Nuo 2025 m. komerciniais tikslais veikiantiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams taikoma prievolė mokėti gamybos įmokas. Surinktos lėšos bus skirtos bendruomenių bei gyventojų aplinkos gerinimui, kartu didinant visuomenės palankumą atsinaujinančių išteklių plėtrai.

Mokės kaimynams

„Atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmoką moka gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nurodytas išimtis. Įmokos dydis priklauso nuo to, kiek elektros jie patiekia į tinklą, ir nuo elektros kainos biržoje“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakoja Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Klimato kaitos projektų ir registrų skyriaus Programos vadovė Irina Nikolajeva.

Pasak jos, surinktos įmokos paskirstomos elektrinių kaimynystėje esančioms bendruomeninėms organizacijoms ir gyventojams tokiomis dalimis:

  1. 85 proc. skiriama bendruomeninių organizacijų, esančių ne didesniu kaip 15 km atstumu nuo gamybos įmoką sumokėjusios elektrinės, projektams įgyvendinti;

  2. 15 proc. skiriama tiesiogiai gyventojams, gyvenantiems ne didesniu kaip 1,5 km atstumu nuo tų elektrinių, kurios sumokėjo gamybos įmoką ir susidarė mokėtina suma.

Gamybos įmoka mokama už praėjusius kalendorinius metus, taigi 2025 m. buvo pirmieji metai, kai gamybos įmoka renkama. Gamybos įmokų lėšų suma kiekvienais metais gali skirtis, priklausomai nuo elektrinių skaičiaus bei jų pagaminamo ir į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio.

Svarbiausi pokyčiai

I. Nikolajeva atkreipia dėmesį, kad atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamybos įmokų surinkimas ir paskirstymas aiškiai atskirtas sausumos ir jūrinėje teritorijoje veikiančioms elektrinėms. Sausumos teritorijoje, kai iš gamintojo surinkta gamybos įmokos lėšų suma yra ne mažesnė kaip 1 000 Eur, ši suma paskirstoma taip:

  1. 15 proc. skiriama tiesiogiai namų ūkiui, kai asmuo ar asmenys gyvena ne didesniu kaip 1,5 km atstumu nuo elektrinių;

  2. 85 proc. skiriama bendruomeninėms organizacijoms, vykdančioms projektus.

Lėšos, kurių nepavyksta paskirstyti gyventojams, taip pat perkeliamos į bendruomeninių organizacijų krepšelį.

Jūrinėje teritorijoje veikiančių elektrinių gamybos įmokos skiriamos savivaldybėms, kurios ribojasi su jūra ir kurių teritorijose vykdomi atitinkami infrastruktūros darbai. Šiuo atveju gamybos įmokos turi būti naudojamos vietos bendruomenių aplinkos, ekonominei ar socialinei naudai didinti.

saulės elektrinė

Naudoti pagal numatytas gaires

APVA Klimato kaitos projektų ir registrų skyriaus Programos vadovė pažymi, kad namų ūkiai, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra ne toliau kaip 1,5 km nuo elektrinių, gautą finansinę paramą gali naudoti savo nuožiūra. Tačiau bendruomeninių organizacijų gautos gamybos įmokos turi būti naudojamos laikantis nustatytų reikalavimų. Projektai, kuriems skiriamos šios lėšos, turi atitikti šiuos kriterijus:

  1. būti įgyvendinami ne didesniu kaip 15 km spinduliu aplink elektrines;

  2. teikti aplinkos, ekonominę arba socialinę naudą bendruomenei, bendruomeninei organizacijai ar jos nariams;

  3. turėti savivaldybės mero arba jo įgalioto asmens patvirtinimą.

„Bendruomeninės organizacijos pačios planuoja ir pasirenka projektus, kuriems naudos skiriamas lėšas. Vis dėlto, jos turi įvertinti, kad projektai bus atrenkami pagal nustatytus kriterijus, pagal kuriuos suteikiami balai ir sudaromas projektų reitingas, jei lėšų nepakanka visiems projektams finansuoti. Kriterijais apibrėžiama projektų vieta, kaina, reikalingi dokumentai, išlaidų pagrindimas, projekto trukmė, finansavimas, socialinių grupių įtrauktis, bendruomenės švietimas, ilgalaikė nauda ir kt. Reikėtų įsidėmėti, kad negalima finansuoti projektų, susijusių su lošimų, alkoholio, tabako ar kitų svaiginančių medžiagų populiarinimu“, – pabrėžia ŪP pašnekovė.

Galimi bendruomeninių organizacijų projektai

APVA informuoja, kad bendruomeninės organizacijos gautas lėšas galės panaudoti įgyvendinti projektams, kuriais bus teikiama aplinkos, ekonominė arba socialinė visuomeninė nauda bendruomenei, bendruomeninei organizacijai ar jų nariams. Keletas galimų pavyzdžių:

Aplinkos apsaugos ir gerinimo projektai: viešųjų erdvių tvarkymas, želdynų kūrimas, atsinaujinančios energijos sprendimų diegimas bendruomenės reikmėms ir kt.

Ekonominę naudą teikiantys projektai: vietos verslumą skatinančios iniciatyvos, infrastruktūros pagerinimas bendruomenės poreikiams ir kt.

Socialinę ir visuomeninę naudą teikiantys projektai: bendruomenės centrų atnaujinimas, laisvalaikio ar kultūros erdvių kūrimas, socialinės paslaugos vietos gyventojams.

Jau sulaukta paraiškų

Iki 2025 m. bendruomenės teikė paraiškas įvairiems projektams, kurie pretenduoja į gamybos įmokų lėšas. Gamybos lėšos bus paskirstytos trylikai bendruomenių. Stakūniškių k. draugija (Anykščių r.) planuoja parke įrengti mažąją architektūrą iš perdirbto plastiko ir sukurti jaukią bei tvarią erdvę bendruomenės susibūrimams ir poilsiui. Mažeikių autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ (Mažeikių r.) įsigis maisto priekabą, pritaikytą kavinės veiklai, ir taip sudarys galimybes autistiškiems jaunuoliams ugdyti darbo ir socialinius įgūdžius realioje darbo aplinkoje. Bendruomenė „Šaltenių pašvaistė“ (Kelmės r.) pirks saulės elektrinę ir energijos kaupiklius parkeliui apšviesti, siekdama užtikrinti tvarų energijos naudojimą ir sumažinti elektros sąnaudas.

Degaičių k. bendruomenė (Telšių r.) gamybos įmokų lėšas panaudos tradicinės Degaičių kaimo bendruomenės šventei „Tulpmedžio žydėjimas“ organizuoti. Nuo 2017 m. vykstantis renginys suburia bendruomenės narius ir svečius, skatina bendrystę, puoselėja vietos tradicijas ir suteikia galimybę dalyvauti įvairiose kultūrinėse ir pramoginėse veiklose.

Vilkaviškio r. kaimo bendruomenių sąjunga įrengs humanitarinės pagalbos punktą Vytauto g. 83, Vilkaviškyje, kuriame gyventojai, ypač socialiai pažeidžiami asmenys, galės gauti būtiniausią pagalbą – drabužių, avalynės, higienos priemonių ir konsultacijas.

Laukia grįžtamojo ryšio

Pasak UAB „Žvirgždaičių energija“ vadovės Gretos Gudzinevičiūtės, gamybos įmokų paskirstymas didinant bendruomenių ir gyventojų aplinkos gerinimą yra reikalingas, tačiau ji svarsto, ar nereikėtų mažinti atstumo, nuo kurio priklauso, kam galima pretenduoti į tas lėšas.

„Šiuo metu 85 proc. surinktų įmokų skiriama bendruomeninių organizacijų projektams įgyvendinti, ne didesniu kaip 15 km atstumu nuo gamybos įmoką sumokėjusios elektrinės. 15 proc. skiriama tiesiogiai gyventojams, gyvenantiems ne didesniu kaip 1,5 km atstumu nuo tų elektrinių, kurios sumokėjo gamybos įmoką ir susidarė mokėtina suma. Džiaugiamės, kad atstumas buvo sumažintas nuo pradiniame nutarime numatytų 5 km ir taip buvo užtikrinta, kad pinigai pasiektų labiausiai veikiamus gyventojus“, – mintimis dalijasi ŪP pašnekovė.

Oficialiais duomenimis, gamybos įmokos prisidės prie bendruomenių ir gyventojų aplinkos gerinimo ir didins visuomenės palankumą atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.

„Kol kas, kaip elektros energijos gamintojai, dar nežinome, ar tai pavyks įgyvendinti. 2024 m. buvo pirmieji metai, už kuriuos gamybos įmoka yra renkama, o paraiškos iš bendruomenių priimamos tik 2025 m., tad tikro grįžtamojo ryšio apie už gamybos lėšas įgyvendintus projektus dar reikės palaukti“, – aiškina UAB „Žvirgždaičių energija“ vadovė.

 

„Ignitis-Renewables“ ir redakcijos nuotraukos

 

Nr. 306/7