Ekonomiką įprasta nagrinėti kaip teorinių modelių, grafų, formulių ir statistinių-procentinių rodiklių visumą. Tačiau pažvelgus į ją kaip į gyvą organizmą, valdomą tų pačių dėsnių kaip ir žmogaus fiziologija, finansiniai ciklai tampa daug geriau suprantami. Medicina seniai tiria, kaip kūnas reaguoja į apkrovas, stresą, prisotinimą, pavojus ir ribų peržengimą. Ekonomika į šiuos procesus (ypač prisotinimą) reaguoja labai panašiai. Šias paraleles aiškiai atskleidžia Finansinio prisotinimo teorija (FPT), kuri leidžia pastebėti ir suprasti: burbulai ir krizės nėra anomalijos — tai natūralios kompleksinės sistemos fazės, analogiškos fiziologiniams virsmams žmogaus organizme.
Toliau aptarsime, kaip biologijos, kardiologijos, neurologijos ir medžiagų apykaitos dėsniai padeda suvokti finansų rinkų elgseną.
Rezonansas: kai ritmai sustiprina vienas kitą
Biologiniuose organizmuose rezonansas yra universali savybė. Jis pasireiškia širdies ritmo svyravimuose, neuronų sinchronizacijoje, kvėpavimo ir širdies sąveikoje, hormoniniuose cikluose. Rezonansas yra save stiprinančių ritmų dermė — iš dalies chaotiška, iš dalies tvarkinga.
Finansų rinkoje vyksta tas pats. Burbulo euforija yra ekonominis rezonansas: kylančios kainos pritraukia naujus pirkėjus, šie dar labiau kelia kainas, ir taip procesas tampa savistiprinantis. Smegenų epilepsijos priepuolis prasideda panašiai — kai neuronų impulsai ima vienas kitą skatinti ir greitinti. Kiekvienas naujas impulsas stiprina ankstesnį, kol sistema praranda kontrolę.
Ši paralelė padeda suvokti, kad burbulai nėra „psichologinė anomalija“, o natūrali rezonansinė fazė, kylanti tuomet, kai ekonomika pasiekia savo natūralų dažnį — tam tikrą rizikos, likvidumo, informacijos ir lūkesčių derinį, kuriame daugiapusis grįžtamasis ryšys tampa pernelyg stiprus.
Kompensaciniai mechanizmai: laikinas pagerėjimas prieš išsekimą
Žmogaus organizmas turi daug kompensacinių sistemų. Širdis susilpnėjus kraujo išstūmimui padidina ritmą. Kvėpavimo sistema, mažėjant deguonies kiekiui, didina ventilaciją. Endokrininė sistema išskiria kortizolį, adrenaliną ir kitus hormonus, kurie trumpam mobilizuoja energiją. Visi šie procesai yra naudingi tik laikinai — jie slepia problemą ir tuo pačiu ilgainiui ją gilina.
Finansų rinkose kompensaciniai mechanizmai yra tokie patys: monetariniai stimulai, kreditų ekspansija, lengvatinės skolinimo sąlygos, rizikingo kapitalo antplūdis. Kuo labiau šios priemonės naudojamos, tuo labiau jos iškreipia signalus. Rinka trumpam atrodo atsigavusi, tačiau iš tiesų tik „koregavo ritmą“ iki lygmens, kuriame sistema tampa nestabili.
Kaip kardiologijoje per didelė tachikardija gali pereiti į skilvelių virpėjimą, taip ekonomikoje per didelė kreditų plėtra gali pereiti į finansinę griūtį. FPT čia suteikia matematinę struktūrą, parodančią, kad kompensacinis augimas yra eksponentiškai veikiantis stabilumą.
Antrasis kvėpavimas: klaidingo atsigavimo fazė
Sportininkai gerai pažįsta antrąjį kvėpavimą — momentą, kai atrodo, kad nuovargis dingsta ir atsiranda naujų jėgų. Fiziologiškai tai nėra sustiprėjimas. Tai — būdas kūnui trumpai išjungti nuovargio signalus ir mobilizuoti paskutines energijos atsargas. Šis efektas apgaulingas: būtent antrojo kvėpavimo metu sportininkai dažnai peržengia ribą, nes nebejaučia pavojingų simptomų.
Ta pati dinamika stebima ir ekonomikoje. Burbulo viršūnėje rinka atrodo sveikiausia: kainos sparčiai kyla, rizika ignoruojama, lūkesčiai geri, informacinė aplinka optimistinė. Tačiau tai nėra realus atsigavimas — tai ekonominis antrasis kvėpavimas, atsirandantis tuomet, kai sistema jau dirba iš paskutinių rezervų. Sunkėja likvidumas, kreditai brangsta, kapitalas koncentruojasi, lūkesčiai rezonuoja, ir įspėjamieji signalai išjungiami.
Kai šis klaidingo pagyvėjimo etapas baigiasi, griūtis būna itin staigi — taip pat kaip mediciniškai staigus kolapsas po intensyvios fizinės pastangos.
Krizės pikas dažniausiai pasiekiamas stipriausiu momentu
Medicinoje žinoma, kad dauguma patologinių būklių pasireiškia ne tada, kai žmogui blogiausia, bet tada, kai jam trumpam atrodo geriau. Širdies ritmo sutrikimai dažnai pereina į pavojingą būseną po trumpalaikio stabilizavimo. Epilepsijos priepuoliai gali prasidėti po tariamos ramybės. Endokrininių ciklų sutrikimai dažniausiai kyla pikinių hormoninių svyravimų metu.
Rinka elgiasi taip pat. 2000 m. DotCom burbulas sprogo didžiausio optimizmo metu. 2007–2008 m. krizė prasidėjo tada, kai pasaulio finansų sistema demonstravo rekordinius pelnus ir rizikos vertinimai buvo žemiausi istorijoje. Tai universalus sistemos dėsnis: būtent viršūnėje pasiekiamas nestabilumo maksimumas.
FPT rodo, kad tai yra prisotinimo kreivės viršutinė dalis — momentas, kai sistemos atsargos baigiasi, o veikimas yra maksimaliai intensyvus. Rezonansinė dinamika pasiekia piką, ir sistema tampa jautri net menkiausiam trikdžiui.
Prisotinimas: biologinis ir ekonominis ribotumas veikia identiškai
Ląstelių fiziologijoje egzistuoja aiškus prisotinimo dėsnis: fermentai, receptoriai, kanalai, hormonai ir baltymai gali veikti tik iki tam tikro srauto. Kai sistema prisotinama, reakcijos nebeefektyvėja, atsiranda atsilikimai, signalizacijos triukšmas, entropija.
Ekonomikoje prisotinimą aprašo FPT — kapitalo apyvarta, kreditų plėtra, investicijų sotis, rinkos tankis ir informacijos perteklius pasiekia tašką, kuriame kiekvienas papildomas impulsas ne padidina efektyvumą, o jį mažina. Sistema persikelia į persotinimo zoną, kurioje bet koks papildomas indėlis tampa dirgikliu.
Šis analogas nėra tik konceptualus — jis yra struktūrinis. Biologijos ir ekonomikos kreivės čia yra vienodo tipo logistinės, turinčios prisotinimo taškus, kritines mases ir entropines fazes.
Entropija: chaosas kaip sistemos galutinis etapas
Biologijoje entropinės būsenos kyla tada, kai sistemos koordinacija prarandama: metabolinė acidozė, ląstelių signalų chaosas, neuronų dezintegracija, širdies fibriliacija. Tai būklės, kurioms būdingas ritmų atsiejimas (angl. rhythm decoupling / desynchronization) ir organizuoto veikimo žlugimas.
Finansų rinkose entropinė fazė yra krizė: likvidumo išgaravimas, kainų atsiejimas ((angl. price decoupling / price unanchoring)), kredito nutrūkimas, informacinis triukšmas. Tai periodas, kai rinka nustoja būti efektyvi, o veiksmai tampa nekoordinuoti.
FPT entropiją interpretuoja kaip natūralų prisotinimo ir rezonanso ciklo pabaigos tašką, po kurio sistema privalo atsinaujinti ir sugrįžti į žemesnės energijos pusiausvyrą.
Metodologinė pastaba: deterministinis ir stochastinis požiūriai kaip komplementarios perspektyvos
Natūralu, kad kalbant apie ekonomines ir socialines sistemas kyla metodologinis klausimas: ar įmanoma jų dinamiką aprašyti deterministiniais modeliais, jei mikrolygiu jose neišvengiamai veikia stochastinis triukšmas? Šiuolaikinėje statistinėje fizikoje ir ekonofizikoje vyrauja požiūris, kad finansų rinkos dažniausiai analizuojamos pasitelkiant stochastines laiko eilutes, atsitiktinius procesus ar stochastines diferencialines lygtis, kurios leidžia tiksliai aprašyti fluktuacijas ir triukšmą.
Ši pastaba yra visiškai pagrįsta tuo atveju, kai siekiama detalaus trumpalaikio prognozavimo arba mikrodinamikos atkūrimo. Tačiau šiame straipsnyje taikoma Finansinio prisotinimo teorija (FPT) nesiekia pakeisti stochastinių metodų ar paneigti jų svarbos. Priešingai – ji remiasi prielaida, kad nors mikrolygiu ekonominės sistemos yra stochastinės, makrolygiu jos demonstruoja pasikartojančius struktūrinius režimus: augimą, prisotinimą, perkaitimą ir krizę.
Tokie režimai gali būti aprašomi deterministinėmis, vidurkintomis kreivėmis kaip pirmojo artinio modeliais, analogiškai tam, kaip biologijoje taikomos logistinės augimo lygtis ar kaip termodinamikoje naudojami makroskopiniai dydžiai (temperatūra, slėgis), nepaisant mikroskopinio triukšmo. Šiuo požiūriu straipsnyje vartojamos prisotinimo, rezonanso ir entropijos sąvokos nėra tiesioginis Bolcmano statistikos perkėlimas į finansų rinkas, bet fenomenologinės priemonės, skirtos aprašyti sistemos būsenų ir režimų kaitą.
Todėl stochastinis ir deterministinis požiūriai čia nėra priešpastatomi. Jie veikia skirtinguose aprašymo lygiuose ir yra komplementarūs: stochastiniai metodai leidžia fiksuoti triukšmą ir fluktuacijas, o FPT siekia identifikuoti vidinius struktūrinius mechanizmus, padedančius atskirti simptomus (pvz., volatilumo augimą) nuo pačios sistemos būklės – prisotinimo ir perkaitimo.
Išvada: ekonomika yra biologinė sistema kitu masteliu
Žvelgiant per medicinos ir fiziologijos prizmę, finansų rinkos veikia pagal tas pačias universalias taisykles, kaip ir žmogaus organizmas. Rezonansas, prisotinimas, kompensaciniai mechanizmai, antrasis kvėpavimas ir entropija nėra vien ekonominiai terminai — tai natūralūs sistemų dėsniai.
Finansinio prisotinimo teorija suteikia raktą šiuos dėsnius atpažinti ir suprasti. Ji parodo, kad finansų ciklai, užuot buvę vien psichologiniai ar statistiniai, yra giliojo sisteminio elgesio išraiškos. Kaip medicinoje gebame prognozuoti patologijų pikus, taip ekonomikoje galime suprasti burbulų viršūnes. Kaip fiziologijoje žinome, kad antrasis kvėpavimas reiškia artėjimą prie ribos, taip ir rinkoje galime įžvelgti artėjančio perdegimo ženklus.
Gamtos mokslai ir finansai čia susitinka ne metaforiškai, bet teoriškai. Šiuo požiūriu ekonominę sistemą galime suprasti kaip fiziologiją didesniu masteliu.
Prof. Stasys Girdzijauskas (VU)
Prof. Dalia Giedrimienė (University of Connecticut)
Prof. Vygintas Gontis (VU)
doktorantas Kęstutis Vaičekauskas (LSMU)
Pastaba. Straipsnio rengimo metu buvo naudotasi dirbtinio intelekto įrankiu (ChatGPT) kaip pagalbine priemone idėjų išgryninimui, tarpdisciplininių analogijų aptarimui ir teksto redakciniam sugludinimui. Visos pateiktos interpretacijos ir išvados yra autorių atsakomybė.