Vaida Kurpienė sureagavo į naują maisto piramidę

„Pagaliau! – sako dietistė, reaguodama į naujas JAV gaires, numatančias mitybą 2025–2030 metams. – Naujas šūkis skelbia: Valgykime tikrą maistą. Jausmas toks, kad pagaliau pasirodė sveikas protas, o ne viską gožiantis lobizmas. Nors ir liko klausimų, ar tikrai taip ir bus“.

Pasak V. Kurpienės, JAV sveikatos organizacijos turi didžiulę įtaką visam pasauliui, tad verta pakalbėti apie tai, ką iš skelbiamų pokyčių galima pasiimti sau.

Kas kelia džiaugsmą

1. „Valgykite tikrą maistą“ (Eat real food) – akcentas perkeltas nuo atskirų makro/ mikro maistinių medžiagų skaičiavimo prie maisto kokybės. Puiku! Tai reiškia mažiau perdirbtų produktų, mažiau cukraus, mažiau „chemijos“, o daugiau vertingo tikro maisto ir mažiau skaičiavimo.

2. Naujose gairėse įvardytas didesnis baltymų poreikis. 1,2–1,6 g/ kg per parą yra moksliškai pagrįstas kiekis. Tai yra labai svarbu vyresniems žmonėms, moterims nuo 40 metų, metantiems svorį, taip pat tiems, kas skundžiasi silpnumu, raumenų nykimu, alkio priepuoliais, emociniu valgymu. Taip pat tai reikalinga tiems, kas vartoja nutukimui mažinti vaistus.

3. Džiaugsmą kelia ir pramoniniu būdu perdirbtam maistui paskelbtas karas. Toks yra vieningas mokslininkų sutarimas.

„Ne sviestas ar kiaušiniai privedė iki diabeto ir nutukimo epidemijos, o saldinti gėrimai, dešros, „baltyminiai“ batonėliai su 25 sudedamosiomis dalimis ir pusryčių dribsniai, kuriuose cukrų daugiau nei deserte. Rekomendacijose patariama vengti cukraus, dirbtinių saldiklių, maisto priedų, perdirbtų angliavandenių“, – išskiria Vaida Kurpienė.

Kyla klausimų

Tačiau kalbant apie naująją nustatytą mitybos tvarką dietistei kyla ir klausimų.

„Kad baltymai svarbu, pritariu. Bet kodėl prioritetas skiriamas beveik vien gyvūniniams? Nors ir juos tikrai rekomenduoju. Gairėse akivaizdžiai išaukštinama raudona mėsa, paukštiena, pieno produktai. Ankstesnės rekomendacijos mažinti gyvūninių produktų kiekį dabar tyliai padėtos į stalčių. Suprantu, kad gauti rekomenduojamą kiekį baltymų be didelio gyvūninio maisto kiekio nepavyks, todėl ir rekomenduojama valgyti mėsą. Tačiau ar čia nėra lobizmo? Nes sąsajas su pieno ir mėsos pramone (dėkui dr. Tomui Vaičiūnui už šią įžvalgą) deklaruoja dauguma recenzentų ir ekspertų, sudariusių šią piramidę!“ – sako V. Kurpienė.

Čia dietistė dar kartą atkreipia dėmesį į mokslą, kuris sako kiek kitaip, nei skelbia amerikiečiai:

– baltymų šaltinių įvairovė yra svarbi;

– ankštiniai, žuvis, kiaušiniai, dalis pieno produktų – puiku;

– tačiau dideli raudonos mėsos kiekiai kasdien yra didelis rizikos veiksnys širdies sveikatai, blogajam cholesteroliui (MTL) ir lėtiniam uždegimui, kuris sukuria terpę visoms lėtinėms ligoms, įtraukiant ir onkologines. Tai jau įrodyta daugybe tyrimų.

„Problema yra ir ta, kad baltymai skaičiuojami gramais kilogramui, o ne kilokalorijomis normai. Kodėl? Nes dažniausiai rekomendacijos duodamos 2000 kcal normai, o daugybei moterų, ypač vyresnių ir nesportuojančių, reikia vos 1200–1600 kcal. Reikalingą baltymų kiekį surinkti galima, bet tada turi būti daug gyvūninio maisto ir mažesnė produktų įvairovė, mažiau ankštinių ir mažiau riebios žuvies, kurie mums reikalingi. Ar tai gerai? Nemanau. Kam tai paranku? Akivaizdu“, – sako.

Kalbėdama apie sočiuosius riebalus dietistė kviečia atkreipti dėmesį į paveikslėlį ir paskaičiuoti.

Vizualiai piramidėje nupiešta:

– riebalai yra viršuje, kas reiškia, kad jų reikia valgyti daug.

„Tekste rašoma: sočiųjų riebalų vartokite mažiau kaip 10 % paros kalorijų. Kaip tai padaryti su tomis rekomendacijomis? Vienas riebesnis kepsnys ir riba jau viršyta.

Paskaičiuokime: jei moters dienos racionas siekia 1600 kcal, tai 10 % sočiųjų riebalų sudaro apie 160 kcal, arba vos ~18 g sočiųjų riebalų per parą.

Praktiškai tai reiškia, kad apie 200 g kiaulienos sprandinės arba 50 g fermentinio sūrio jau sudaro didelę sočiųjų riebalų dienos normos dalį. Pridėjus dar sviesto, padažą ar kitus gyvūninius produktus, riba labai greitai viršijama net nevalgant greito ar itin perdirbto maisto. Todėl rekomendacijos paveikslėlyje atrodo paprastos, tačiau kasdienėje virtuvėje reikalauja labai sąmoningų pasirinkimų“, – vertina Kurpienė.

Apie alkoholį

Pasak dietistės, alkoholis – dar viena „nepatogi“ vieta. Formuluotė „gerkite mažiau“ – politiškai patogi, bet moksliškai per švelni. Pasaulinės sveikatos organizacijos sako, kad saugaus alkoholio kiekio nėra.

„Ar tai reiškia, kad taurė vyno su draugais jus „sugriaus“? Ne. Ar verta tai pateikti kaip beveik neutralų pasirinkimą? Nesutinku“, – apibendrina Kurpienė.

Kas pasikeitė

Dietistė palygina naują ir seną mitybos piramides.

Kuo nauja piramidė skiriasi nuo senos:

• Grūdai nebėra pagrindas – jie atsidūrė apačioje.

• Baltymai tapo centrine ašimi, nurodomas aiškus kiekis. „Suprantu, kad raudona mėsa bei didelis kiekis kitų gyvūninių produktų džiugina karnivorus, keto šalininkus ir baltymų fanus, bet siūlau saikingai vartoti kaip ir juos, taip ir maisto pakaitalus“, – pataria dietistė.

• Riebalai reabilituoti, bet nustatytos ribos (bent jau teoriškai).

• Pramoniniu būdu perdirbtas maistas pagaliau įvardytas kaip problema.

• Mažiau skaičių, daugiau kalbos apie maisto kokybę.

„Prieš 16 metų aš jau buvau nupiešusi savo mitybos piramidę, nes tuo metu galiojusi man niekaip netilpo į logikos rėmus ir tekstines rekomendacijas. Radau archyvuose piramidę, sukurtą 2011 metais.

Vaida Kurpienė pataria, ką iš viso to verta pasiimti sau

• Rinkitės tikrą, minimaliai perdirbtą maistą visose produktų grupėse.

• Grūdų pakanka kartą per dieną, o kitus kartus vietoje jų rinkitės daržoves.

• Baltymus valgykite kelis kartus per dieną, rinkitės liesus ir iš skirtingų šaltinių. „Mano nuomone, remtis vien gyvūniniais yra klaida“, – sako dietistė.

• Riebalai nėra priešas, bet kiekis ir kontekstas labai svarbūs.