Normalu atsidėti 30–40 proc. nuo atlyginimo
Suma, kiek žmogus yra pasiruošęs išleisti būsto nuomai, tiesiogiai priklauso nuo gaunamų pajamų, nuo miesto, kuriame gyvenama, ir, žinoma, nuo lūkesčių butui.
Įprastai nuo darbo užmokesčio žmogus arba pora atsideda po 30–40 proc., teigia pastebintis NT plėtros ir paslaugų grupės „Inreal“ ekspertas Tomas Sovijus Kvainickas.
Vis tik yra ir niuansų, todėl T. S. Kvainickas pateikė paprastą pavyzdį. „Jeigu uždirbi 10 000 eurų ir nuomojiesi už 1,5 tūkst., tai išleidžiama suma siekia 15 proc., bet jeigu uždirbi 1 000 eurų, tai už 150 eurų jau išsinuomoti nebepavyks. Įprastai stengiamasi, kad būtų 30–40 proc. ir riba nebūtų viršijama“, – „Delfi“ paaiškino ekspertas.
Galima skaičiuoti ir kitaip. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiuo metu vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ siekia 2 427,6 euro, o „į rankas“ ši suma yra 1 484,4 euro.
Taigi, teoriškai, jei žmogus uždirba tokio dydžio atlyginimą ir būstą nuomojasi vienas, mėnesinėms išlaidoms gali skirti nuo 445 eurų (atidedant 30 proc.) ir 594 eurus (atidedant 40 proc.).
Pašnekovas paragino atkreipti dėmesį ir į tai, kad žmogus gali gyventi Kaune ar bet kokiame kitame mažesniame šalies, bet dirbti įmonėje, įsikūrusioje Vilniuje. Taip atlyginimas bus aukštesnis ir yra galimybė gauti geresnį būstą, tačiau jau to miesto kainomis.
„Duomenis analizuoti ir pjaustyti, kaip rodo praktika, geriausia pagal metus: butai statyti iki 1940 m. ir tai būtų vieni brangiausių butų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje); butai iki 1990 m. – kaip taisyklė, tai yra sovietiniai miegamieji mikrorajonai, kuriuose pigiausi butai; nuo 1990 m. iki 2010 m. – nepriklausomybės pradžios būstai, kurie yra geresni už sovietinius, bet statyti greitosiomis ir labiau pasklidę po miestą; butai po 2010 metų jau yra sąlyginai nauja statyba visame mieste“, – skirstė analitikas.
Pavyzdžiui, priklausomai nuo statybos metų ir nuo lokacijos, dviejų kambarių butai iki 1940 m. gali kainuoti 500–600 eurų. Tačiau kituose segmentuose butų kainų rėžiai akies nerėžia ir skirtumas nesiekia tūkstančiais eurų, sakė T. S. Kvainickas.
Kaip minėjo, net ir skirtingai analitikai skirtingai vertina, kur ir miestų centras, todėl tai taip pat gali iškraipyti žvilgsnį į rinką.
Patikrinus NT skelbimų portalą „Aruodas.lt“ ir pasirinkus 2 kambarių butus Vilniuje, nuomos kainos rėžiai siekė nuo 190 eurų net iki 2,4 tūkst. eurų prestižinėse sostinės vietose. Tuo metu Kaune žemiausia kaina buvo 170, o aukščiausia – 1,3 tūkst. eurų.
Vilniečiai kiekvienais metais išleidžia daugiau
Vilniuje dirbantis NT brokeris Mantas Sladkevičius su portalu „Delfi“ pasidalijo savo pastebėjimais, kiek gyvenantys sostinėje gali leisti skirti būsto nuomai.
„Vilniuje gyvenanti pora ar vienas nuomininkas šiai dienai dažniausiai leidžia sau išleisti nuomai apie 600–700 Eur, tai yra standartinė suma kurią dažniausiai yra linkusi išleisti Vilniečių pora, nuomojantis dažniausiai 2 kambarių ar 1,5 kambario butą.
Kalbant apie kainas, standartinis tvarkingas apynaujis 2 kambarių butas – 40–45 kv.m, centrinėje miesto dalyje gali kainuoti apie 800–1200 Eur už mėnesį. Miesto pakraščiuose tokio būsto kaina gali svyruoti nuo 500–700 Eur už mėnesį“, – pasakojo M. Sladkevičius.
Jo pastebėjimu, klientai įprastai renkasi gyventi vietose, kurios nėra per daug nutolusios nuo centro, daugmaž 4,5 km atstumu.
Ką vis labiau pastebiu, su kiekvienais metais klientai linkę vis daugiau išleisti už nuomojamą būstą, bet tuo pačiu vis labiau vertina ir pačio būsto kokybę, įrengimo lygį ar dizainą. Šiuo metu, dažnai nuomininkas gali skirti kaip pvz 100–150 Eur daugiau nuomai, tačiau renkasi kokybiškesnį daiktą, erdvesnį, geresnėje miesto lokacijoje, kad labiau tenkintų jų gyvenimo kokybę.
Mantas Sladkevičius
Kita vertus, į Lietuvą atvykusiems kitataučiams, kaip sako, gyvenimo kokybės standartas žemesnis. „Kitose šalyse ir būstų nuomos kriterijai ir pačių būstų įrengimo kokybė yra ženkliai prastesni, tai jiems normali praktika ir Lietuvoje nuomotis prasčiau įrengtus, pigesnius būstus“, – paaiškino pašnekovas.
Kauniečiai nori įsikelti į pilnai įrengtus butus
Su Kauno rinka dirbantis NT ekspertas Česlovas Savickas sutinka, kad ir Kaune galioja nerašyta taisyklė, kad žmogus buto nuomai skiria 30–40 proc., o gyvenant poroje ši suma atitinkamai išauga iki daugmaž 700 eurų.
Kaip pastebi, populiariausi butai Kaune yra dviejų kambarių.
„Kauno standartiniuose miegamuosiuose rajonuose, pavyzdžiui centre – Žaliakalnyje, kainos svyruoja nuo 400 iki 600 eurų, priklausomai nuo įrengimo lygio. Galima rasti ir paprastesnių dviejų kambarių buto (butas, kuris turi vieną miegamąjį ir svetainę) už 400 eurų. Jei kalbame apie kompaktiškesnius vieno kambario butus, tai miegamuosiuose rajonuose kainos gali svyruoti 250–400 eurų.
Keturių kambarių kainos, nors ir keista, bet yra artimos dviejų kambarių buto kainai. Jei moderniai įrengtas, naujas dviejų kambarių butas, jis kainuos tiek pat, kiek vidutinio lygio 3-4 kambarių butas – nuo 450 iki 600–700 eurų“, – „Delfi“ vardijo NT ekspertas.
Tai galiotų tokiems mikrorajonams kaip Dainava, Šilainiai, Kalniečiai.
Žaliakalnyje, kaip tikino, situacija kitokie dėl to, kad jis yra labai kontrastingas ir dėl to primena Vilniaus Žvėryną. Jame yra nuo medinukų iki naujos statybos prabangių namų, kai miegamuosiuose rajonuose praktiškai to nėra.
Tuo metu Dainavoje būsto nuomos lubos yra 400–500 eurų, kai, tarkime, prabangesniame Nemunaičių rajone kaina kyla iki 700–800 eurų mėnesiui. Už panašią kainą galima išsinuomoti ir butą centrinėje miesto dalyje, senamiestyje. Be to, jis akcentavo sveiką kokybės ir kainos santykį, todėl renkantis būstą nuomininkai vertina ne tik kainą, bet ir visą visumą.
Kalbintas pašnekovas sakė matantis ir kitą tendenciją – žmonės nori išsinuomoti butą, kuriame jau būtų visi patogumai.
„Jeigu prieš 10 metų būdavo taip, kad nuomodavosi tikrai daug žmonių ir turėdavo turėti savo techniką ir kitus apyvokos daiktus, tai dabar tendencija nuo koronaviruso laikų pasikeitusi iki tokio lygio, kad jei bute nėra buitinės technikos, baldų ir butas nėra suremontuotas, tai niekas to nenori“, – pasakojo jis.
Kartu Č. Savickas atkreipė dėmesį, kad viso pasaulio mastu Lietuva išsiskiria gana maža nuomos rinka. Lietuviai yra labiau linkę įsigyti savo būstą ir pernuomoti – nuosavybės procentas yra kur kas aukštesnis nei kitose šalyse. „Bet taip yra todėl, kad mes istoriškai turime labai labai didelę nuosavybę. 95 proc. turi nuosavybės ir tik apie 5 proc. žmonių neturi nuosavo būsto“, – paaiškino pašnekovas.
Tai yra įdomu, nes investicinė grąža iš nuomos yra mažesnė nei Airijoje ar didesnėje dalyje Europos, sako NT ekspertas.
Nuomos kainos svyruoja
Kalbintų ekspertų „Delfi“ pasiteiravo, koks jų žvilgsnis į būsto nuomos kainų rinką.
„Kalbant apie nuomos kainas, šiame segmente Lietuvoje yra didelis sezoniškumas. Istoriškai studentų mokslo metų pradžia žymi laiką, kai sudaroma daugiausiai nuomos sutarčių. Bet dabar jie nebėra vieninteliai nuomininkai, o kainos į vasaros pabaigą padidėja, vėliau tolygiai vėl sumažėja. Nuo balandžio mėnesio vėl truputį auga. Su kainomis nusipiešia tarytum laivelis“, – pastebėjimu pasidalijo „Inreal“ NT analitikas T. S. Kvainickas.
Nepaisant to, pašnekovas turi gerą žinią nuomininkams. „Artimiausiu metu nuomos kainos nedidės, o tie butai, kurie dabar yra neišnuomoti, bus išnuomoti tam, kad nuomotojams nereikėtų mokėti už šildymą ir kitas išlaidas. Jei vidutinė šildymo kaina siekia 50 eurų, tai išnuomoti 50 eurų mažiau, kad nereikėtų mokėti pačiam ir dar gauti papildomas pajamas, tikrai apsimoka“, – paaiškino jis.
Artėjant vasaros link, kainos vėl gali didėti dėl to, kad išaugs paklausa.
Su Vilniaus rinka dirbantis M. Sladkevičius patvirtino, kad būsto nuomos kainos 2026 m. drastiškai didėti neturėtų ir turėtų augti normaliu tempu – 5 proc.
„Nuomininkų nemažą srautą turėtų išlaikyti vis didėjančios būstų kainos, didelė dalis jaunų žmonių pradiniam įnašui sunkiai surenka reikiamus pinigus, o ir kainos pačios vis labiau didėja, to pasekoje vis labiau linkstama link būsto nuomos.
Nors šiuo metu Lietuvoje savo būstą turinčių žmonių skaičiai yra vieni didžiausi Europoje, šiai dienai tai siekia net 89 proc., tačiau pagal sparčiai kylančias būstų kainas, manau tas skaičius turėtų pradėti mažėti ir vis daugiau žmonių krypti į nuomos rinką, kas po truputi pradės ir didinti nuomos kainas“, – dėstė jis.