Proeuropietiškų pažiūrų prezidentė ne kartą perspėjo apie Rusijos kišimąsi į Moldovos, turinčios 2,4 mln. gyventojų, kurių dauguma yra rumunų kalba kalbantys asmenys, reikalus.
1,5 mln. gyventojų Moldovoje turi ir Rumunijos pilietybę.
Sekmadienį paskelbtame interviu britų tinklalaidei „The Rest is Politics“ ji sakė, kad „mažai šaliai, kokia yra Moldova, vis sunkiau išlikti demokratija, suverenia valstybe ir, žinoma, pasipriešinti Rusijai“, skelbia naujienų agentūra AFP.
„Jei surengtume referendumą, balsuočiau už susijungimą su Rumunija“, – sakė Moldovos prezidentė.
Vis tik ji pripažino, kad, remiantis apklausomis, „šiandien nėra gyventojų daugumos, kuri palaikytų Moldovos susijungimą su Rumunija“. Naujausios apklausos rodo, kad tik maždaug trečdalis gyventojų pasisakytų už susijungimą su Rumunija.
Valdant M. Sandu, Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES ir tai interviu metu M. Sandu pavadino „realistiškesniu tikslu“. Vis dėlto, kad taptų ES nare, Moldova dar turi įgyvendinti sunkias reformas.
AFP žurnalistams pirmadienį nepavyko susisiekti su M. Sandu biuru dėl komentarų.
Jos partija rugsėjį laimėjo parlamento rinkimus, išlaikydama Moldovą proeuropietiškame kelyje. M. Sandu antrą mandatą iškovojo 2024 metais. Iki 2020-ųjų šalies valdžioje buvo prorusiški socialistai.
Nuo Maskvos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį Moldova ne kartą pranešė apie savo oro erdvės pažeidimus, kai dronai nukrisdavo jos teritorijoje arba virš jos praskrisdavo.