Anot LTOU, nors Londonas yra viena iš populiariausių krypčių kalbant apie visus Lietuvos oro uostus – praėjusiais metais šia kryptimi keliavo 847 tūkst. žmonių – skrydžiai į Londono Sičio oro uostą sudarė apie 4,4 proc. kelionių.
Po 2026 metų kovo 27 dienos šie skrydžiai nebus vykdomi, o „LOT Polish Airlines“ pasiūlys 38 skrydžius per savaitę Vilnius–Varšuva kryptimi (vietoje buvusių 33).
Londono Sičio oro uostas yra įsikūręs pačiame rytinio Londono centre, nuo jo finansų centras Canary Wharf nutolęs vos per 20 minučių automobiliu, jis dažnai vertinamas kaip geriausias Londono oro uostas.
Pirmas tiesioginis skrydis iš Vilniaus šia kryptimi įvyko 2019 metų gegužės 1 dieną, Lietuvai tada įtikinus Europos Komisiją leisti šiai krypčiai skirti iki 3 mln. eurų valstybės paramos per metus. Be atskiro leidimo leidžiama skirti iki 200 tūkst. eurų.
Tiesa, tuometis ekonomikos ir inovacijų ministras Virginijus Sinkevičius sakė, kad paramos nereikės, jei skrydžiai bus sėkmingi. Kad taip būtų, reikalinga lėktuvą užpildyti 92 proc.
Be „LOT Polish Airlines“, iš Lietuvos į Londoną tiesiogiai skraidina „Ryanair“ ir „WizzAir“, tiesa, skrendama į Lutono ir Stanstedo oro uostus, kurie nuo sostinės centro yra nutolę viena valanda kelio automobiliu.
„Delfi“ antradienį dėl komentaro kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, ši ryte žadėjo pakomentuoti, tačiau po pietų atsiuntė atsakymą, jog į „klausimus yra pasiruošę atsakyti LTOU atstovai“. Kai gausime pastarųjų komentarą, tekstą papildysime.
Taip pat klausimus išsiuntėme Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Ji irgi kol kas į juos neatsakė.
Valiūnas: dar vienas smūgis Lietuvos investiciniam patrauklumui
Žinias su nerimu pasitiko verslo atstovai. „Investor’s Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas „Facebook“ rašė, jog argumentas, kad šią kryptį renkasi tik 4,4 proc. Londono kryptimi skrendančių žmonių, yra trumparegiškas.
„Šie keleiviai, kaip taisyklė, yra investuotojai ir verslininkai. Dalis jų net neskrenda pigiomis oro linijomis ir todėl, kad jose neįmanoma dirbti kompiuteriu, nenusipirkus bent dviejų krėslų, nes tavo rankos prispaustos prie šonų. Ir todėl, kad dalis įmonių tiesiog nedengia skrydžių pigiomis avialinijomis bilietų“, – rašė R. Valiūnas, kuris leido „Delfi“ cituoti šį įrašą.
Toliau jis tęsė, kad kai Lietuvoje pastaruosius trejus metus naujų investuotojų skaičius naujų gamyklų statybai priartėjo prie nulio, nutraukti susisiekimą maršrutu, kuris reikalingas technologijų ir finansinių kompanijų darbuotojams ir investuotojams, atrodo panašu į „dar vieną rimtą smūgį Lietuvos investiciniam patrauklumui.“
Be kita ko, jis pastebėjo, kad tik Bratislava tarp ES sostinių šiuo metu neturi tiesioginio skrydžio į Londono Sitį, Getviko (Gatwick) ar Hitrou (Heathrow) oro uostus, tačiau ją iki Vienos oro uosto skiria vos 55 kilometrai.
Savo ruožtu „Investor’s Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas sakė, kad šį klausimą organizacija aptars sausio pabaigoje vyksiančiame susitikime su Susisiekimo ministerija.
„Mūsų nuomone, tai yra svarbu, matome, kad jeigu nėra kelio į Lietuvą atvykti greitai ir patogiai, mažiau investuotojų renkasi tą kelią. Kai argumentuojama kad tai kainuoja, be abejo, taip yra, bet ir keliai, tiltai kainuoja, nesakome, kad jų nereikia“, – kalbėjo V. Šilinskas.
Anot jo, investuotojams skrydžio patogumas ir jo laikas yra labai svarbu, taip pat – ar sudarytos sąlygos skrydžio metu dirbti.
„Jeigu sakoma, kad skrydis yra per Varšuvą, tai gal Varšuvoje tada ir investuoti? Kodėl tąsytis į Vilnių? Galimybė tiesiogiai atskristi yra didelis privalumas. Šiuo atžvilgiu reikia vertinti ne tik kaštus, bet ir grąžą – ne tik susirinkti pinigus už bilietus, bet ir tai, kad vienas atvykęs investuotojas gali atpirkti visų metų skrydžius“, – mano „Investor’s Forum“ atstovas.
Jeigu sakoma, kad skrydis yra per Varšuvą, tai gal Varšuvoje tada ir investuoti?
Vytautas Šilinskas
Janulevičius: praradimas akivaizdus
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius antrino, kad žinia – ne iš pozityviųjų.
„Tai nemenkas finansų centras visoje Europoje, į Londoną suplaukia kitų šalių, Azijos valstybių pinigai. Nors jie dabar ne Europos Sąjungoje, bet vis tiek nori bendradarbiauti su Europa, tai aš manau, kad tiesioginis skrydis į centrą yra gana reikšmingas finansų pasauliui. Net Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas turi savo filialą būtent ten dėl kapitalo pritraukimo, dėl tam tikrų vertybinių popierių išleidimo. Praradimas šioje vietoje yra akivaizdus“, – „Delfi“ sakė V. Janulevičius.
Vis dėlto jis pridūrė, kad „tai tikriausiai nėra tragedija“, tačiau norisi, jog Vilnius visada būtų pasiekiamas tiesiogiai.
„Pasikviesti kokį nors investuotoją, obligacijų turėtoją ar dar ką nors, kai reikia skristi per kažkur ar naudotis pigesnėmis oro linijomis, su visa pagarba joms, kurios tikrai puikiai aptarnauja, gali ir nepavykti. Per tokią prizmę žiūrint, pozityvo tikrai nėra.
Skrendant iš Londono Sičio oro uosto praktiškai gali apsisukti per dieną. Tai ne Getvikas, ne Lutonas, iš kurių reikia toli važiuoti. O dabar rimtesniems investuotojams teks skristi su „Ryanair“ ar „Wizzair“. Tai nieko blogo, bet galimai jie nenorės su jais skristi. Yra tokių“, – sutiko LPK prezidentas.
Koncevičiūtė: dar vienas kvailas šitos Vyriausybės sprendimas
Įmonės „Think Twice Agency“ viena iš įkūrėjų, apžvalgininkė Ieva Koncevičiūtė savo „Facebook“ paskyroje taip pat kritikavo šį sprendimą.
„Labai liūdna žinia. Dar vienas kvailas šitos Vyriausybės sprendimas. Labai gaila viso to darbo, kurį Lietuva buvo įdėjusi šitai krypčiai sukurti ir išlaikyti. O jų argumentai, kad mažėja srautas, ir taip yra į Londoną skrydžių – rookie mistake (liet. naujokų klaida – aut. pastaba). Yra tik gariūninių laikų paryčiais ir naktimis į atokiausius pigių oro linijų oro uostus, nuo kurių dar valandą dvi trenktis iki Londono. Neskraido rimti žmonės tais skrydžiais. Nenori jais skristi, arba jų įmonių politika net neturi tokios opcijos dengti pigių oro linijų bilietų.
Investuotojai skundėsi ir skundėsi blogu susisiekimu su Vilniumi. Išskyrus London City skrydį. Šitas skrydis būdavo nuolat aptariamas kaip išsigelbėjimas ir tobulai patogus dalykas“, – rašė I. Koncevičiūtė, kuri leido „Delfi“ cituoti šį pasisakymą.
Ji pridūrė, kad šiuo atveju ne keleivių kiekybė, o kokybė yra esmė. Bet Susisiekimo ir Ekonomikos ministerijoms, anot jos, taip neatrodo.