Pateiktus atsakymus ignoruoja
KAM tinklalapyje pateikiami atsakymai į 70 svarbiausių klausimų. Tarp jų – apie ekologiją, aplinkosaugą, vietos ekonomiką, triukšmą ir t.t. 15min pateikia atsakymus į vieno internauto įraše, kuris sulaukė nemažai dėmesio, keliamus klausimus.
Verta pastebėti, jog šis internautas dažnai dalijasi įrašais, kuriuose kritikuoja valstybę ir skleidžia manipuliacijas ar dezinformaciją.
Tai, kad KAM jau yra pateikusi atsakymus į bene visus klausimus, kuriuos lengvai galima surasti internete, rodo, jog vyras galbūt nenori girdėti šių argumentų, o jo tikslas gali būti paprasčiausiai didinti nepasitikėjimą Lietuvos valdžia.
Poveikis gamtai ir ekologijai
Internautas pastebėjo, esą poligonas trikdytų bioįvairovę, o karinė veikla neišvengiamai keltų didelių nepatogumų migruojantiems gyvūnams. Sunkioji karinė technika ir sprogmenų naudojimas didintų dirvožemio ir gruntinių vandenų taršos riziką.
Roberto Riabovo / BNS nuotr./Būsimo Kapčiamiesčio poligono teritorija
Jam taip pat užkliuvo, kad būtų kertami miškai, o tai esą prieštarauja bendram siekiui saugoti Lietuvos miškingumą.
Kaip rašoma KAM svetainėje, Lietuvos kariuomenė yra įsipareigojusi užtikrinti minimalų poveikį aplinkai. Ji stebi poligono teritorijoje esančių saugomų vietovių būklę ir imasi veiksmų, kad neišvengiamas neigiamas poveikis saugomoms teritorijoms būtų kompensuojamas įsteigiant lygiavertes saugomas teritorijas kitose vietose.
Visa veikla poligone vykdoma pagal griežtus aplinkosaugos reikalavimus ir NATO standartus, kurie reikalauja minimizuoti poveikį aplinkai. Yra taikomos aplinkosaugos priemonės: žalioji infrastruktūra, atsinaujinantys energijos šaltiniai, gamtos apsaugos protokolai.
Be to, Kapčiamiesčio poligone nenumatomi plyno miško kirtimai. Jis būtų iškertamas tik tiek, kiek reikia užtikrinti padalinių ir karinės technikos pravažumą, manevravimą, taktinį judėjimą bei šaudyklų įrengimą.
Dabartiniu KAM vertinimu, gali būti iškirsta apie 1 tūkst. hektarų miško, o pačiam poligonui reikės 14,5 tūkst. hektarų ploto.
Kaip aiškino krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas, kitur Lietuvoje nėra beveik 15 tūkst. hektarų poligonui reikalingos valstybinės žemės.
Kalbant apie gyvūnus, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos gamtosaugos ekspertė dr. Dalytė Matulevičiūtė paaiškino, jog poligonai gali tapti retų rūšių prieglobsčiu.
Plačiau skaitykite čia: Įsibėgėjo kampanija prieš poligoną: kariuomenė įspėja, kad tai – manipuliacija
Be to, kariuomenė pažymi, jog net mažiausių pratybų metu galioja aplinkosaugos taisyklės, o didžiųjų pratybų metu aplinkosaugos kontrolei skiriamas atskiras personalas, kasdien besirūpinantis vien šiuo klausimu.
Užsienio patirtis rodo, jog poligonai gali tapti saugiu prieglobsčiu gyvūnams, o kai kurios rūšys netgi labiau bijo organizuoto žmogaus buvimo – žemės dirbimo ar medžioklės – nei šaudymo pratybų.
KAM iliustracija/Kapčiamiesčio poligono žemėlapis
Turizmas ir vietos ekonomika
Internautas taip pat teigė, jog planuojamas poligonas žlugdytų vietinį turizmą. Esą nuolatinis triukšmas ir apribojimai atbaidys poilsiautojus ir dėl to nukentėtų tokie verslai, kaip baidarių ir sodybų nuoma bei parduotuvės.
Jis pastebėjo, jog poligono teritorija būtų uždaryta, dėl to vietos gyventojai negalės grybauti ir uogauti, o taip praras svarbias pajamas. Vyras taip pat abejojo pažadais dėl naujų darbo vietų, darydamas prielaidą, jog vietiniai galėtų dirbti kaip valytojai ar apsaugininkai.
KAM pastebi, jog Pabradės ir Ruklos patirtis rodo, kad ten, kur kuriasi kariuomenės daliniai, auga vietos ekonomika ir kaip tik atsiranda naujų verslo galimybių.
Patricija Adamovič / BNS/Pabradėje atidaryta nauja karinė infrastruktūra
Planuojamo poligono veiklai prireiks ir privataus sektoriaus paslaugų, o tai vietos verslui bus naudinga. Atsiras galimybių maitinimo, apgyvendinimo, transporto, techninės priežiūros ir kitų paslaugų teikėjams, taip pat – naujos darbo vietos (valytojų, apsaugininkų) pačiame poligone.
Vykstant karinėms pratyboms bet kokia civilinė veikla ribojama, tačiau ne pratybų metu verslas galės tęsti veiklą. Pavyzdžiui, Pabradės poligone tekanti Žeimenos upė toliau sėkmingai naudojama baidarių verslui. O tais atvejais, kai konkretus verslas dėl poligono įsteigimo nebegalės vykdyti savo veiklos, savininkams bus išmokamos kompensacijos.
JAV ir Latvijoje atlikti tyrimai aiškiai rodo, kad kariniai poligonai tampa tikrais regionų ekonomikos varikliais.
Shutterstock nuotr./Grybavimas
Be to, gyventojų lankymasis poligono teritorijoje nėra draudžiamas, tačiau jie turi vadovautis lankymosi kariniuose poligonuose ir karinio mokymo teritorijose taisyklių. Kapčiamiesčio poligonas nebus visiškai uždara karinė teritorija, todėl, kai nevyks mokymai, jame bus galima lankytis, grybauti, uogauti ir poilsiauti.
Gyvenimo kokybė
„Facebook“ vartotojas pastebėjo, kad vietovėje deklaruoti tik 42 gyventojai, tačiau triukšmas ir vibracija paveiktų žymiai daugiau žmonių, nei tik tuos, kurie gyvena suplanuoto poligono teritorijoje. Anot jo, karių pratybos, šaudymai ir sunkiosios technikos judėjimas sukelia didelį triukšmą, kuris trikdytų ramybę dieną ir naktį.
Internauto teigimu, taip pat būtų gadinama kelių infrastruktūra, nes sunkioji vikšrinė technika apgadintų žvyrkelius ir asfaltą greičiau nei spėjama taisyti bei sukeltų dulkių debesis.
Triukšmas
Kaip nurodo KAM, planuojamoje poligono teritorijoje, kuri apima 14 600 hektarų plotą, sodybos užima mažiau nei 5 proc. visų sklypų teritorijos, o savo gyvenamąją vietą 2021 m. deklaravo 39 gyventojai.
Roberto Riabovo / BNS nuotr./Būsimo Kapčiamiesčio poligono teritorija
Kariuomenė ir KAM neslepia, jog pratybų metu kils triukšmas, tačiau aktyvūs veiksmai truks ganėtinai trumpai. Didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie 5 kartus per metus ir truktų iki 10 dienų, o aktyvūs veiksmai būtų ganėtinai trumpi, todėl nepatogumai laikini.
Be to, kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, toliau nuo gyvenamųjų vietovių.
Didesnio masto pratybų metu gali skraidyti sraigtasparniai ir dronai. Gyventojai matys karinės technikos judėjimą į poligoną ir iš jo, nors tai nebus nuolatinis judėjimas.
Ministerija pažymi, kad Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų pratybos nakties metu vyksta gerokai rečiau.
KAM duomenimis, net 89 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad kariuomenės veikla jiems nekelia nepatogumų.
Beje, autoritarinio Aliaksandro Lukašenkos režimo Gožos poligonas yra kitoje sienos su Baltarusija pusėje ir mažiau nei 10 km nuo Druskininkų, tačiau apie jame vykstančią veiklą gyventojai nėra informuojami. Apie panašiu atstumu nuo gyvenviečių esančio Kapčiamiesčio poligono veiklą gyventojai būtų informuojami.
Be to, karinis miestelis šiame kariniame poligone nebus statomas. Tai reiškia, jog kariai atvyks pratyboms bei mokymams ir nebus jame apgyvendinami.
Keliai
Anot KAM, įprasta, kad Lietuvos kariuomenė pratybų metu ir joms pasibaigus, pasitelkdama kariniuose poligonuose turimą inžinerinę karinę techniką tvarko pažeistus žvyro dangos kelių ruožus, stengdamasi nesukelti nepatogumų vietos gyventojams.
Roberto Riabovo / BNS nuotr./Būsimo Kapčiamiesčio poligono teritorija
Be to, poligono įrengimas bendrai pagerintų kelių būklę vietovėje. KAM žada, jog kelių būklė gerės ne tik prie poligono, bet ir privažiuojamuose keliuose. Dalis lėšų bus nukreipiamos į infrastruktūrą: kelius, vandentiekius, elektros tinklus. Ši infrastruktūra tarnaus tiek karinėms, tiek civilinėms reikmėms.
Vietos gyventojai turės geresnį susisiekimą, nes planuojama modernizuoti ne tik vidinio poligono kelių tinklą, bet ir privažiuojamuosius kelius iki jo. Lietuvos kariuomenė bus atsakinga už šių kelių priežiūrą. Taip pat bus nustatomi kelio servitutai keliams, kad visuomenė galėtų jais naudotis. Pratybų metu bus ribojamas eismas poligono teritorijoje, tačiau bus užtikrintas susisiekimas kitais keliais.
Saugumas ir psichologija
Internautas taip pat pažymėjo, jog gyvenimas šalia strateginio karinio objekto vietos gyventojams gali kelti nerimą ir priversti jaustis nesaugiai. Be to, esą visada išlieka paklydusių kulkų, gaisrų ar technikos avarijų tikimybė.
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Marija Jakubauskienė
Dėl gyventojams kylančio nerimo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pažadėjo artimiausiu metu Kapčiamiesčio bendruomenei suteikti specialistų pagalbą.
„Rengiamės į Kapčiamiestį siųsti mobiliąsias psichikos sveikatos specialistų grupes. Kalbėsimės su žmonėmis – esame pasirengę užtikrinti, kad gyventojų saugumo jausmas ir emocinė sveikata būtų geresnė“, – sakė ji.
SAM teigia, jog reaguodama į Kapčiamiesčio bendruomenės kreipimąsi, nedelsdama ėmėsi sprendimų: pasitelkus mobiliąją krizių komandą šiuo metu yra rengiamas krizės įveikimo planas, derinama, kaip suteikti laukiamą pagalbą bendruomenei ir kaip padėti atsakingoms institucijoms atliepti gyventojų poreikius, kad pagerėtų jų emocinė savijauta.
Kaip nurodo KAM, planuojamas poligonas yra reikalingas dėl esamos geopolitinės situacijos. Rusija kelia grėsmę Lietuvos ir visos Europos saugumui, dėl to šalis yra priversta sparčiai stiprinti savo gynybinius pajėgumus.
Teigiama, kad naujo poligono įsteigimas būtinas, siekiant iki 2030 metų sukurti Lietuvos nacionalinę diviziją. Tai būtų ilgalaikė investicija į Lietuvos saugumą.
Žemės nusavinimas
Vyras įraše pažymėjo, jog net ir atlyginamas žemės nusavinimas sukelia didelį emocinį skausmą žmonėms, kurių giminės tose žemėse gyveno kartomis, ir tai naikina istorinę kaimų atmintį.
Roberto Riabovo / BNS nuotr./Būsimo Kapčiamiesčio poligono teritorija
Lietuvos kariuomenė visuomenę įspėjo, jog pastaruoju metu pastebima plintanti dezinformacija apie planuojamą poligoną Kapčiamiestyje. Tokios žinutės apeliuoja į žmonių emocijas ir manipuliuojama istorine atmintimi.
„Daugiausia apeliuojama į emocijas, kad kuo daugiau žmonių emocijas sužadintų. Mes suprantame tą jaudulį žmonių, kad jiems tikrai rūpi ir švarus oras, ir gamta, ir miškas, ir jų gėrybės, ir apskritai gyvenamoji vieta“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė.
„Bet iš tikrųjų tie dalykai yra stipriai išnaudojami melagienoms kurti, teigiama, kad visi miškai bus iškirsti, visas poligonas bus iškirstas arba kad poligono išvis nebus – bus tik iškirstas miškas, jis parduotas ir kažkas pasiims tuos pelnus“, – kalbėjo ji.
„Yra įsijungę tie veikėjai, kurie visais valstybei svarbiais klausimais kalba, kursto aistras ir manipuliuoja informacija. Manipuliacija yra viena iš propagandos technikų, pasakoma lyg ir tiesa, bet neparodoma kita medalio pusė“, – teigė ji.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Internauto išryškinti klausimai kilo ir kitiems piliečiams. Dėl to KAM jau yra pateikusi ilgą sąrašą atsakymų į svarbiausius klausimus. Šie atsakymai paaiškina, jog aplinkosaugai, verslams ir turizmui nekils didelis pavojus, kaip bando įrodyti internautas. Keliai bus sutvarkomi, o didelis triukšmas bus laikinas. Kariuomenės atstovė taip pat pažymėjo, jog į žmonių emocijas apeliuojančios žinutės gali būti manipuliacijų dalis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.