Klimato kaita diktuoja permainas maiste
Klimato kaita jau dabar veikia žemės ūkį ir maisto gamybą. Visuotiniam atšilimui spartėjant, pasaulyje fiksuojamas kritulių kiekio vidurkio augimas, tačiau kartu dažnėja ekstremalūs reiškiniai – smarkios liūtys ir užsitęsusios sausros. Lietuvoje, atvirkščiai, pastaraisiais dešimtmečiais bendras kritulių kiekis mažėja, o vidutinė temperatūra kyla. Dėl to šalies dirvožemiai vis labiau džiūsta, prastėja derlingumas.
Ši situacija rodo, kad būtina ieškoti inovacijų, padėsiančių prisitaikyti prie klimato poveikio žemės ūkiui – tai galiausiai atsiliepia ir maisto pramonei bei mūsų mitybai.
Augalinė mityba – sveikatos receptas
Specialistai sutaria, jog Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai reikalauja pokyčių siekiant geresnės sveikatos. Pasak sveikos gyvensenos specialisto dr. Tomo Vaičiūno, mūsų šalis pirmauja Europos Sąjungoje pagal išvengiamų mirčių skaičių – ir tai didele dalimi lemia nesubalansuota mityba.
„Lietuvos tradicinė mityba nėra palanki sveikatai. Vartojame per daug mėsos ir gyvūninės kilmės produktų. Turime keisti savo įpročius ir praturtinti kasdienį racioną augaliniais produktais“, – pabrėžė dr. T. Vaičiūnas.
Jis atkreipė dėmesį į Danijos pavyzdį – ši šalis ryžtingai keičia mitybos rekomendacijas, siekdama pagerinti gyventojų sveikatą. Remdamasi Kanados patirtimi, Danija pertvarko įprastą maisto piramidę: skatinama valgyti daugiau grūdinių bei ankštinių kultūrų, daržovių ir vaisių. Šie pokyčiai pradedami diegti nuo pačių mažiausių – mokyklose ir darželiuose, kad sveikos mitybos įgūdžiai formuotųsi nuo vaikystės.
Keisti požiūrį: augalinis maistas – ne tik veganams
Vis dar gajus stereotipas, esą augalinį maistą renkasi tik veganai ar vegetarai. „Realybė tokia, kad jo daugiau valgyti turėtų kiekvienas“, – pažymėjo Vilma Kapočienė, bendrovės „Nestlé Baltics“ maisto verslo vadovė. Pasak jos, Lietuvoje turime daugybę tradicinių daržovių – pavyzdžiui, ropių – kurios šiandien beveik pamirštos. Svarbu didinti žinias ir priminti, kaip jas skaniai paruošti: tinkamai pagamintos, šios daržovės gali būti ir gardžios, ir naudingos sveikatai.
Dr. T. Vaičiūnas ragina atsisakyti klaidingų etikečių. „Morka yra morka – ji nėra ‘veganinė’ morka“, – šmaikštavo jis, pabrėždamas, kad natūralūs augaliniai produktai neturėtų būti stigmatizuojami ar skirstomi pagal ideologiją. Pasak gydytojo, lietuviai primiršo įvairių patiekalų gaminimo tradicijas ir dažnai apsiriboja tik skirtingais mėsos paruošimo būdais – todėl mityboje stinga įvairovės.
„Turime vėl išmokti mėgautis įvairiu augaliniu maistu. Geriau rinktis natūralias jo formas, o ne vien perdirbtus pakaitalus“, – teigė T. Vaičiūnas.
Diskusijos dalyviai sutaria, kad būtina keisti ir viešąjį naratyvą apie maistą. Inovacijų agentūros Biotechnologijų laboratorijos vadovė Jekaterina Kalinienė atkreipė dėmesį, jog augalinės sudėties maisto produktai neretai vis dar vadinami „alternatyviais“. „Kodėl maistą, kuriame daugiau augalinių ingredientų, vadiname alternatyviu? Kol jį taip vadinsime, jis nebus patrauklus masėms“, – pabrėžė J. Kalinienė. Jos teigimu, augalinį maistą Lietuvoje reikėtų padaryti madingą ir patrauklų visiems. „Jei galime Lietuvoje užaugintą žirnį išsiųsti į kosmosą, galime jį ir suvalgyti Lietuvoje. Turime padaryti, kad augalinis maistas taptų cool – nes tai paprasčiausiai naudinga“, – sakė J. Kalinienė.
Ekspertai pabrėžia, kad norint keisti įpročius, būtinas švietimas ir geri pavyzdžiai. J. Kalinienė atkreipė dėmesį, kad Danija jau imasi konkrečių žingsnių – per viešuosius pirkimus valstybė užtikrina, jog daugiau augalinių patiekalų būtų tiekiama valgyklose, ligoninėse ir kitose viešose įstaigose. Taip kuriama paklausa ir verslui duodamas aiškus signalas. Be to, Danijoje sveikos mitybos pagrindai diegiami vaikams nuo darželio, rengiami specialūs mokymai ir virtuvės šefams, kaip gardžiai gaminti augalinį maistą. Tokie žingsniai, pasak J. Kalinienės, galėtų būti pritaikyti ir Lietuvoje.
V. Kapočienė pridūrė, jog vartotojų švietimas – vienas svarbiausių veiksnių skatinant pokyčius. „Turime kviesti žmones paragauti augalinio maisto, supažindinti su jo įvairove, – sakė ji. – Kuo daugiau kalbėsime ir bendradarbiausime, tuo greičiau žmonės patys supras, kokią naudą gali gauti, į racioną įtraukę daugiau augalinės kilmės produktų.“
Verslas ir politika: naujos galimybės augaliniams baltymams
Lietuvių verslas taip pat ieško naujų sprendimų augalinių baltymų srityje. Bendrovės MMA Foods vadovas Gediminas Raila pasakojo, kad jo įmonė jau pradėjo perdirbti žirnius ir pupas – atskirdami baltyminę bei krakmolinę dalis, o iš luobelių išgaudami skaidulas. Tačiau šiuo metu beveik visa sukurta pridėtinė vertė iškeliauja eksportui. „Dabar didžioji dalis Lietuvoje užaugintų kultūrų išvažiuoja kaip žaliava. Norint padidinti vidaus vartojimą, reikia aiškios politikos – pavyzdžiui, atsisakyti perteklinių ribojimų“, – teigė G. Raila. Jis atkreipė dėmesį, kad dabar, jei į mėsos gaminį įdedi augalinės kilmės ingredientų, jis nebelaikomas aukščiausios rūšies produktu. „Maisto reglamentavime reikia keisti požiūrį: ne visi žmonės taps vegetarai, bet jei pasiūlysime skanių augalinio maisto alternatyvų, jie tikrai jas rinksis“, – įsitikinęs G. Raila.
Pasak jo, itin svarbu, kad augaliniai produktai atitiktų vartotojų lūkesčius skoniu ir kaina. „Prieš penkerius metus matėme augalinės mėsos bumą – beveik visi didieji mėsos gamintojai turėjo po savo veganišką produktų liniją. Deja, tie gaminiai buvo brangoki ir ne itin skanūs, todėl rinka ėmė stagnuoti, – prisiminė G. Raila. – Dabar atsiranda nauji, kokybiški augalinio maisto gamintojai. Gamintojai turi prisiimti atsakomybę ir pasiūlyti vartotojams tikrai kokybiškus, skanius produktus.“
Inovacijų agentūros atstovė J. Kalinienė pastebėjo, kad Lietuva turi puikių žaliavų ir mokslinio potencialo, tačiau kol augaliniai produktai negaminami pakankamu mastu, jų savikaina išlieka aukšta. Tai rodo investicijų ir gamybos plėtros svarbą – didesni pramonės žaidėjai galėtų paskatinti augalinio sektoriaus augimą.
Augalinių baltymų populiarinimas naudingas ne tik sveikatai, bet ir aplinkai. „Augalinis baltymas daro daug mažesnį poveikį klimatui, lyginant su mėsos produktais“, – priminė G. Raila, pabrėždamas aplinkosauginį šios tendencijos aspektą.
Laikantis vieno paprasto principo – kasdien suvalgyti daugiau augalinio maisto – galima gauti didžiulę naudą sveikatai ir kartu prisidėti prie klimato kaitos švelninimo. Tokią vieningą išvadą priėjo įvairių sričių ekspertai. Šios įžvalgos nuskambėjo diskusijoje „Socialinės inovacijos ir baltymų perėjimas: nauji keliai tvarios mitybos link“, kurią inicijavo augalinės mitybos informacijos platforma Augalyn. Diskusijoje dalyvavo dr. Tomas Vaičiūnas, Jekaterina Kalinienė, Vilma Kapočienė, Gediminas Raila, Seimo narys Tomas Tomilinas, o moderavo žurnalistė Monika Kazlauskaitė. Visi jie sutaria – ateities mitybos pagrindas turi būti augalinės kilmės produktai, kurių vartojimas naudingas ir žmogui, ir planetai.