Kodėl sugalvojai pasirinkti šią profesiją?
P. Petreikis: Tiesą pasakius, kai baiginėjome mediciną, paskutiniais metais mes būdavome ligoninėje, eidavome per skirtingus skyrius ir aš savo grupioko paklausiau, ką žada rinktis. Jis sakė, kad rinksis teismo mediciną. Aš irgi panorau pabandyti.
Ten dirbo labai geras ekspertas Matulionis. Jis parodė, paaiškino ir tikrai sudomino. Supratau, kad tai yra labai įdomi specialybė. Aš išmokau atlikti autopsiją arba skrodimą dar prieš įstodamas į specialybę, nes pradėjau domėtis anksčiau. Tikrai yra be galo įdomu tirti žmogaus mirtį.
Koks yra privataus teismo gydytojo darbas ir kaip atrodo visas procesas?
P. Petreikis: Privataus teismo gydytojo darbas yra labiau su popieriais. Jeigu yra miręs kūnas, tai darbas jau yra atliktas valstybinio eksperto. Advokatai dažnai klausia, ar teisingai atlikta ekspertizė.
Pas mus yra problema su gyvais asmenimis, ypač po auto įvykių. Žmonėms nustatomas sveikatos sutrikdymo mastas iškart po įvykio. Gydantis sąnariai neatsistato ir sveikatos sutrikdymo mastas sunkėja, bet policija to jau nebetiria, todėl advokatai kreipiasi privačiai.
Aš peržiūriu, kokia sąnarių funkcija, ką nustatė ortopedai, traumatologai ir tada galiu kartais pasunkinti sveikatos sutrikdymo mastą. Iškart žmogui keičiasi ir draudimo pinigai, kadangi vis tiek autoįvykyje nukentėję žmonės gauna pinigus iš draudimo bendrovių.
Koks įdomiausias įvykis yra nutikęs per tiek metų?
P. Petreikis: Tikrai niekas neatsikelia. Kai žmonės klausia, ar lavonas juda, mes sakome, kad lavonas juda karste. Jeigu žmogus mirė kaime ir yra žinoma nuo ko mirė, jį greitai sutvarko, nuprausia, aprengia. Lavonas sustingsta per aštuonias valandas, įvyksta lavoninis raumenų sustingimas ir jis įsitempia. Jeigu per tą laiką spėji aprengti, jisai sustingsta toje pozoje. Kai jį laikai karštai arba po tris paras, trečiąją parą jis atsipalaiduoja ir jam rankos nusvyra arba jis išsižioja.
Po autopsijos lavonas nejuda. Kadangi mes jį ir jo rankas išjudiname, turime nulenkti, jeigu jis sustingęs. Jis daugiau nebesustingsta ir lieka visada laisvas. Kitas dalykas, tam kad kūnas, ypač vasaros metu, gerai išsilaikytų karste, geriau yra atlikti autopsiją, kadangi tada dar gali pilti į vidų medžiagų, kurios sustabdo puvimą. Jeigu žmogus yra stambus ir jam nepadaryta autopsija, gali pradėti bėgti skysčiai iš burnos, nosies.
Gal per tiek metų praktikos kažką įdomaus sužinojai apie žmogaus kūną?
P. Petreikis: Kai žmogus vartoja alkoholį, mes matome pagal kepenis, mes jau atskiriame. Mes, ekspertai, negalime atskirt žmogus rūkantis ar ne. Jeigu žmogus dirba dulkėtoje aplinkoje, tai yra daug baisiau plaučiams.
Kaip taip ilgai išsilaikyti šioje specialybėje?
P. Petreikis: Mūsų darbe sunkiausia yra kvapai, kadangi kūnai pas mus būna įvairūs: supuvę, ištraukti iš vandens. Pavyzdžiui, žvejai nuskęsta rudenį, ištraukia pavasarį, kai iš upės ledai pasitraukia. Tai kvapai yra tikrai sudėtingi. Taip pat visokie vabaliukai, lervos. Būna, kad žmogus negali atlikti autopsijų, bet jis gali atlikinėti gyvų žmonių apžiūras, todėl gali specializuotis į kriminalistiką.
Kaip manai, kiek šiame darbe yra svarbu turėti intuiciją?
P. Petreikis: Iš tikrųjų, kai esi jaunas, tau yra aiškiau. Kuo daugiau patirties turi, tuo labiau pradedi abejoti, nes turi didelę teismų patirtį.
Dėl kokių priežasčių ne visada pavyksta nustatyti mirties priežastį?
P. Petreikis: Visi funkciniai, širdies ritmo sutrikimai, juos galima nustatyti tik gyvai užrašant elektrokardiogramą. Pavyzdžiui, jaunas vaikinas šventė, kitą dieną jam elektrolitų disbalansas, gali širdies ritmas sutrikti ir jis numirs. Mes turime jauną kūną, alkoholio beveik nebėra, organai kaip ir normalūs ir tu nežinai kodėl mirė. Dalies narkotikų nesuranda chemikai, nes jie labai greit kuriami ir labai greit atsinaujina. Kol jį patvirtina, jis jau būna metus laiko vartojamas.
Kada supranti, kad studentai galėtų dirbti tokį darbą ir jie yra tinkami tam?
P. Petreikis: Pas mane autopsiją buvo atėję 25 studentai. Paimti organą į rankas išdrįso maždaug aštuoni, kiti stovėjo per atstumą ir žiūrėjo. Tie, kurie lenda ir ima organus į rankas, aš sakau, kad yra būsimi chirurgai, ginekologai. Jie bus operuojantys. Ar gyvą, ar negyvą, čia jau vėliau išaiškės.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia: