„Kas buvo neįtikėtina, tampa akivaizdu. Pasaulis krečiamas permainų. Dar prieš ketvertą metų buvo tiesiog neįmanoma įsivaizduoti, kad Rusija kariaus su Ukraina ar kad JAV rimtai svarstys galimybę prisijungti Grenlandiją arba Kanadą, kaip 51 savo valstiją“, – feisbuke paskelbtame komentare rašo jis.

Pasak diplomato, iškyla tarptautinės teisės ir tarptautinių organizacijų egzistavimo dilema.

Jis priminė, kad NATO 1974 metais jau buvo faktiškai paralyžiuota, kada, nepaskelbus karo, įsiplieskė karinis konfliktas dėl Kipro tarp dviejų Aljanso valstybių Turkijos ir Graikijos.

„Šiuo metu visiškai rimtai svarstoma karinių JAV veiksmų galimybė Grenlandijoje ir Kanadoje, kas vėl reikštų NATO krizę. Tik šiuo atveju aktyvus dalyvis būtų svarbiausia Aljanso valstybė, todėl tai galėtų reikšti jau ne krizę, o NATO egzistavimo pabaigą. Tiesa, žinant prezidento Trumpo politikos ypatumus, visa tai gali būti tiesiog derybinė taktika ir spaudimas tam, kad pasiektų norimų nuolaidų“, – svarsto jis.

Įtampa didėja

Anot L. Linkevičiaus, kituose, svarbiuose Amerikai ir gyvybingai svarbiuose Rusijos išgyvenimui, regionuose įtampa ne mažėja, o didėja- ypač po N. Maduro nušalinimo ir pagrobimo Venesueloje.

„Pokyčiai, tarkime, jaučiami Indijoje. Pažymėtina, kad didžiausia Indijos naftos perdirbimo kompanija, pasikeitus aplinkybėms ir atšaukus sankcijas, siekia importuoti naftą iš Venesuelos. Tuo būdu, būtų suduotas smūgis Rusijai nes tiekimas iš jos būtų „diversifikuotas“ ar, paprasčiau tariant, pakeistas“, – rašė jis.

Pasak diplomato, ryškėja labai aiški tendencija: faktiškai labai efektyviai ir sistemingai mažinama Rusijos geopolitinė įtaka vos ne visuose regionuose, kur iki šiol ji naudojosi ypač palankiais santykiais ir įtaka. Ir jokios kompensacijos. Tik, kad vaikas labai neverktų, galima juk šiek tiek paglostyti.

„Vieno iš perimtų Rusijos šešėlinio laivyno tankerio įgulos nariai turėjo stoti prieš teismą. Tikėtina, kad dėl Trumpo įsikišimo du Rusijos piliečiai iš įgulos vis tik buvo išlaisvinti, nors Ukrainos ir Sakartvelo piliečiai liko areštuoti. Atrodytų, tarsi, saldainis nuskriaustam vaikui, kas iš esmės situacijos nekeičia, bet parodo, kieno viršus“, – atkreipė dėmesį jis.

Anot L. Linkevičiaus, Rusijai Amerikos žemyne liko tik vienas sąjungininkas – Kuba. Ir tai, matyt, neilgam, nes, užsukus tiekimo kranelius iš Venesuelos ir matant Rusijos negalią apskritai kažkaip daryti įtaką procesams, tenykštis režimas ilgai neišsilaikys.

„Valstybės sekretoriui M. Rubio, gimusiam Kubos emigrantų šeimoje, tai dar ir principinis asmeninis klausimas. Ne veltui jis įspėjo Kubos vyriausybę susirūpinti“, – rašo L. Linkevičius.

Ekonomika krenta į bedugnę

Jis tęsia, kad ekonomika ten patiria ne šiaip sunkumus, o tiesiog krenta į bedugnę. Eksporto potencialo nėra, priklausomybė vien nuo importo. Trūksta maisto, kuro, energijos, medikamentų. Prielaidos pokyčiams yra.

„Tiesa, autoritariniai režimai kartais išgyvena ilgiau, nei tikimasi.

Įtampa neslūgsta Irane. Trumpas labai entuziastingai palaiko senatoriaus L. Grahamo šūkį „padarykime Iraną vėl didžiu“. Irano valdžia susirūpinus. Visuomenės protestai įgavo neįprastai didelį mastą. Priežastys ne tik ekonominės, bet ir politinės. Išsigandus vadovybė jau siekia kontaktų su JAV administracija“, – rašo jis.

Pasak diplomato, užsienio reikalų ministras mėgino mažinti įtampą ir kalbėjosi su S. Witkoff’u apie Irano branduolinės programos ribojimą.

„Ar tai pagelbės? Gal jau per vėlu. JAV įspėjo savo piliečius palikti Iraną. Akivaizdu, kad Amerika rimtai svarsto atakų prieš Irano infrastruktūrą, taip pat ir oro smūgių galimybę. Vis neslopsta gandai apie dabartinio Irano lyderio Ajatolos A. Khamenei pabėgimą iš šalies. Oficialiai gandai nepatvirtinti“, – teigia jis.

L. Linkevičius pastebėjo, kad ambicijų sugrįžti į valdžią neslepia ryškiausia opozicijos figūra Reza Pehlavi, nuo 1979 metų gyvenantis emigracijoje.

Jo teigimu, artimesniuose Rusijai regionuose, kuriuose ji ilgą laiką mėgavosi išskirtinu dominavimu, taip pat vyksta negrįžtami procesai.

„Štai, nuo sausio pradžios Moldova ir Ukraina ypatingai sustiprino sienos kontrolę su Padniestre. Netgi pasigirsta vertinimai, jog tai faktinė blokada. Tampa sudėtinga, jei apskritai įmanoma, tiekti prekes, kurą, aprūpinti pusantro tūkstančio karių Rusijos „taikdarių“ kontingentą. Moldovos vadovybė neslepia tikslų susijungti su Rumunija. Apie tai neseniai pareiškė prezidentė M. Sandu. Rumunijos vadovybė taip pat palaikytų tokį sprendimą, jei tam pritartų Moldova. Iki šiol susijungimui pritardavo 30-40 proc., bet situacija gali ir pasikeisti. Rusijai ir ten gali nelikti svertų kam nors daryti įtaką“, – teigia jis.

Optimizmas ne be pagrindo

Diplomatas pastebėjo, kad tik ką Amerika griežtai sukritikavo Rusiją ir apkaltino ją „nepagarba Trumpo pastangoms pasiekti taiką“. Prezidentas V. Zelenskis tikrai ne be pagrindo buvo itin optimistiškas po paskutinio „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimo, ypač turėdamas omenyje saugumo garantijų projektavimą ir sutartinus Europos ir JAV veiksmus.

„Neseniai Trumpas viešai palaikė jau pusmetį Senate parengtą sankcijų Rusijai paketą. Tai gal šiame „žingsnis pirmyn, žingsnis atgal“ procese kaip nors prasiverš tendencija „pirmyn“. Vėl viskas priklausys nuo to, kiek Rusija, jau net fiziškai jausdama tirpstančią akyse savo geopolitinę įtaką, pajėgs toliau užsispyrusiai priešintis ir prieštarauti ir kiek Vakarams pakaks politinės valios ir drąsos įgyvendinti tai, ką jau seniai reikėjo padaryti“, – įsitikinęs L. Linkevičius.