Nebejaučia gėdos
Skudurynus, kaip pati vadina dėvėtų drabužių ir daiktų parduotuves, Silvija atrado seniai, gal prieš 20 metų.
„Pamenu, prisipirkdavau rūbų po tris eurus, o tada visi klausinėdavo, kur gavau tokį gražų švarkelį. O juk anais laikais būdavo gėda prisipažinti, kad lankaisi tokiose parduotuvėse – tai dabar vos ne didžiuodamasis sakai, kad nukovei už du eurus.
Beje, anuomet mano draugės vis stebėdavosi, kad skudurynuose randu tokių daiktų, kurie tik po metų tapdavo madingi. Kažkaip gebu rasti puikių dalykų“, – šypteli Delfi Gyvenimas pašnekovė.
Galvodama, kaip rengtis, tinklaraštininkė mėgsta miksuoti naujus drabužius su pirktais dėvėtais – taip kuria tiek savo, tiek vaikų stilių. Tad netrūksta komplimentų, kad atrodo labai stilingai.
„Ir visada sulaukiu labai daug klausimų, kur kas pirkta. Atsakau, kad skudurynuose. Tiesa, dažniausiai žmonės kalbėdami apie tokias parduotuves mini labiausiai žinomas, tačiau aš mėgstu apeiti ir apžvelgti mažesnes“, – pasakoja.
Pašnekovei teko girdėti, kad atradę geras dėvėtų daiktų parduotuves žmonės neskuba dalytis tokia informacija – gaili. O Silvijai, priešingai, labai smagu tokias parduotuves rasti ir apie jas pranešti kitiems. Todėl jos socialinių tinklų puslapiuose galima rasti ne vieną ir ne dvi apžvalgas su konkrečiais adresais. Tokie įrašai be galo populiarūs ir pritraukia naujų sekėjų.
Kuria išskirtinį stilių
Silvija pripažįsta, kad į dėvėtų daiktų parduotuves ją traukia meilė kokybiškiems ir vienetiniams daiktams.
„Kartais galiu sumokėti už daiktą net daugiau nei visiems žinomose naujų drabužių parduotuvėse, bet užtat turėti vienetinį ir nesutikti dar penkių, taip pat apsirengusių moterų“, – pastebi.
Pasiteiravus, kaip randa išskirtinius daiktus, tinklaraštininkė tikina nekuičianti visos parduotuvės – tiesiog dairosi, kol akis už kažko užkliūva.
„Aš jau esu iš tų medžiotojų, kurie turi akį, bet šiaip, manau, dabar kiekvienas, užėjęs į normalaus lygio ir ne pernelyg brangią parduotuvę, gali sau kažko rasti. Kiekvienas gali aptikti kažkokį perliuką, nes dabar skudurynuose yra tikrai labai daug gerų rūbų“, – neabejoja Silvija.
Ji neslepia jaučianti aistrą rasti kokybiškų daiktų, pavyzdžiui, už 7 eurus ir aprengti vaiką taip stilingai, kad niekam net mintis nešautų, jog taip pigu. Žinoma, pastebi, norint sukurti stilių, reikia turėti ne vienus batus ir ne vieną kepurę, skarelę ar rankinuką.
„Skudurynuose randu įdomesnių dalykų, kurie ir tampa tais cinkeliais, kuriančiais unikalų stilių“, – sako Silvija.
Lygindama dėvėtų drabužių parduotuves, kurios buvo, tarkim, prieš 10 ar 15 metų ir dabar, Silvija pastebi kurt kas geresnę daiktų kokybę ir didesnę įvairovę.
„Tačiau ir žmonės, kurie parduoda, turi daugiau žinių, naudojasi google’u. Tad jei anksčiau dar buvo galima rasti vardinių prekių už centus, dabar atitinkamai ir sumokėsi. Tačiau aš skudurynuose vardų neieškau, man tai net neįdomu. Pavyzdžiui, tikrai nepirksiu nemadingo, man netinkančio daikto vien dėl to, kad jis yra su „Chanel“ etikete“, – sako.
Keliasdešimt kartų pigesnis laimikis
Labiausiai Silvijai patinka tokios parduotuvės, kuriose yra ir dėvėtų drabužių, ir įvairių daiktų buičiai, namams.
Kartais moteris specialiai dėl sendaikčių važiuoja į Panevėžio, Kauno turgus.
„Mergaičių kambariai praktiškai įrengti iš sendaikčių ir jie atrodo labai šauniai. Spintelės, spinta, stalas, lovos – visi daiktai iš antrų rankų ir jie yra išskirtiniai. Žinoma, reikia mėgti tokį vintažinį, pinterestinį stilių – kiekvienas turime savo savo skonį“, – pasakoja.
Paieškų metu Silvija yra radusi net tokių daiktų, kurie atima žadą.
„Gal prieš mėnesį Aleksoto turguje nusipirkome kėdę, kurios vertė, kaip vėliau pažiūrėjome, 630 eurų, o mes mokėjome 30. Kėdė su itin madingu karvės odos raštu puikiai tiko prie dukters rašomojo stalo“, – džiaugiasi tinklaraščio silvija_wink kūrėja.
Ne visada bus pigiau
Nors pirkdama vieną ar kitą baldą Silvija planuoja jį perdažyti, tačiau niekada to taip ir nedarė. „Parveži namo, pastatai ir tas daiktas taip atskleidžia savo charakterį, kad nieko nebereikia keisti“, – stebisi.
Tiesa, pripažįsta: ne visada perkant dėvėtus daiktus bus pigiau.
„Kartais sulaukiu sekėjų pastebėjimų, kad brangu. Tačiau su kuo lyginsi? Man vis tiek smagiau rasti vaikui kelnes už 3 eurus, nei jas pirkti iš greitos mados parduotuvės. Nesvarbu, kad perku gal dviejų vaikų jau nešiotą daiktą, bet jis toks kokybiškas, kad dar 2 vaikai dėvės.
Be to, ne viskas vertinama pinigais, man rūpi ir stilistika, daikto išskirtinumas – džiaugiuosi, kad niekas neturės tokios pat, tarkime, spintos“, – sako.
Nebijo eksperimentuoti
Jei dar anksčiau Silvijai dar buvo įdomu užbėgti į tinklines naujų drabužių parduotuves, pasidairyti, paskutiniu metu tam nebeskiria laiko.
„Neturiu jėgų ten nei dairytis, nei matuotis. Tarkime, man patinka butikuose esantys įdomesni rūbai, kurie, deja, yra per brangūs. Nenoriu pirkti švarko už 300 eurų, kai galiu rasti už 7 ir pati jį patobulinti. Skudurynuose kur kas lengviau randu tai, kas man tinka, kas netgi formuoja mano stilių.
Būna, nesu tikra, kad dėvėsiu kokį daiktą, bet surizikuoju, nebrangiai nusiperku, o vėliau, žiūrėk, puikiai priderinu. Galiu nukirpti, palenkti – man patinka ir negaila su tokiais drabužiais eksperimentuoti“, – dalijasi pašnekovė.
Tai bedarydama Silvija atranda ir save – kai nebijo rizikuoti, drąsiau ir įdomiau apsirengti, sako, tai augina iš vidaus.
„Įrašus apie skudurynus į socialinius tinklus ėmiau kelti 2015 metais. Mačiau, kad žmonėms įdomu, daug peržiūrų, tačiau jie vengė like’inti. Nes būdavo gėda, kad kažkas pamatys, jog pritarė tokiam įrašui. Ar antai parduotuvėje sutikta kaimynė imdavo teisintis, kad atėjo nusipirkti drabužių runkeliams ravėti. Tiesiog buvo tokie laikai. O dabar aš taip džiaugiuosi, kad žmonės išlaisvėjo, kad ir jaunimas perka drabužius tose parduotuvėse“, – sako Silvija.
Žinoma, kaip pastebi, vis labiau populiarėjančios tokios parduotuvės automatiškai kelia kainas.
„Tačiau tegul jau klesti vintažas nei pigūs daiktai, kuriuos išmesi vos panešiojęs“, – pastebi Delfi Gyvenimas pašnekovė Silvija Mackeliūnė.