Jis atmetė Rusijos teiginius apie tariamą Kremliaus vadovo Vladimiro Putino rezidencijos ataką, kuria Maskva mėgino pateisinti dar vieną didelio masto smūgį Ukrainai panaudojant raketą „Orešnik“.
„Ši vadinamoji Putino rezidencijos ataka yra visiškas melas“, – sakė jis.
Diplomatas šį naratyvą palygino su nacių 1939 m. surengta provokacija Gleivice, buvusia dingstimi Vokietijai įsiveržti į Lenkiją. Pasak jo, agresorės logika tokia pati – išgalvoti karo priežastį ten, kur jos nėra.
A. Melnykas pabrėžė, kad tikrasis Rusijos tikslas panaudojant sistemą „Orešnik“ buvo įbauginti Ukrainos partnerius. Jis absurdiškais pavadino V. Putino teiginius apie tariamą raketos „nepažeidžiamumą“. Pasak jo, raketos fragmentus ištyrę Ukrainos specialistai aptiko giroskopą, „tokio paties tipo, su kokiu Jurijus Gagarinas prieš daugiau nei 60 metų skrido į kosmosą“.
„Vadinamasis „superginklas“ yra ne kas kita, kaip niekalas“, – sakė ambasadorius.
Jis pabrėžė, kad Rusija mėgina sukurti įspūdį, jog yra nenugalima, tačiau tai tik dūmų uždanga, slepianti tikrąjį jos karinės mašinos silpnumą.
V. Putinas dedasi turintis kozirių, bet iš tikrųjų Rusijos kortos itin silpnos, teigė A. Melnykas ir pridūrė, kad Maskva yra tarsi lošėjas, blefuojantis, kad apgautų tarptautinę bendruomenę.
Pasak Ukrainos ambasadoriaus, 2025-ieji buvo lūžio taškas Rusijos ekonomikai. Augimas, kurį anksčiau skatino išlaidos karui ir didelės žaliavų kainos, iš esmės sustojo. Tarptautinis Valiutos Fondas numato tik maždaug 0,6 proc. Rusijos bendrojo vidaus produkto augimą 2026 metais. Biudžeto pajamos gerokai atsiliko nuo lūkesčių. Pajamos iš naftos ir dujų sumažėjo mažiausiai ketvirtadaliu. Rusijos Uralo naftos kaina metų pradžioje nukrito iki maždaug 35 JAV dolerių už barelį.
A. Melnykas taip pat atkreipė dėmesį į Rusijos centrinio banko palūkanų normos padidinimą iki daugiau nei 20 proc., dėl to sumažėjo investicijos, išaugo įmonių skola ir bankų krizės rizika. Jis teigė, kad Rusijos nacionalinis turto fondas sumažėjo nuo 145 mlrd. iki maždaug 35 mlrd. dolerių ir šiais metais gali būti išeikvotas.
Diplomatas pabrėžė demografinius karo padarinius. Nuo plataus masto invazijos pradžios žuvo ir buvo sužeista daugiau nei 1,2 mln. Rusijos karių, maždaug 70 proc. jų buvo 20–39 metų vyrai. Be to, iš šalies išvyko maždaug 900 tūkst. jaunų, išsilavinusių piliečių, todėl darbo rinkoje trūksta apie 6,5 mln. žmonių, o iki 2030 m. šis skaičius gali išaugti iki 11 milijonų.
A. Melnykas teigė, kad dėl visų šių veiksnių iš esmės neįmanoma finansuoti užsitęsusio, daug išteklių reikalaujančio karo.
Jis pabrėžė, kad būtent katastrofiška Rusijos ekonomikos būklė verčia Kremlių skelbti ultimatumus ir mėginti įbauginti pasaulį. Dabar Rusija primena Sovietų Sąjungą paskutiniaisias metais prieš jos subyrėjimą.
„Tai ne besiplečianti supervalstybė, o griežta, pernelyg išsikerojusi sistema, slegiama nepakeliamų karinių išlaidų ir vidaus nuosmukio“, – sakė jis ir pridūrė, jog niekas nesitikėjo, kad SSRS subyrės per naktį, tačiau taip ir nutiko.
„Šiandieninė Rusija yra tarsi kolosas ant molinių kojų ir tik laiko klausimas, kada visas kortų namelis sugrius“, – pridūrė jis.
„Taigi mūsų žinutė Rusijai yra labai paprasta ir aš ją perteiksiu rusų kalba, nes jūs teigiate, kad ši kalba Ukrainoje yra draudžiama arba diskriminuojama“, – tęsė A. Melnykas.
„Tai tiek, vyručiai, manau jūsų žaidimas labai greitai baigsis“, – užbaigė jis.
JT Saugumo Taryba susirinko pirmadienį aptarti Rusijos penktadienį surengto smūgio į Ukrainą, kai buvo panaudota raketa „Orešnik“.