsigalvoja, bet iš tiesų yra kažkas ne taip“, – sako ji.
Valentina pabrėžia, kad kiekvienas vidinis signalas yra svarbus – jei kyla jausmas, kad santykiuose kažkas negerai, dažniausiai taip ir yra. Be to, ji ragina moteris pasirūpinti finansiniu savarankiškumu:
„Dažnai moterys neturi finansinės laisvės ir negali sau leisti išeiti, todėl svarbu kurti savo finansines atsargas.“
Galiausiai ji primena nevilkinti sprendimo ir ieškoti pagalbos: „Jeigu jau atsibundi, kad esi smurtiniuose santykiuose, nebevilkink ir kreipkis pagalbos – pagalbos formų yra įvairių, nuo bendruomenių ir linijų iki terapeuto, ir tikrai galima sau padėti.
Į kitus santykius geriau eiti tik tada, kai esi saugi, nes sveikesni santykiai visada prasideda nuo savęs.“