Abipusė prekyba prekėmis siekė 1,63 trln. juanių (201 mlrd. eurų), rodo trečiadienį paskelbti Kinijos muitinės duomenys. Tai yra 6,5 proc. mažiau, lyginant su 2024 m., kai buvo pasiekta rekordinė 1,74 trln. juanių vertė. Prekybos sumažėjimas 2025-aisiais užbaigė ketverius metus trukusią augimo fazę.
Nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios 2022 m. vasarį Kinija buvo svarbi prekybos partnerė Vakarų sankcionuojamai kaimynei. Liaudies Respublika pirko rusišką naftą, anglis bei dujas ir mainais tiekė prekes – nuo automobilių iki elektronikos. Abi šalys mėgina priešintis prekybos mažėjimui. Per prezidento Vladimiro Putino vizitą Pekine praėjusį rugsėjį jos pasirašė daugiau kaip 20 bendradarbiavimo susitarimų ir uždegė žalią šviesą naujam dujotiekiui.
Negatyvios tendencijos praėjusiais metais priežastimis nurodoma sumažėjusi kiniškų automobilių paklausa Rusijoje bei mažesnė Kinijos žalios naftos importo vertė. Eksportas į Rusiją, anot duomenų, mažėjo 9,9 proc., o importas iš Rusijos – 3,4 proc. Detalūs pirmųjų vienuolikos 2025 m. mėnesių duomenys rodo, kad žalios naftos importo iš Rusijos vertė dėl krentančių naftos kainų sumenko 19,6 proc. Be to, vienos pramonės asociacijos duomenimis, kiniškų automobilių eksportas į Rusiją sumažėjo 46 proc., kai vyriausybė Maskvoje padidino automobilių mokesčius.