Gruodžio mėnesio pabaigoje JAV pakrantės apsauga pamėgino tanklaivį sulaikyti Karibų jūroje, kai jis plaukė Venesuelos krantų link. JAV valdžios institucijos turėjo laivo arešto orderį dėl JAV sankcijų pažeidimų, iranietiškos naftos gabenimo bei į Venesuelą atplaukiantiems ir iš jos išplaukiantiems naftos tanklaiviams įvestos blokados pažeidimo.
Tačiau laivo įgula, kurią sudaro Rusijos, Ukrainos ir Indijos piliečiai, atsisakė paklusti JAV kareivių reikalavimams. „Bella 1“ pakeitė kursą, o ant korpuso jūreiviai nupiešė Rusijos vėliavą. Po keleto dienų tanklaivis buvo pervadintas į „Marinera“ ir įtrauktas į Rusijos jūrų laivų registrą. JAV kariai tęsė gaudynes.
Dienraštis „The New York Times“ sausio mėnesio pradžioje rašė, kad dar gruodžio 31-ąją Rusijos valdžia paprašė nutraukti laivo persekiojimą. Anot su situacija susipažinusio žiniasklaidos šaltinio, Donaldo Trumpo administracija toliau tanklaivį traktavo kaip nepriklausantį jokiai valstybei, nes jis plaukė iškėlęs šalies, kurioje iš tikrųjų nebuvo registruotas, vėliavą. Galiausiai „Marinera“ buvo sulaikytas Šiaurės Atlanto vandenyne, pranešė JAV karinių pajėgų Europoje vadavietė (EUCOM), nespėjus atplaukti Rusijos povandeniniam laivui, kuris prieš sulaikymą judėjo tanklaivio link.
„Nepaisant desperatiškų bandymų išvengti sulaikymo, įskaitant bėgimą nuo JAV pakrantės apsaugos, laivas „Bella 1“ buvo sėkmingai sulaikytas šiandien ryte“, – socialiame tinkle X pranešė JAV generalinė prokurorė Pam Bondi. Panašiomis priemonėmis ji pagrasino bet kuriam laivui, kurio įgula atsisakys vykdyti JAV pakrantės apsaugos ar kitų federalinių pareigūnų reikalavimus.
„Marinera“ sulaikymas – smūgis Rusijai ar Venesuelai?
„Deutsche Welle“ apklausti ekspertai sutaria: „Marinera“ sulaikymo operacija – beprecedentis įvykis, kadangi JAV kareiviai buvo pirmą kartą tiesiogiai dislokuoti operacijai prieš tanklaivį, tikėtina, priklausantį vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui ir vėliau pateiktą kaip neva Maskvos nuosavybė. „Europos šalys keletą kartų bandė sulaikyti (Rusijos šešėlinio laivyno laivus, – red. past.), tačiau jos susidūrė su teisinėmis problemomis. Dabar, kadangi laivą sulaikė JAV, turinčios svaresnę įtaką, šį atvejį galima vadinti reikšmingu pokyčiu“, – „Deutsche Welle“ sakė Lea Allonier, viena iš daniško projekto „Dark Waters Initiative“, analizuojančio Rusijos šešėlinį laivyną ir jam daromą spaudimą, įkūrėjų.
Visgi ekspertė pridūrė, kad šį incidentą, ko gero, derėtų laikyti anksčiau D. Trumpo administracijos paskelbtos „naftos kampanijos“ prieš Venesuelą dalimi. Jos manymu, ateityje iš Vašingtono reikėtų laukti greičiau Venesuelai ir Iranui priklausančių laivų, o ne Rusijos šešėlinio laivyno tanklaivių sulaikymų.
Jai pritaria amerikanistė Aleksandra Filipenko: „JAV – pagrindinė galia Vakarų pusrutulyje, ir būtent Vakarų pusrutulio laikymas JAV įtakos sfera, kaip man atrodo, yra dabartinės situacijos esmė. Nes tai neturi tiesioginio ryšio su bendradarbiavimu nei su Rusija, nei su Iranu, iš kurio tanklaivis išplaukė gruodžio mėnesį. Tai išskirtinai JAV nacionalinio saugumo strategijos klausimas.“ A. Filipenko teigimu, tanklaivio sulaikymas viso labo patvirtina rimtą JAV požiūrį į operaciją Venesueloje ir naująją nacionalinio saugumo strategiją apskritai: „Ir tai aktualu tiek Rusijai, tiek Iranui, tiek bet kuriems kitiems žaidėjams tarptautinėje arenoje.“
Ar „Marinera“ sulaikymas paveiks Rusijos ir JAV santykius derantis dėl taikos Ukrainoje?
A. Filipenko mano, kad šis precedentas gali privesti prie dar didesnės įtampos tarp Vašingtono ir Maskvos, tačiau JAV ir Rusijos santykiai neturėtų nutrūkti: „Jeigu Rusija nesustos – aktyviai kalbės apie jūrų teisės pažeidimą, ims lydėti daugiau tanklaivių pasitelkusi karinį jūrų laivyną, kaip nors keršyti, ką dabar sunku įsivaizduoti, tada, taip, dvišaliai santykiai gali subyrėti. Bet vienas ar du užimti tanklaiviai, mano manymu, neturėtų sukelti skaudžių pasekmių.“
Tiesa, atskira užsitęsusia istorija gali virsti „Marinera“ įgulos narių, tarp kurių yra Rusijos piliečių, likimas. JAV generalinė prokurorė P. Bondi, informuodama apie laivo sulaikymą, atskleidė, kad bus atliekamas tyrimas ir dėl jūreivių veiksmų: „Dėl Pakrantės apsaugos reikalavimų nevykdymo bus atliktas išsamus tyrimas, ir visiems pažeidėjams bus pateikti kaltinimai.“ A. Filipenko mano, kad Maskva pamėgins kaip įmanoma greičiau susigrąžinti įgulos narius į Rusiją, bet daugeliu atžvilgių šios istorijos eiga bei Rusijos ir JAV tarpusavio santykių dinamika priklausys būtent nuo Rusijos veiksmų.
Jau kitą dieną po tanklaivio sulaikymo, sausio 8-ąją, Respublikonų partijos senatorius Lindsey Grahamas socialiniame tinkle X parašė, kad D. Trumpas pritarė dvipartiniam įstatymo projektui, leidžiančiam įvesti aukštus tarifus šalims, perkančioms rusišką naftą tebevykstant karui Ukrainoje. A Filipenka atkreipė dėmesį, kad daugelis šį veiksmą sieja su operacija prieš „Marinera“, tačiau ji nemato tiesioginio ryšio: „Man visgi atrodo, kad D. Trumpas labai nori sudaryti susitarimą su Rusija. Todėl jis, mano manymu, į vieną nesuplaka sankcijų, Venesuelos, tanklaivių ir derybų dėl Ukrainos klausimų.“ Vis dėlto politologė pridūrė, kad JAV operacija sudavė smūgį Rusijos sukurtai sankcijų apėjimo ekosistemai.
Kaip operacija prieš „Marinera“ pakeis Rusijos šešėlinį laivyną?
Vykdydama operaciją prieš „Marinera“, JAV vadovavosi tuo, kad tanklaivis plaukė iškėlęs šalies, kurioje iš tikrųjų nebuvo registruotas, vėliavą, kai prie jo priplaukė Pakrantės apsauga. Taigi, rusai gali nuspręsti pakeisti tanklaivių trečiųjų šalių vėliavas (Kamerūno, Siera Leonės ir kt.) į Rusijos vėliavą. Toks Maskvos sprendimas, anot L. Allonier, turėtų ir pranašumų ir trūkumų. „Pasiekėme tašką, kai daugeliui tų laivų (šešėlinio laivyno, – red. past.), ko gero, 60–80 proc., darosi labai sunku nuslėpti, kad jie prekiauja su Kinija ar Rusija. Todėl perėjimas prie Rusijos vėliavos naudojimo tam tikra prasme atrodo neišvengiamas.“
Viena vertus, aiškina Danijos ekspertė, Rusijos vėliavą iškėlę laivai netenka galimybės esant reikalui nuslėpti savo ryšius su Maskva ir, pavyzdžiui, prekiauti su kai kuriomis šalimis atsiskaitant JAV doleriais. „Spėju, kad tokie partneriai kaip Kinija ir Indija irgi iš to (Rusijos šešėlinio laivyno, plaukiojančio šalių, kurioms iš tikrųjų nepriklauso, vėliavomis, – red. past.) irgi gauna naudos. Jie gali pasakyti: mes neprekiaujame rusiška nafta. Ši nafta buvo įsigyta per trečiąją šalį, atgabenta tanklaiviu, kuris plaukioja iškėlęs trečiosios šalies vėliavą. Mes naftą perdirbome ir perpardavėme“, – samprotauja L. Allonier.
Vadinasi, visi prekybos rusiška nafta operacijų dalyviai gali pareikšti, kad formaliai laikosi Vakarų įvestų sankcijų. O dabar, kai Vašingtone, tikėtina, ruošiamasi balsuoti dėl įstatymo projekto, leisiančio įvesti aukštus tarifus Rusijos energijos išteklių pirkėjams, ši problema gali pasidaryti aktualesnė.
Kita vertus, Europos šalims tokių tanklaivių vėliavų pakeitimas į Rusijos greičiausiai apsunkins galimybes jiems taikyti sankcijas. „Žiūrint iš politinės perspektyvos, kur kas paprasčiau sulaikyti laivą, melagingai įregistruotą, tarkime, Benine, nei laivą, kurį atvirai gina Rusija“, – mano L. Allonier. „Dark Waters Initiative“ bendrasteigėja tvirtina, kad Maskvoje kol kas patys rusai nežino, kokios strategijos šešėlinio laivyno atžvilgiu laikysis ateityje. Visgi dabar Baltijos jūroje tanklaiviai plaukioja iškėlę įvairių valstybių vėliavas: tiek Rusijos, tiek trečiųjų šalių.
Beje, visiškam perėjimui prie Rusijos trispalvės gali sukliudyti ir JAV operacija prieš „Marinera“. „Dabar jie pamatė, kad tokia taktika turi silpnąją vietą – JAV nesibodi panaudoti karinės galios – ir kad JAV neatgraso Rusijos vėliava“, – paaiškino ekspertė.
Trumpas davė signalą Europai?
Atskiru sausio 7 d. JAV įvykdytos operacijos epizodu tapo Jungtinės Karalystės (JK) dalyvavimas joje. JK gynybos sekretorius Johnas Healey pareiškė, kad Londonas nesėdės sudėjęs rankų, kol atviroje jūroje daugėja piktavališkų veiksmų. „Kartu su mūsų sąjungininkais stipriname kovos su šešėliniu laivynu pastangas ir toliau tai darysime“, – Bendruomenių Rūmuose kalbėjo jis. Bet ar galima JAV operaciją, atliktą kartu su JK, laikyti signalu kitoms Europos šalims? „Ir taip, ir ne“, – mano L. Allonier.
„JK indėlis yra svarbus, ypač siauresniame situacijos Venesueloje ir neseniai JAV padarytų pareiškimų apie Grenlandiją kontekste. Nepaisant to, JK nusprendė dalyvauti operacijoje. Tai suteikia tam tikrą viltį, kad Europos Sąjungos (ES) šalys gali priimti tai kaip signalą, jog būtina imtis ryžtingesnių veiksmų prieš šešėlinį laivyną, sakė ji. Vis dėlto L. Allonier pažymėjo, kad Europos šalių vyriausybės gerai suvokia, kaip smarkiai yra priklausomos nuo JAV politinės paramos atliekant tokius veiksmus. O Vašingtono sankcijų politika, savo ruožtu, labiau orientuota į Iraną ir Venesuelą nei į Rusiją.
A. Filipenko teigia, kad galbūt kalbama arba apie slaptas, arba apie oficialias ribojamąsias priemones, arba apie glaudesnį JAV ir Europos šalių karinių jūrų laivynų bendradarbiavimą. „D. Trumpas ne kartą sakė, kad nereikia naujų sankcijų, reikia užtikrinti esamų laikymąsi. Todėl aktyvesni JAV veiksmai šia kryptimi ir pagalba Europos šalims, visų pirma, JK, visiškai įmanoma“, – sakė ji.
L. Allonier prisiminė keletą atvejų, kai Europos šalys pačios mėgino sulaikyti laivus, kuriuos įtarė ryšiais su Rusijos šešėliniu laivynu. Pavyzdžiui, 2025 m. balandžio mėnesį Estijos ginkluotosios pajėgos sulaikė tanklaivį „Kiwala“, bet vos po keleto savaičių leido jam tęsti kelionę. 2025 m. spalio 1 d. Prancūzijoje buvo sulaikyti du tanklaivio „Baracay“ įgulos nariai, prisistatę laivo kapitonu ir jo padėjėju. O gruodžio 31 d. Suomijos Valstybės sienos apsaugos tarnyba savo ekonominėje zonoje sulaikė laivą po telekomunikacijų kabelio pažeidimo Suomijos įlankoje. Remiantis Suomijos nacionaliniu transliuotoju „Yle“, buvo sulaikytas 132 metrų ilgio laivas „Fitburg“, plaukęs iškėlęs Sent Vinsento ir Grenadinų vėliavą. Prieš sulaikydama laivą, Suomija penkių elektros ir telekomunikacijų kabelių Suomijos įlankoje apgadinimu apkaltino kito laivo – „Eagle S“ – kapitoną, Sakartvelo pilietį, bei jo pirmąjį ir antrąjį padėjėjus.
„Suomija ir Estija pademonstravo lyderystę ir ėmėsi drąsių veiksmų, bet iki šiol nebuvo ES lygmeniu koordinuoto plano ne tik teisiniu, bet ir praktinio taikymo atžvilgiu“, – reziumavo L. Allonier.