Kaip anksčiau rašė „Delfi“, Iš darbo Švedijoje į Telšius grįžusio lietuvio laukė visa šeima, tačiau negalėjo numatyti, kad sugrįžimas atneš ir tragiškų žinių. Pasak į redakciją tą kartą parašiusios Daivos, vyro grįžimas namo buvo planuotas, tačiau, vos jam parvykus, moteris pastebėjo, kad kažkas negerai. Nieko nelaukdama, ji įkalbino vyrą vykti į Telšių ligoninės priėmimo skyrių.
Ligoninėje paaiškėjo, kad vyro galvoje – 4 augliai, nors jokių simptomų prieš tai nebuvo.
Lapkričio 14 dieną Daivos vyrui patvirtinta diagnozė: multifokalinė glioblastoma.
„Tai viena agresyviausių vėžio formų, kai kiekviena prarasta diena tiesiogiai mažina išgyvenamumo galimybes, ypač kalbant apie jauną 48 metų žmogų“, – apie onkologinę ligą pasakojo moteris.Per žaliojo koridoriaus sistemą vyras buvo užregistruotas pirmai konsultacijai tik aptarti gydymo eigos. Tačiau Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) paskirtos datos moterį šokiravo.
„Anksčiausia pasiūlyta data – 2025 m. gruodžio 8 d., o gultis į stacionarą ir gauti chemospindulinį gydymą galime tik po Naujų metų, t. y. 2026 sausio 26 d. Tai reiškia kelis mėnesius laukimo po diagnozės patvirtinimo“, – kalbėjo Daiva.
Dar kartą susisiekus su Daiva, ji papasakojo, kad po žurnalistų užklausų Klaipėdos ligoninė pasiūlė vietą kone mėnesiu anksčiau, nei buvo numatyta.
„Kai žurnalistai įsikišo, tai iš sausio 26 dienos vieta stebuklingai pasistūmėjo į gruodžio 29 dieną“, – sakė pašnekovė.
Pasak moters, klausimų sukėlė ir ligoninės elgesys: „Nesupratau ligoninės taktikos: kai atvykome gruodžio 8 dieną, jie dokumentuose užfiksavo, kad ligonio būklė sunki. Mes su dukra į kabinetą jį įvedėme laikydamos už pažasčių. Tačiau ligoninė vėliau bandė vis tiek susisiekti su pačiu mano vyru, nors jis tokių dalykų nebebuvo pajėgus tvarkyti. Gerai, kad patikrinau vyro telefoną ir ten buvo žinutė su kvietimu atvykti gruodžio 29 dieną.“
Deja, ilgą laiką laukęs gydymo, vyras nebeturėjo jėgų sulaukti paankstintos datos.
„Laukėme tos numatytos gruodžio 29 dienos. Dvi savaites jis dar vaikščiojo ir kalbėjo, bet po jų būklė pradėjo staigiai blogėti, pradėjo kilti temperatūra, slaugos ligoninėje gydytojas sakė, kad tai labai panašu į centrinį karščiavimą, kai auglys pažeidžia smegenyse esantį centrą, atsakingą už organizmo termoreguliacinį šildymą. Temperatūros niekaip negalėjome numušti, todėl gruodžio 29 dieną paskambinome į Klaipėdą ir pasakėme, kad mums atvykti iš slaugos ligoninės tiesiog nebeįmanoma“, – graudulio neslėpė Daiva.
Sausio 3 dieną vyro gyvybė užgeso.
„Mes supratome, kad diagnozė yra labai bloga ir jokio stebuklingo vaisto nėra. Bet jei jį būtų paguldę anksčiau ir gydymas būtų pradėtas anksčiau, gal būtume ilgiau jį turėję šalia. Dabar jis buvo abejingai numestas laukti. Nebuvo suteikta net galimybė. Onkologiniams ligoniams didžiausia prabanga yra laikas, kurio yra mažai“, – su liūdesiu kalbėjo moteris.
Dabar šeima vis dar galvoja, ką galėjo padaryti kitaip, ir sako, kad jei būtų žinoję apie tokias eiles, būtų važiavę ne į Klaipėdą, bet į Kauną.
„Bet kai nebuvome susidūrę, to nežinojome. Kai konsultavausi su POLA teisininkais, jie paklausė, apie kokią ligoninę kalbame. Pasakiau, kad apie Klaipėdos universiteto ligoninę, jie pabrėžė, kad būtent dėl jų onkologinio skyriaus yra daug nusiskundimų. Nors aišku, aš pati mačiau, kad ten pacientų tikrai labai daug…“, – sakė Daiva.
Ar toliau kreipsis į teismą, moteris sako nežinanti, nes tam reikia daug finansinių resursų ir sveikatos, o ant jos vienos pečių palaidojus vyrą liko ir nepilnamečio sūnaus priežiūra.
Klaipėdos ligoninė tikina, kad darbai viršija pajėgumus
Praėjusį kartą „Delfi“ dėl laukimų eilės kreipėsi į Klaipėdos universiteto ligoninę. Pasak ligoninės, žaliasis koridorius ir taip maksimaliai pagreitina paciento kelią.
„Suprantame paciento artimųjų nerimą ir situacijos jautrumą – onkologinė diagnozė yra sunkus išbandymas tiek pačiam žmogui, tiek jo šeimai. Mūsų įstaigoje žaliojo koridoriaus sistema yra sukurta siekiant maksimaliai pagreitinti onkologinių pacientų patekimą pas specialistus. KUL pirmoji šalyje įdiegė šią sistemą ir yra sukaupusi didžiulę patirtį sklandžiai organizuojant sergančiųjų onkologine liga gydymo kelią“, – sausio pradžioje komentavo ligoninės atstovė.
Kaip greitai pacientas gaus gydymą, pasak ligoninės, priklauso nuo daugelio veiksnių.
„Norime patikinti, kad ligoninė visada deda pastangas kaip įmanoma anksčiau pradėti reikiamą gydymą, tačiau jo pradžia priklauso nuo daugelio veiksnių: reikiamų papildomų tyrimų trukmės, paciento klinikinės būklės, pasiruošimo specifiniam gydymui, taip pat didelio pacientų srauto bei turimos medicininės įrangos (linijinių greitintuvų) apkrovos“, – rašoma komentare.
Šiuo metu, pasak ligoninės, KUL gydytojai radioterapeutai per dieną procedūras atlieka 113–115 pacientų, ir tai gerokai viršija tiek medikų, tiek įrangos pajėgumus.
Paciento gydymo taktiką ir skubumą nustato medikų daugiadalykė komanda (MDK), susidedanti iš skirtingų sričių specialistų.
„Komanda vertina ne tik diagnozę, bet ir ligos agresyvumą bei individualią paciento būklę. Sprendimai priimami vadovaujantis tarptautiniais medicininiais protokolais, siekiant, kad gydymas būtų ne tik greitas, bet ir saugus bei efektyvus. Jei paciento būklė laukiant gydymo pasikeičia, eilės ir prioritetai yra peržiūrimi.
Taip nutiko ir šiuo atveju. Ligoninės personalas siekia, kad pacientui chemospindulinis gydymas būtų pradėtas sausio pradžioje“, – komentavo ligoninė.
SAM: pradėti gydymą stengiamasi anksčiau
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo Julijano Gališanskio, kuris taip pat sausio pradžioje komentavo situaciją, žaliojo koridoriaus principą Lietuvoje taiko penkios onkologijos klasterio gydymo įstaigos ir jis yra skirtas pacientams, kuriems pirmą kartą nustatoma onkologinė liga.
SAM teigimu, žaliasis koridorius esą leidžia pacientui prioriteto tvarka gauti konsultacijas, tyrimus ir daugiadalykės komandos (MDK) sprendimą, tačiau gydymo pradžios laikas gali priklausyti nuo objektyvių veiksnių: paciento klinikinės būklės, pasirinkto gydymo būdo, būtino pasiruošimo bei gydymo įstaigos pajėgumų.
„Pradėti gydymą visuomet siekiama kuo anksčiau, o paciento būklei pasikeitus, sprendimai ir prioritetai žaliojo koridoriaus proceso metu gali būti peržiūrimi. Kaip informavo Klaipėdos universiteto ligoninė, tai buvo padaryta ir šiuo konkrečiu atveju“, – komentavo SAM.