Tačiau parlamentarė Rasa Budbergytė pabrėžia, kad tai – patyręs ir daug žinių sukaupęs pretendentas, kuriam, jos matymu, gali pasitarnauti viena aplinkybė: iki šiol ECB vadovybėje nedirbo asmenys iš mūsų regiono.
O būtent šią aplinkybę V. Sinkevičius išskiria kaip galimą kliūtį, kuri veikiausiai, anot jo, R. Šadžiui nepasitarnaus.
Nesulaukė pasiūlymo tęsti darbą Finansų ministerijoje
Tris kartus finansų ministru dirbusį, o dabar europarlamentaro Vytenio Povilo Andriukaičio padėjėją, socialdemokratą R. Šadžių į ECB pirmininko pavaduotojus ir vykdomosios valdybos nario postą pasiūlė socialdemokrato Kristupo Vaitiekūno vadovaujama Finansų ministerija, tam pritarė Vyriausybės Europos Sąjungos komisija.
Seime opozicijoje dirbančių demokratų atstovas, europarlamentaras V. Sinkevičius, atkreipdamas dėmesį į R. Šadžiaus patirtį, vertino, kad, viena vertus, tai – solidus pasirinkimas, bet, kita vertus, kaip pažymėjo europarlamentaras, R. Šadžiaus biografijoje yra keli įdomūs momentai.
Vienas jų, – kad į pareigas pasiūlytas R. Šadžius ne taip seniai buvo patrauktas iš finansų ministro pareigų, kai prie socialdemokratų dominuojamos Vyriausybės vairo stojo Inga Ruginienė.
„Pačių socialdemokratų pasirinkimu, jis naujai socdemų Vyriausybei pasirodė nebetinkamas finansų ministro pareigoms. Tačiau tų pačių socialdemokratų sprendimu, jis tinkamas būti viceprezidentu ES (Europos Sąjungos – „Delfi“) institucijoje, turinčioje laisvę veikti savo nuožiūra visos Europos vardu ir priimančia absoliučiai visų Europos žmonių gerovę ir ateitį reikšmingai veikiančius sprendimus“, – feisbuke rašė V. Sinkevičius.
Kiti siūlo bankų vadovus, mes – europarlamentaro padėjėją
Antras momentas, kurį išskyrė V. Sinkevičius, jog R. Šadžius šiuo metu užima sąlyginai kuklias pareigas.
„Tų pačių socialdemokratų sprendimu, dviejų buvusių vyriausybių finansų ministras, buvęs laikinasis Vyriausybės vadovas, Europos Audito Rūmų auditorius, šiandien labiausiai yra tinkamas su visa pagarba, dirbti europarlamentaro V. Andriukaičio asistentu“, – tęsė politikas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kokias pareigas užimančius kandidatus į ECB pirmininko pavaduotojus pasiūlė kitos mūsų regiono valstybės ir tuo pačiu pabrėžė, kad ECB vadovybėje iki šiol nėra buvę asmenų iš mūsų regiono.
„ECB bendrai yra labai išskirtinė institucija ES kontekste, nes, kaip ir įprasta centriniams bankams demokratijose, – veikia visiškai autonomiškai.
Tai kaip dabar atrodo mūsų kaimynystės kandidatai: Martinš Kazaks – Latvijos Centrinio Banko vadovas, Madisas Mulleris – Estijos Centrinio Banko vadovas, Olli Rehnas – Suomijos Centrinio Banko vadovas, R. Šadžius – Europos Parlamento nario V. Andriukaičio asistentas Lietuvoje“, – vardijo V. Sinkevičius.
Mano, kad Šadžius turėtų šansų, jei būtų ministras
Jis pasakojo, kad, pateikus kandidatūras, jas visas vertins vadinamoji „Eurogrupė“: formatas, kuriame susitinka 21 finansų ministras – visų eurą įsivedusių valstybių vyriausybių atstovai.
Tarp šių ministrų, kaip pažymėjo V. Sinkevičius, dar visai neseniai galėjo būti ir R. Šadžius, tačiau, kaip tęsė jis, „naujoji Vyriausybė savo sudėtyje R. Šadžiaus jau nebematė, nepaisant jo paties pareiškimų, kad jis pats save ten matytų“.
Apibendrindamas V. Sinkevičius vertino, kad R. Šadžiui turėjo atsirasti vietos I. Ruginienės vadovaujamoje Vyriausybėje, tada esą galbūt turėtume šansą pasigrumti dėl vietos ECB. O dabar, teikiant reikšmingų pareigų neužimančio R. Šadžiaus kandidatūrą, anot politiko, elgiamasi neatsakingai.
„Dabar, atmestas finansų ministras, šviežiai politiko asistentu įsidarbinęs R. Šadžius teikiamas į postą, kurio dar nėra pavykę užimti nė vienam ne tik lietuviui, bet apskritai mūsų regiono politikui.
Jeigu išties mes turėjome planą šioms pareigoms, ir tai jau nebe R.Šadžiaus, o valstybės prestižo klausimas, naujoje Vyriausybėje turėjo atsirasti R. Šadžiui vietos, ir mes išties rimtai galėjome pasigrumti. Dabar bijau, elgiamasi neatsakingai“, – komentavo V. Sinkevičius.
„Tiesą sakant, žinant esamą geopolitinę situaciją, Baltijos valstybėms, galbūt net ir Lenkijai su Suomija, būtų apskritai verta svarstyti apie bendrą strategiją tiek ES, tiek ir globalių institucijų kandidatūroms. Bet net ir tokiu atveju nesinorėtų būti tais, kurie tiesiog visą laiką remia kitus“, – pridūrė jis.
Pabrėžia, kad ministru būti nebūtina
Reaguodama į V. Sinkevičius žodžius, „Delfi“ kalbinta buvusi finansų ministrė, buvusi Europos Audito Rūmų narė, o dabar parlamentarė, R. Budbergytė vertino, kad R. Šadžius dėl savo patirties ir žinių yra stiprus kandidatas į ECB pirmininko pavaduotojus nepaisant to, kad šiuo metu neužima finansų ministro pareigų.
„R. Šadžių pažįstu jau daug metų ir tikrai labai vertinu jo patirtį, jo išsilavinimą, žinias viešųjų finansų srityje. Jis ne kartą buvo finansų ministru, dirbo Europos Audito Rūmuose. Manau, kad tai yra stiprus kandidatas nepaisant to, kad šiuo metu jis neina finansų ministro pareigų“, – komentavo R. Budbergytė.
Parlamentarė sutiko: jei R. Šadžius šiuo metu būti ministras, tai būtų privalumas, tačiau, pasak R. Budbergytės, tai nėra būtinybė pretenduojant į pareigas ECB.
„Žinoma, buvimas ministro pareigose visada tokiuose europiniuose kontekstuose, konkursuose, atrankose yra privalumas, tačiau tai nėra būtinumas“, – dėstė politikė.
Sako, kad sprendimą dėl finansų ministro priėmė premjerė
Ji norėjo paneigti V. Sinkevičiaus žodžius, kad R. Šadžių nuo finansų ministro posto atitraukė socialdemokratai, o tiksliau – Socialdemokratų partija.
Finansų ministrą pasirinko premjerė, akcentavo R. Budbergytė.
„Tikrai jokiu būdu nenorėčiau sutikti su teiginiu, kad Socialdemokratų partija jo, kaip ministro, atsisakė. Jis, kaip ministras, tikrai dirbo gerai, paruošė ir vadinamą mokesčių reformą, kuriai, kad ir kaip ji buvo vertinama, visuomenės sunkiai priimama, buvo pritarta ir Seime, o dabar mes iš to turėsime didesnes pajamas.
O pasirinkimas buvo premjerės, su kuo jai dirbti – su vienu ministru ar su kitu ministru. Tai nereiškia, kad Socialdemokratų partija vertino ministrą R. Šadžių kaip netinkamą eiti finansų ministro pareigas“, – nurodė parlamentarė.
Mano, kad privalumas, jog Šadžius – iš Lietuvos
Kitaip nei V. Sinkevičius, ji tikino matanti ir kitą aspektą: tai, kad iki šiol ECB vadovybėje nedirbo asmenys iš mūsų regiono, yra galimybė Lietuvos atstovui.
„Manau, kad R. Šadžius turi visas kvalifikacines kompetencijas ir tinkamumą užimti pareigoms. Dar privalumas yra, kad paprastai į šias pareigas [iki šiol] nebuvo atrenkamas žmogus iš Rytų Centrinės Europos. O Europos Sąjungoje labai žiūrimi tie aspektai, kad visur būtų išlaikomas geografinis-teritorinis balansas, ir aš manau, kad jam šiuo atveju tai yra kaip tam tikras papildinys, kad jis yra iš Lietuvos, o ne iš kokios kitos šalies.
Žinoma, ten visada yra labai sunkios atrankos, ir pasiūlymas nereiškia, kad jis bus pasirinktas. Bet aš galvoju, kad šiuo metu nuo mūsų valstybės jis yra labai tinkamas kandidatas, kuris yra siūlomas“, – mintį apibendrino R. Budbergytė.
Ministerija išskyrė patirtį ir platų žinių bagažą
Apie tai, kad naujoje Vyriausybėje R. Šadžiaus nebus, o jo vietoje dirbs K. Vaitiekūnas, 2025 metų rugpjūtį paskelbė premjere tapusi I. Ruginienė. Apie tai ji pranešė po įvykusio Socialdemokratų partijos prezidiumo posėdžio, kuriame partiečiai aptarė kandidatūras į ministrus.
Tada I. Ruginienė komentavo: „Istoriškai yra taip susiklostę, kad kiekvienas premjeras, ateidamas į Vyriausybę, pasirenka savo dešinę ranką. Tai taip jau yra, kad finansų ministras yra dešinioji ranka ir artimiausią komandos narį pasirenka pats premjeras.“
Finansų ministerija, paskelbusi, jog į ECB pirmininko pavaduotojus siūlomas R. Šadžius, pažymėjo, kad jis turi daugiau nei 16 metų praktinės sprendimų priėmimo patirties aukščiausiuose nacionalinės Vyriausybės bei Europos institucijų lygmenyse, gerai išmano makroekonomikos, finansų, fiskalinės ir monetarinės politikos sritis. Taip pat turi patirtį palaikant aukšto lygio tarpinstitucinius santykius, įgyvendinant strategines struktūrines reformas.
2016–2022 metais, būdamas Europos Audito rūmų nariu, R. Šadžius, kaip pastebėjo ministerija, specializavosi ES bankų ir finansinių paslaugų, kapitalo rinkų ir ekonominės valdysenos srityse.
Kandidatus į ECB pirmininko pavaduotojo postą Euro zonos valstybės narės gali teikti iki sausio 9 dienos.