Kas didina riziką
„Reikia pabrėžti, kad ir jaunesnių žmonių patiriamus infarktus dažniausiai sukelia tradiciniai rizikos veiksniai, kurie yra žinomi jau daugelį metų ir išlieka tie patys“, – sako VUL Santaros klinikų Prevencinės kardiologijos skyriaus vedėja Jolita Badarienė.
Pagrindiniai – rūkymas (bet koks tabako ir jo produktų vartojimas), aukštas kraujospūdis, padidėjusi cholesterolio ir gliukozės koncentracija, cukrinis diabetas, nutukimas, riebi gausi mityba ir fizinio aktyvumo trūkumas.
Kita vertus, jauniems žmonėms būdingi ir netradiciniai veiksniai. „Kalbant apie jaunus žmones, reikia pasakyti, kad jie dažniau gali turėti ir netradicinių rizikos veiksnių, kurie rečiau pasitaiko vyresnio amžiaus asmenims. Tai gali būti narkotinių medžiagų vartojimas – tokios medžiagos kaip kokainas, kanapės, amfetaminai ir kitos psichoaktyvios medžiagos. Anksčiau apie tai būdavo ne visada klausiama, tačiau dabar pastebima tendencija šių dalykų nepamiršti – ir pacientai dažnai patys pripažįsta, kad vartoja.“
Tarp jaunimo ypač paplitęs elektroninių cigarečių rūkymas – įrodyta, kad jos didina miokardo infarkto riziką net 1,79 karto.
Ilgą laiką nuvertintas buvo ir miego trūkumas. „Šiandien jau turime pakankamai mokslinių įrodymų, kad nepakankamas miegas reikšmingai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką“, – teigia J.Badarienė.
„Svarbu nepamiršti, kad didelę reikšmę turi tai, ką žmogus atsineša su savo genais, – priduria VUL Santaros klinikų Prevencinės kardiologijos skyriaus vedėja Jolita Badarienė. – Jeigu šeimoje, ypač pirmos eilės giminaičiams vyriškos lyties – tėvui, broliui – iki 55 metų ar moteriškos – motinai, seseriai – iki 60 metų amžiaus buvo diagnozuotas miokardo infarktas, priešinfarktinė būklė, staigi mirtis ar atliktos širdies kraujagyslių intervencijos, vadinasi, jų vaikams rizika patirti miokardo infarktą yra didesnė.“
Tokiais atvejais, anot J.Badarienės, būtina įvertinti genetinį polinkį ir papildomai ištirti cholesterolio koncentraciją: „Jei šeimoje yra nustatyta ankstyva aterosklerozės sukelta širdies ir kraujagyslių liga ir reikšmingai padidėjusi cholesterolio koncentracija, ypač kai mažo tankio lipoproteinų cholesterolis viršija 5 mmol/l, galime įtarti šeiminę hipercholesterolemiją. Tokiems pacientams rekomenduojama detalesnė ištyrimo eiga, įskaitant genetiko konsultacija.“
Stresas smogia širdžiai
Pastaruoju metu daugiau kalbama apie streso vaidmenį širdžiai ir kraujagyslėms. Po stipraus emocinio sukrėtimo gali išsivystyti Takotsubo sindromas – dar vadinamas „sudaužytos širdies sindromu“.
„Mano praktikoje tai pasitaiko nedažnai, bet tokių atvejų, kai miokardo pažeidimą sukelia labai didelis emocinis stresas, būna“, – sako gydytoja.
„Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai 27 metų merginai po stipraus emocinio sukrėtimo atsirado stiprūs skausmai krūtinėje, buvo įtartas miokardo infarktas, o vėliau patvirtintas Takotsubo sindromas“, – prisimena J.Badarienė.
Kaip atpažinti infarktą
Širdies problemos dažnai įspėja iš anksto. Krūtinės angina – tai spaudžiantys, deginantys skausmai už krūtinkaulio, plintantys į kairę ranką, petį, kaklą, žandikaulį ar nugarą. Jie dažniausiai pasireiškia fizinio krūvio metu – einant, lipant laiptais – ir praeina pailsėjus.
Miokardo infarktas – kai tokie skausmai trunka ilgiau nei 20 minučių ir nepraeina net ramybės būsenoje. Gali lydėti šalto prakaito išpylimas, pykinimas ar vėmimas, dusulys, diskomfortas rankose, pečiuose, nugaroje ar epigastriume.
Tačiau kartais pirmasis infarkto ženklas būna pats baisiausias. „Kitiems pacientams pirmasis miokardo infarkto simptomas gali būti staigi klinikinė mirtis, kai užsikemša viena iš pagrindinių širdies kraujagyslių ir dalis širdies raumens negauna kraujo, – įspėja J.Badarienė. – Jei užsikimšimas labai didelis, širdis gali sustoti – žmogus nustoja kvėpuoti, sustoja pulsas.“
Anot medikės, tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą ir pradėti gaivinimą: spausti krūtinę ir, jei įmanoma, naudoti defibriliatorių.
„Jeigu žmogui staiga atsiranda stiprus, spaudžiantis skausmas krūtinėje, būtina nedelsiant kviesti greitąją. Kiekviena minutė yra labai svarbi – reikia kuo greičiau sulaukti profesionalios pagalbos“, – pabrėžia pašnekovė.
Diagnostika dažnai vėluoja
Ji atkreipia dėmesį, kad jauno amžiaus žmonių krūtinės skausmai dažnai painiojami su raumenų patempimais, nervų dirginimais ar peršalimais.
„Tokiose situacijose labai lengva apsigauti, todėl tiksli diagnostika yra ypač svarbi“, – sako gydytoja.
„Jeigu žmogus kreipiasi į gydymo įstaigą dėl skausmų krūtinėje ir neaišku, ar įvyko miokardo infarktas, atliekami papildomi tyrimai – elektrokardiograma ir labai jautrus kraujo tyrimas – troponino tyrimas. Jį atlikus galima nustatyti, ar vyksta miokardo pažeidimas, ar pacientui šiuo metu gresia infarktas. Kiekviena prarasta minutė gali kainuoti dalį širdies raumens ar net gyvybę“, – įspėja J.Badarienė.
Gelbsti prevencija ir greita reakcija
Medikė primena, kad Lietuvoje veikia širdies ir kraujagyslių ligų ankstyvosios diagnostikos ir prevencijos programa, skirta 40–65 metų vyrams ir moterims. Programos metu gydytojas įvertina kūno masės indeksą, kraujospūdį, rūkymo įpročius, cholesterolio ir gliukozės koncentraciją kraujyje, trigliceridus ir šlapimo baltymą.
Šeimos gydytojas apskaičiuoja bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, naudodamasis SCORE2 lentelėmis. Didelė dalis Lietuvos gyventojų patenka į didelės arba labai didelės rizikos grupes.
Pacientai, kuriems nustatyta labai didelė rizika ar metabolinis sindromas, siunčiami kardiologo konsultacijai.
Kalbant apie jaunesnio amžiaus pacientus, pastebima, kad prieš dešimt ar daugiau metų tokie atvejai buvo daug retesni. „Tikslios statistikos neturiu, tačiau klinikinėje praktikoje matyti, kad jaunesni pacientai patiria infarktus dažniau nei anksčiau, – apibendrina gydytoja. – Pagrindinės priežastys – tradiciniai ir netradiciniai rizikos veiksniai, todėl tai reikalauja didesnio dėmesio prevencijai ir ankstyvai diagnostikai.“