Kreipėsi į policiją
„Kartais, norint padėti gyvūnui, reikia labai stipriai susikaupti ir tai užfiksuoti. Be realių įrodymų, be realios medžiagos, remiantis vien kalbomis, niekas niekada nieko nepasieks. Todėl iš anksto prašome nesmerkti, kad buvo tik filmuojama, o nieko nedaroma – deja, jei ne filmavimas, mes nežinotume, nematytume ir nebūtume užtikrinti, kad šios situacijos negalime praleisti pro pirštus.
Dabar jau matome ir žinome – lieka tik veikti. Ačiū neabejingiems žmonėms, kurių baimė nesukaustė ir kurie ryžosi kalbėti. Na, o mes perdavėme turimą medžiagą kolegėms GGI. Tikimės, kad joms pavyks pasiekti, kad toks elgesys su gyvūnu būtų tinkamai įvertintas teisiniu keliu“, – penktadienio pavakarę skelbė Kaune veikianti kačių prieglauda.
Vaizdo įrašu masiškai ėmė dalintis neabejingi žmonės – pasidalinimų skaičius socialinėje erdvėje perkopė 2 tūkstančius. Gyventojai ragino atpažinti vaizdo įraše užfiksuotą moterį bei padėti išgelbėti šunį iš žiaurių gyvenimo sąlygų.
GGI savanorė teisininkė Raminta Ramanauskienė „Delfi“ informavo, kad šeštadienį organizacija parašė pareiškimą Lietuvos policijai, kad ši pradėtų administracinio nusižengimo teiseną pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnio 16 dalį: „Gavome patvirtinimą, kad prašymas užregistruotas. Dėl tolesnės eigos informacijos dar laukiame.“
Pasak pašnekovės, organizacija turi daugiau vaizdo įrašų, taip pat daugiau informacijos apie asmenį, užfiksuotą socialiniuose tinkluose apskriejusiame vaizdo įraše, tačiau dėl asmens duomenų apsaugos įstatymo viešinti jų negali. O paklausta, ar yra žinių, ar ši moteris prieš gyvūną smurtavo pirmą kartą, teisininkė sakė tokios informacijos neturinti: „Ar tai buvo vienkartinis, ar ne vienkartinis atvejis – informaciją taip pat renkame.“
Kaip informavo R. Ramanauskienė, už žiaurų elgesį su gyvūnu ar jo kankinimą numatyta bauda nuo 150 iki 2 000 eurų. Be to, „pagal to paties ANK 346 20 dalį, jeigu bus konstatuota, kad tas asmuo atliko žiaurų elgesį su gyvūnu, už kurį numatyta sankcija 16 dalyje, tai už tokį nusižengimą gali būti skiriamas gyvūno konfiskavimas ir gali būti numatytas draudimas dėl gyvūno laikymo apskritai.“ Tačiau, sako ji, ne visais atvejais pavyksta iš tiesų nubausti gyvūnų šeimininkus arba nubausti taip, kaip tikėtųsi gyvūnų teisių gynėjai.
„Mes turime tikrai aktyvėjančią pilietišką visuomenę, kuri vis daugiau ir daugiau fiksuoja žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų ir tikrai žmonės yra neabejingi, tai ačiū jiems už tai. Labai svarbu, kad žmonės fiksuoja – filmuoja, fotografuoja, nes tai yra iš esmės vienintelis svarus įrodymas tam, kad tie žiauriai su gyvūnais pasielgę asmenys būtų patraukti atsakomybėn.
O kas dėl pačių atvejų konstatavimo iš institucijų, t. y. VMVT ir policijos pusės, tai tuos atvejus fiksuoja, tačiau kartais skiriamos [bausmės] ir veikų kvalifikavimas mus nustebina, nors tos sankcijos jau, sakytume, yra pakankamai sugriežtintos teisinėje bazėje, tačiau jų taikymas konkretiems atvejams… Mes laikome, kad vis dar institucijos – tiek VMVT, tiek policija, tiek teismai – į tai žiūri per švelniai“, – nuogąstauja pašnekovė. Pasiteiravus, kokios galėtų būti to priežastys, ji pažymi, kad organizacija atsakymo į šį klausimą neturi: „Nes mes to paties klausiame jų.“
Ką daryti, jei pastebėjome smurto atvejį prieš gyvūnus?
„Dažniausiai čia ir nutinka problema, nes pirma mintis žmogui yra padėti gyvūnui ir sakyti kažką šeimininkui, įsiterpti į vykstantį įvykį, bet labai, labai, labai svarbu, mes nuolat kartojam, kad be vaizdinės medžiagos yra beveik neįmanoma nieko padaryti. Nebent tai būtų didelė grupė žmonių, kurie matė įvykį, ir jie sutiktų liudyti. Tačiau teisiškai yra taip, kad jeigu vienas žmogus matė, kad kitas žmogus kažką darė, tai yra tik vieno žmogaus žodis prieš kito žmogaus žodį, o kai yra vaizdinė medžiaga, tai iš karto yra daug paprasčiau, nes daug klausimų labai nebelieka. Tai visada reikia pirmiausia filmuoti.
Reikia suprasti tai, kad dažniausiai, jeigu jau yra smurtaujama prieš gyvūną, tai yra pasikartojantis veiksmas, jeigu šeimininkas iš esmės yra linkęs smurtauti. Tai dabar tą vieną kartą kad mes užpulsime, bėgsime pas tą žmogų ir tą sekundę padėsime gyvūnui – iš esmės gyvūno situacijos nepakeis. Ta situacija kartosis, tiktai gal kitus kartus žmonės nebematys, galbūt tai bus daroma namuose. Todėl reikia emocijas pasidėti truputį į šalį ir tikrai pagalvoti, kad gyvūnui iš tikrųjų padėti galima ilgalaikėje perspektyvoje – fiksuojant ir einant teisiniu keliu, kuris, taip, yra nuobodus, jis ne visą laiką pasiteisina, bet tai yra teisingas kelias“, – aiškino B. Vaitiekūnaitė.
Tačiau R. Ramanauskienė taip pat primena, kad labai svarbu užfiksuoti ir detales, padėsiančias identifikuoti nusižengimą darantį asmenį.
„Svarbiausia yra užfiksuoti ką nors, kas identifikuotų tą asmenį, kuris atlieka tą veiką – ar tai yra automobilis, ar tai yra namas, ar tai yra butas, ar tai yra gatvė. Vietos ir žmogaus identifikavimo įrodymai yra patys svarbiausi tam, kad būtų galima pradėti konkrečius teisinius veiksmus to žmogaus patraukimo atsakomybėn“, – atkreipia dėmesį teisininkė.
Visiems neabejingiems šalies piliečiams organizacija yra parengusi ir gaires, kuriomis vadovaujantis tokius atvejus būtų lengviau pranešti ir spręsti. Informaciją, kokius žingsnius reikėtų atlikti, norint pranešti apie pažeidimus, galima rasti organizacijos internetiniame puslapyje čia.