WALLESS advokatų kontoros advokatė Simona Vosylienė pasakoja, kas yra investicinis sukčiavimas ir kaip jis keičiasi bėgant metams, kuo jis skiriasi nuo klasikinių aferų, kokias raudonas vėliavas svarbu pastebėti dar prieš pervedant pinigus ir ką daryti, jei vis dėlto atsidūrėte sukčių žabangose.
Kas yra investicinis sukčiavimas?
Advokatė aiškina, kad terminas „investicinis sukčiavimas“ neturi vieno universalaus apibrėžimo, kuris tiktų visoms situacijoms, tačiau jo esmė išlieka gana aiški.
„Realiai tai yra schema, jeigu paprasčiau – situacija, kurioje veikia neteisėtų tikslų turintys asmenys, dar vadinami sukčiais, kurie apgaulės būdu bando įtikinti asmenį investuoti savo lėšas ar kažkokį kitą turtą į tam tikrą produktą, o rezultate paaiškėja, kad to produkto nėra“, – aiškina advokatė.
Svarbus investicinio sukčiavimo požymis – tariama grąža. Kitaip tariant, tai nėra paprastas apgavystės atvejis, kuomet asmuo „įsigyja“ neegzistuojančią prekę ar paslaugą – šiuo atveju jis „perka“ pažadą uždirbti.
„Tu investuoji, tikėdamasis grąžos. Tai investicinio sukčiavimo elementas yra, kur apgaulės veiksmais, suklaidinimu asmuo bandomas įtikinti, kad tai yra sėkminga investicija, kad jis įdėjęs ten savo turtą ar lėšas galės uždirbti, išsitraukti tą vadinamą investicinę grąžą“, – tęsia S. Vosylienė.
Kaip veikia sukčiai?
Nors gali atrodyti, kad investiciniai sukčiai šiandien veikia visiškai kitaip nei prieš keletą metų, tačiau, aiškina pašnekovė, keičiasi tik įgyvendinimo priemonės. Pasak advokatės, šiandien vis dažniau susiduriame su vadinamuoju hibridiniu sukčiavimu, kai klasikiniai apgaulės principai derinami su technologiniais sprendimais.
Tai reiškia, kad klasikinės Ponzi ar piramidės schemos niekur nedingo, tačiau šiandien jos dažnai paslepiamos po modernių platformų, kriptovaliutų ar net dirbtinio intelekto šydu. Pavyzdžiui, siekdami apgauti investuotoją, sukčiai pateikia vizualiai įtikinamą, bet realiai neegzistuojančią investicinę platformą, kurioje auka neva gali stebėti savo rezultatus. Taip pat sukčiai aukas įtikina į savo įrenginius įsidiegti programas ar sistemas, kurios leidžia piktavaliams stebėti jų veiklą ir net pasiekti banko sąskaitas.
„Investuotojui yra pateikiama kažkokia klaidinanti platforma, kad iš tikrųjų įvyko investicija – aš nusipirkau investicinį vienetą ir aš netgi matau galbūt savo kompiuteryje, kaip viskas vyksta, kaip auga kaina, bet realiai tai yra tiesiog klastotė, veikianti ant kažkokio techninio parametro.
<…> Būna netgi į kompiuterį ar į telefoną įdiegiamos tam tikros techninės sistemos, kuriose aš neva galiu matyti [investicijas ir jų generuojamą grąžą], bet iš tikrųjų ten vyksta sukčių šešėliavimai, kurie kartu pavagia visus duomenis iš kompiuterių, iš telefonų, iš kitų įrenginių. Ir tokiu būdu [sukčiai] netgi gali prisijungti ir prie bankinių sąskaitų ir panašiai“, – pabrėžia ji.
Kaip atskirti investiciją nuo aferos?
Sukčių godumo kontroliuoti negalime, tačiau turėtume užtikrinti, kad gebame atskirti realią investavimo galimybę nuo sukčiavimo schemos. S. Vosylienė išskiria kelis kertinius kriterijus, kurie gali padėti identifikuojant galimą apgavystę.
„Europos Sąjungos (ES) mastu ir, aišku, Lietuvoje, jeigu yra investuojama į kažkokią veiklą, į investicinius vienetus ir panašiai, tai įprastai tikrai tai yra licencijuojama veikla. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad subjektas, teikiantis tą paslaugą, turėtų turėti tam tikrą licenciją ir būti įtrauktas į licencijuotų asmenų sąrašus. Tą galima patikrinti. Lietuvos banko svetainėje, kitų centrinių bankų svetainėse yra skelbiami sąrašai. Tai pirmiausia tikrai patikrinkite, ar tas subjektas, kuris sakosi esąs teiksantis paslaugas, yra įtrauktas į licencijuotų paslaugų teikėjų sąrašus“, – pabrėžia ji.
Ne mažiau svarbios ir aiškios sutartys: „Kiekviena investicija turi tam tikrą sutartį.“ Jei jos nėra arba ji sunkiai randama, tai taip pat turėtų kelti įtarimų.
Dar vienas svarbus kriterijus – jurisdikcija. Jei paslaugas teikiantis subjektas veikia trečiose šalyse, gali būti sudėtinga patikrinti jo legitimumą. Tai turėtų kelti papildomus klausimus.
„Jeigu tai yra trečiosios šalies, tai irgi yra tam tikras tas vadinamasis red flag (liet. raudona vėliava), nes trečiosios šalys, reikia suprasti, neveikia pagal ES standartus. Ką tai reiškia? Nebūtinai galbūt reikalaujama licencijų veiklai, o galbūt reikalaujama, bet neturi. Žmogus gali nežinoti, kur patikrinti ir panašiai“, – aiškina ji.
Ir galiausiai – nerealistiški pažadai: „Investicijos ir yra investicijos dėl to, kad jos visada yra su rizika. Jeigu yra sakoma, kad grąža yra keli šimtai procentų ar panašiai, kad jokių rizikų nėra, arba netgi ateik šiandien – gausi dvigubai daugiau naudos, nei atėjęs rytoj, tai irgi yra indikatoriai, kad galbūt kažkas yra ne taip.“
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad investiciniai sukčiai neretai veikia socialiniuose tinkluose ir ten agituoja investuoti. Advokatė atvirai sako: teisėti investicines paslaugas teikiantys subjektai per „WhatsApp“, „Viber“ ar SMS žinutes su klientais nebendrauja.
„Jeigu tai yra tikrai teisėtai veikianti institucija, kuri siūlo savo investicines paslaugas kaip verslo modelį, <…> tai nevyks komunikacija per „WhatsApp“, per „Viber“ , SMS žinutrs ar panašiai“, – pabrėžia ji. Tokios grupės, kuriose neva žmonės dalijasi sėkmės istorijomis, dažniausiai yra generuojami botų ar dirbtinio intelekto.
Ką daryti, įtarus sukčiavimą?
Pakliuvus į investicinių sukčių pinkles, laikas, sako pašnekovė, – kritinis veiksnys.
„Vienintelis aspektas, kuris leistų dar tikėtis kažką susigrąžinti, jeigu yra investicinio sukčiavimo elementas, yra veikimas greitai. Kuo ilgiau delsi, tuo toliau ta lėšų judėjimo gija nusitęs ir tiesiog nebus neįmanoma jos atsekti“, – pabrėžia advokatė.
Todėl, turint bent menkiausią įtarimą, kad pinigai pakliuvo į apgavikų rankas, pirmiausia reikėtų informuoti savo banką, kuriame turite sąskaitą, iš kurios buvo daromos pinigų perlaidos.
„Pirmuoju numeriu turėtumėte informuoti, iki informuosit net ir tą patį paslaugų tariamą teikėją, savo finansų įstaigą, iš kurios sąskaitos darote mokėjimus. Nes galbūt, nesakau, kad tikrai, bet galbūt tos lėšos neiškeliavo iš jūsų sąskaitos arba iš jūsų banko vidinės sistemos ir jas galima dar užlaikyti“, – pabrėžia ji.
Informavus finansinę įstaigą, derėtų kreiptis į paslaugos teikėją, paraleliai – į Lietuvos banką, policiją ir galbūt netgi FNTT.
Be to, sako advokatė, iliuzijų dėl banko atsakomybės ir būtinybės grąžinti pinigus, jei iš tiesų pinigai buvo išvilioti finansinių sukčių, turėti nereikėtų.
„Esmė yra tokia ir netgi teisės aktais labai gana detaliai sureguliuota, kad finansų įstaiga, pavyzdžiui, bankas, kuriame aš turiu sąskaitą ir iš kurio padariau pavedimą, galėtų sugrąžinti mano pervestas lėšas tokiu atveju, jeigu aš pati neinicijavau mokėjimo. Tai reiškia, kad galbūt kažkas prisijungė per mano prisijungimus, suvedė klaidingus kodus, galbūt nesuveikė banko kontrolė ir tiesiog mokėjimas išėjo. Tokiu atveju būtų laikoma, kad ne sukčiavimo rizika pereina bankui, bet kad nebuvo užtikrinta, kad visi kontrolės mechanizmai suveiktų mano mokėjimui.
Bet jeigu aš pati prisijungiau prie elektroninės bankininkystės, suvedžiau kodus, suvedžiau mobile-ID ar smart-ID kodus ir išėjo mokėjimas, deja, bet bankas tikrai neprisiima atsakomybės, nes realiai savo riziką aš, kad ir apgaulės įtakoje, prisiėmiau pats“, – aiškina S. Vosylienė.
Apibendrindama S. Vosylienė pataria prieš investuojant įsivertinti savo turimas žinias: „Jeigu nesupranti investicijų, tai tikrai labai domėkis jomis ir investuok kažkur iš pradžių saugiau.“ Anot advokatės, būtina įvertinti, ar suprantate produktą, rizikas, sutarties sąlygas ir institucijos patikimumą.
„Mano investicija“ – jau ketvirtus metus „Delfi“ organizuojama nemokama finansinio raštingumo konferencija, kuri sausio 14–15 d. vyks „Delfi TV“ ir portale, suburs pradedančius ir pažengusius investuotojus bei kvies ieškoti sau tinkamiausių investavimo ir asmeninių finansų sprendimų. Konferencijoje, kurios pagrindinis partneris – „Swedbank“, bus aptariamos investavimo pradžios, rinkų, dirbtinio intelekto, taupymo ir antros pensijų pakopos reformos temos, padedančios priimti svarbius ilgalaikius finansinius sprendimus.