Krašto apsaugos ministerija (KAM) tikina, kad dalis gyventojų galės likti savo namuose, o už išperkamą turtą bus mokama pagal rinkos ir atkuriamąją vertę. Tuo metu nekilnojamojo turto (NT) specialistai ramina – esą pats poligonas kainų drastiškai nepakeis, tačiau mažose vietovėse gali atsirasti daugiau nuomos ir smulkaus verslo.
Iš viso planuojamo karinio poligono ir karinio mokymo teritorijoje yra 90 sodybų. Anksčiau skelbta, kad jų išpirkimui numatyta 40 mln. eurų.
Jei šią sumą padalintume po lygiai, vienai sodybai vidutiniškai tektų apie 444 tūkst. eurų. Tačiau KAM pabrėžia, kad sumos bus skirtingos, nes kiekvienas atvejis bus vertinamas atskirai.
KAM Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas tv3.lt nurodė, kad jei Seimas priims Kapčiamiesčio poligono steigimo įstatymą, bus planuojama išpirkti 13 sodybų ir apie 500 miško bei žemės paskirties sklypų.
Pasak ministerijos, šios sodybos patenka į šaudymo zonas, todėl jų išpirkimas būtinas gyventojų saugumui užtikrinti. Likusios 77 sodybos atsidurtų karinio mokymo teritorijoje, kurioje šaudyklų nebus – žmonės galės ir toliau gyventi savo namuose.
Savanoriškai ar priverstinai?
Vienas jautriausių klausimų vietos gyventojams – ar sodybos ir žemė bus išperkamos per prievartą. KAM tikina, kad bus siekiama susitarti su žmonėmis geranoriškai.
„Suprantame, kad tai ypač jautru ir skaudus klausimas ten gyvenantiems ir miško ir žemės paskirties sklypų turintiems žmonėms, todėl bus ieškoma būdų, kaip su gyventojais rasti teigiamą sutarimą ir kompromisą“, – nurodo ministerija.
KAM taip pat aiškina, kad turto vertinimą atliks nepriklausomi vertintojai. Miško paskirties sklypai bus vertinami pagal rinkos kainą, atsižvelgiant į medžių rūšį, jų brandą, amžių ir kitus veiksnius.
Sodybos bus vertinamos individualiai – pagal rinkos kainą ir atkuriamąją vertę. Tai reiškia, kad bus skaičiuojama, kiek šiandien kainuotų pastatyti tokį patį namą.
„Sodybos taip pat vertinamos individualiai pagal rinkos kainą, be to, taikoma atkuriamoji vertė (t. y. kiek kainuotų pastatyti tokį patį pastatą šiandien). Kompensuojamos ir verslo išlaidos, negautas pelnas bei pagrįsti lūkesčiai“, – aiškina ministerija.
Kol kas ji neįvardija jokių konkrečių kainų – nei už hektarą žemės, nei už sodybas. Pabrėžiama, kad kiekvienas atvejis bus vertinamas atskirai, todėl dabar skelbti sumas esą būtų klaidinama.
„Dėl šios priežasties šiuo metu nenorime skelbti kainų, kurios gali neatitikti lūkesčių. Kaip ir anksčiau teigta, bus siekiama teisingo kompensavimo ir atlygio“, – nurodo KAM.
Pasak ministerijos, galutinį sprendimą dėl poligono priims Seimas 2026 metų pavasarį. Tik tada paaiškės ir tiksli poligono teritorija – kai bus rastas kompromisas su nekilnojamojo turto savininkais.
Kiek kainuoja Kapčiamiesčio NT?
Naujienų portalas tv3.lt pasitikrino, kokios nekilnojamojo turto kainos šiuo metu vyrauja gyvenvietėse ir kaimuose netoli planuojamos karinio poligono teritorijos.
Skelbimuose matyti, kad paprasti gyvenamieji namai šiose apylinkėse kainuoja nuo maždaug 12 iki 20 tūkst. eurų.
Pigesni variantai – dažniausiai neįrengti, senesnės statybos namai su kietu kuro šildymu. Brangesni – įrengti, mūriniai, su centriniu šildymu ir didesniu komfortu.
Tokios kainos rodo, kad nekilnojamasis turtas šiose vietovėse yra labai pigus, ypač lyginant su didžiaisiais miestais.
Todėl galimos kompensacijos vieniems gyventojams gali atrodyti kaip rimta finansinė pagalba, o kitiems – per mažos, jei vertinama ne tik rinkos kaina, bet ir emocinė namų vertė.
Poligonas kainoms didelio poveikio neturi
„Oberhaus“ vadovas Audrius Šapoka sako, kad Lazdijų rajono nekilnojamojo turto kainos iš esmės nesiskiria nuo kitų Lietuvos regionų, esančių toliau nuo didmiesčių. Pasak jo, ir Kapčiamiestis nėra išimtis.
„Tiek Lazdijų rajonas, tiek Kapčiamiestis kaino atžvilgiu praktiškai niekuo neišsiskiria nuo kitų Lietuvos regionų, esančių toliau nuo pagrindinių didžiųjų miestų. Kainos daugiau mažiau yra labai panašios, kaip yra visur kitur“, – tikina jis.
Kalbėdamas apie karinio poligono įtaką, A. Šapoka ramina, kad didelių kainų pokyčių tikėtis nereikėtų.
„Žiūrint į bendrą patirtį, poligono poveikis nekilnojamo turto kainoms yra labai neutralus. Didelio poveikio nekilnojamo turto kainoms kariniai poligonai iš principo neturi“, – sako jis.
Anot vadovo, tai matyti ir kituose Lietuvos regionuose, kur poligonai veikia jau seniai.
„Tą galime matyti net ir kitų Lietuvoje šiuo metu veikiančių poligonų atvejų. Ar tai būtų Pabradės atveju, ar Jonavos rajone Gaižiūnų karinis poligonas – vienas didžiausių ir matyt aktyviausiai naudojamų“, – aiškina A. Šapoka.
Paklaustas, ar vietos gyventojams būtų geriau parduoti turtą dabar, ar palaukti, ekspertas išlieka atsargus ir sako, kad tokių patarimų žmonėms nedalija.
Daugiau žmonių – daugiau judėjimo miestelyje
„Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas sako, kad karinio poligono poveikis priklauso nuo dviejų dalykų – investicijos masto ir vietovės dydžio. Dideliame mieste tokie pokyčiai dažniausiai beveik nepastebimi, tačiau mažose vietovėse jie gali būti jaučiami labiau.
„Tai yra du veiksniai. Vienas yra bet kokio tipo investicijos, iš esmės bet kokio tipo investicijos ir kitas yra gyvenvietės dydis“, – aiškina jis.
Pasak eksperto, jei į mažą miestelį ar jo apylinkes atvyksta daugiau žmonių, gali atsirasti ir naujų poreikių – pavyzdžiui, išsinuomoti būstą, pavalgyti kavinėje ar gauti kitas paslaugas.
„Kai kalba eina apie mažesnes vietoves, tada poveikis tampa didesnis, kadangi, na, santykiniai dydžiai yra kiti. Tai tiesiog atsiranda multiplikatoriaus efektas ir padidėja nekilnojamo turto rinkos aktyvumas ar nuomai, ar komercinei veiklai, priklausomai nuo to, kiek poligone treniruotųsi karių, kokia ten būtų jų rotacija, kiek jie būtų pastoviai“, – sako T. S. Kvainickas.
Kitaip tariant, kuo daugiau karių ir darbuotojų bus šioje vietovėje, tuo daugiau gali atsirasti nuomos, smulkaus verslo ir paslaugų. Tačiau ekspertas perspėja, kad ne visoms vietovėms tokie pokyčiai būtų naudingi.
„Bet jeigu mes kalbame apie kažkokią poilsinę, prestižinę vietovę, kur atsiranda gamykla, na, vėlgi ta vietovė netenka tų privalumų, kuriuos ji prieš tai turėjo“, – komentuoja jis.
Tai reiškia, kad ramiose, poilsiui skirtose vietose triukšmas ar didesnis judėjimas gali sumažinti patrauklumą.
Kalbėdamas apie tai, ar žmonėms verta skubėti parduoti turtą, T. S. Kvainickas siūlo neskubėti.
„Tikėtina, kad reikėtų truputėlį palaukti – kažkokio neigiamo efekto neturėtų būti. O kai jau būtų aišku, kokia apimtimi, kaip tai paveikia, kai ir pirkėjui galbūt būtų aiškiau, ką jis gauna, tada vėlgi kuo yra mažesnis neapibrėžtumas, tuo aiškesnė kaina. Tai išeitų aukštesnė esant mažesniam apibrėžtumui“, – tvirtina jis.
Ką siūlo energetikos ekspertas
Energetikos ekspertas Martynas Nagevičius mano, kad KAM galėtų pasimokyti iš vėjo elektrinių vystytojų patirties – kaip greičiau ir ramiau susitarti su vietos gyventojais. Pasak jo, geriau iš karto siūlyti didesnes kompensacijas, kad žmonės nesijaustų nuskriausti ir procesas neužstrigtų teismuose.
„Mokėkite šiems žmonėms smarkiai daugiau, nei vertos jų sodybos. 2–3 kartus daugiau. Kad kuo mažiau sodybų savininkų liktų teistis su projekto vystytojais, nes tie teismai užtrunka pernelyg ilgai“, – savo „Facebook‘e“ rašo M. Nagevičius.
Ekspertas taip pat siūlo dosniau atlyginti ne tik sodybų, bet ir miško sklypų savininkams bei žmonėms, gyvenantiems šalia poligono – net jei jų namai tiesiogiai nepatenka į išpirkimo zoną. Jo teigimu, didesnės kompensacijos padėtų sumažinti pasipriešinimą ir konfliktus.