Pasak daugiabučių administravimo įmonės „Mano būstas“ atstovo Pauliaus Ugianskio, pastatus reikėtų vertinti kaip gyvus organizmus, kuriuos būtina tinkamai paruošti žiemai.
„Kaip žmogus neina į lauką per didelį šaltį su plona striuke, taip ir pastatai turi būti pasiruošę ekstremalioms sąlygoms. Silpniausios vietos – tai vamzdynai, šildymo sistemos, vandens tiekimas. Jei kažkur palikta prasta izoliacija ar neuždarytos laiptinės durys, esant -20 laipsnių šalčiui pasekmės gali būti labai rimtos“, – sako jis ir pabrėžia, kad didelė dalis žiemos problemų kyla dėl, atrodytų, smulkmenų – atviros laiptinių durys, pažeista vamzdynų izoliacija ar ilgą laiką nepastebėti defektai gali lemti šildymo sistemų gedimus, užšalusius vamzdžius ar net avarijas.
„Gyventojų indėlis čia labai svarbus – uždarykite laiptinės duris, pastebėję išdaužtą stiklą ar plyšusią izoliaciją, nedelskite ir praneškite administratoriui. Tai yra visų bendras turtas, o laiku sureagavus galima išvengti didesnių nuostolių“, – pabrėžia P. Ugianskis.
Kyla daugiau gaisrų
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Osvaldas Vladarskis atkreipia dėmesį, kad žiema tradiciškai yra padidintos gaisrų rizikos laikotarpis. Ypač pavojingi seni, dažnai mediniai daugiabučiai, kuriuose vis dar šildoma kietuoju kuru.
„Kūrenant kietuoju kuru visada yra tiesioginė ugnis, o tai automatiškai didina gaisro tikimybę. Šaltuoju metų laiku tokių gaisrų padaugėja net kelis kartus“, – teigia jis.
Tačiau pavojų kelia ne tik krosnys ar židiniai. Pasak specialisto, gyventojai vis dar daro klaidų bandydami papildomai pasišildyti.
„Kūrenant dujomis patalpose, kurios tam nepritaikytos, jos gali susikaupti, o menkiausia kibirkštis gali sukelti sprogimą. Taip pat labai pavojinga palikti be priežiūros elektrinius šildytuvus“, – įspėja O. Vladarskis.
Stiprinamos pajėgos
Reaguodamas į ekstremalias oro sąlygas, „Mano būstas“ sutelkė sustiprintas pajėgas: paruošti specialūs budėjimo grafikai, technika, šildymo patrankos, jei užšaltų vamzdžiai, o prireikus – net laikini elektriniai radiatoriai, skirti gyventojams, jei name sutriktų šildymas.
„Esant -17 ar -20 laipsnių šalčiui, ypač nerenovuotuose namuose, butai labai greitai atšąla. Todėl esame pasirengę reaguoti čia ir dabar“, – sako P. Ugianskis.
Didelę reikšmę turi ir technologijos. Šiuo metu apie 80 proc. Vilniuje administruojamų namų šildymas reguliuojamas nuotoliniu būdu – naudojant automatizuotas, dirbtinio intelekto algoritmais paremtas sistemas. Tai leidžia greitai reaguoti į temperatūros pokyčius ir užkirsti kelią gedimams dar jiems neįvykus.
Pasak specialistų, tokie šalčiai Lietuvoje nėra naujiena – prieš 10–15 metų termometrai rodydavo ir daugiau nei -30 laipsnių. Tačiau dėl švelnesnių žiemų daugelis tiesiog buvo atpratę nuo tokių išbandymų.
„Mes buvome pamiršę, kad tokių orų gali būti. Todėl dabar svarbiausia – budrumas, atsakomybė ir pasiruošimas“, – reziumuoja P. Ugianskis.
Specialistai primena: sąmoningas gyventojų elgesys, laiku perduota informacija ir bendradarbiavimas su namo administratoriumi gali padėti išvengti ne tik nemalonių situacijų, bet ir rimtų nelaimių visam daugiabučiui.