Savo mintimis ir šmaikščiu įrašu K. Sakalauskas sutiko pasidalinti su „Delfi“.
„Gerbiamas Vilniaus miesto mere! Kodėl iki dabar kelias iki mano namo nenuvalytas??? Jūs atlyginimą gaunate iš mūsų mokesčių mokėtojų, bet nieko nedirbate, net sniego pakast negalit. Ar už tokią Lietuvą mano seneliai kovojo! Ir ką apie tai pasakytų Čiurlionis!?
Kviečiu visus rytoj prie Seimo į protesto akciją prieš sniegą!
Dėmesio… Draudžiu negatyviai komentuoti tiems, kurių profilio nuotraukose gėlės, statulėlės, liūtai, tigrai, pumos, bagiros, bmw ženklai, ginklai.
Plyšta širdis, kad mūsų tauta tokia maža, o tiek daug žmonių neturi humoro jausmo.
Perskaitė po vieną žodį, taip ir suprato kaip parašyta.
Paskaito kažkur, kad žemė neapvali taip ir suprato. Paskaitė kažkur, kad sniegas netikras, o leidžiamas chimtreilas iš lėktuvų taip ir suprato.
Duok Dieve jums visiems sveikatos !
P.S. Meras dabar atkasinėja mano gatvę, darosi sau reklamą“, – rašė K. Sakalauskas.
Tiesa, į tokį jo pokštą teigiamai sureagavo ne visi:
-
„Kaip jus išlepino ES, čia dar ne žiema, palyginus,kokios anksčiau būdavo, ir žieminės padangos būdavo „prabanga“, tai dauguma su vasarinėmis prie -20, -30 važinėdavo, supratimą turėjo, kas yra „atstumas“. Dabar pasnigo ir amen, turėkit tolerancijos, padėkit vienas kitam, kai jūs, žiopliai, užkišate gatves, tai kaip kelininkams privažiuoti? Buvot įspėti, kad geriau važiuotumėt visuomeniniu transportu! Dabar verkiate…“;
-
„Toks vyras ir sniego nusivalyti negali?“;
-
„Sugalvok gi man tokią akciją „Protestas dėl krituliu“. Genialu“;
-
„Tai palauk, nustos sniegas, nusikasi savo kiemą, o ten kelią iki pačio namų jau kaip nors ryt poryt nuvalys, gal…“
Vis dėlto į tokius komentarus savo įžvalgų turėjo ir K. Sakalauskas. Jis teiravosi žmonių, ar jie nesupranta humoro jausmo, teigė savo įrašu norėjęs tik pajuokauti.
„Dėl ko jūs galvojat, kad man čia kažkokia problema? Iš kokio sakinio taip supratot??? Tai gi juokais rašau AAAAA!!!
Kuo daugiau sniego tuo smagiau! Išeinam su žmona, kasam, juokaujam, išsimurkdom sniege ir tt. Kaifas!!!“ – rašė K. Sakalauskas.