Posėdyje dalyvavęs „aušrietis“ Artūras Skardžius nesutiko su tokia kritika ir reikalavo M.Garbačiauskaitę-Budrienę aiškiai pacituoti, kada jis darė kokį nors spaudimą LRT žurnalistams.
Apie tai, jog „Nemuno aušra“, jos manymu, daro spaudimą LRT, M.Garbačiauskaitė-Budrienė užsiminė paklausta konservatoriaus Vytauto Juozapaičio. Pastarasis priminė, kad LRT tarybos nariai darbo grupėje yra užsiminę apie tai, kad sulaukia grasinimų susidoroti.
„Gal jūs turite faktų, gal žurnalistai LRT taip pat kaip nors patiria išorinį spaudimą, persekiojimą, gal grasinimų (sulaukia – Lrytas)?“ – teiravosi V.Juozapaitis.
LRT vadovė tvirtino – grasinimų fiziškai susidoroti ji nėra sulaukusi. Tačiau, M.Garbačiauskaitės-Budrienės vertinimu, jau kurį laiką apie LRT skleidžiamas melas ir manipuliacijos.
„Kad kažkas grasintų fiziškai susidoroti – tai aš nesu patyrusi tokių grasinimų. Tačiau jau metus laiko mes patiriame grasinimus, melą ir manipuliacijas viešojoje erdvėje iš „Nemuno aušros“ partijos vadovų. Kalbu konkrečiai apie Remigijų Žemaitaitį ir taip pat poną Skardžių, kurio teiginius apie LRT veiklą mes buvome apskundę Seimo Etikos ir procedūrų komisijai“, – kalbėjo ji.
Ji priminė, kad LRT ir pati asmeniškai yra apskundusi R.Žemaitaičio teiginius teismui.
„Aš taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad jau prieš metus laiko Remigijus Žemaitaitis yra pasakęs – cituoju tiksliai: „Mano darbas tas, kada Monika Garbačiauskaitė-Budrienė užsidarys į elektrinę pastotę, iš ten ištemps ją – tai čia tikrai bus didžiausias mano darbas, aš tikrai tai padarysiu“, – R.Žemaitaitį citavo LRT generalinė direktorė.
Netrukus į jos teiginius reagavo ir LRT valdysenos darbo grupėje dirbantis „aušrietis“ Artūras Skardžius.
„Pacituokit Skardžių dar, gerai?“ – visuomeninio transliuotojo vadovę pertraukė jis.
„Palaukit, aš dar nebaigiau“, – pastebėjo M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Pacituokit Skardžių, jūs paminėjote. Privalėsite pacituoti“, – kartojo A.Skardžius.
„Aš galiu išsitraukti kompiuterį, išsitraukti, ką mes nusiuntėme Seimo Etikos ir procedūrų komisijai“, – atkirto LRT vadovė.
Ji taip pat pridūrė, kad LRT žurnalistai jaučia spaudimą dėl atliekamo darbo. M.Garbačiauskaitė-Budrienė priminė atvejus, kai visuomeninio transliuotojo žurnalistai buvo išvaryti iš Seimo Audito komiteto posėdžio, kai „Panoramos“ žurnalistas Žygintas Abromaitis sulaukė R.Žemaitaičio grasinimų.
„Yra daugybė, daugybė teiginių, kad LRT yra vagys, komunistai… Įvairiausių teiginių, kurie šiuo metu yra apskųsti teismui“, – priminė ji.
Negana to, tęsė M.Garbačiauskaitė-Budrienė, matoma tendencija, kad skleidžiamos melagienos daro įtaką ir tam, kaip visuomenė vertina LRT.
„Šios partijos skleidžiama melaginga informacija ir manipuliacijos apie LRT veiklą jau veikia Lietuvos gyventojų požiūrį į LRT. Mes tą matome iš tyrimų. Aš manau, kad tokiu būdų yra daroma didžiulė žala sanglaudai, visuomenės telkimui šiame geopolitiniame kontekste“, – nurodė ji.
„Ir taip pat norėčiau pridėti – būkime sąžiningi ir teisingi ir pripažinkime, kad šitie planuojami pakeitimai, kuriuos mes diskutuojame, kuriuos jūs diskutuojate šioje Seimo darbo grupėje, neturi nieko bendro su Valstybės kontrolės audito rezultatais“, – kalbėjo M.Garbačiauskaitė-Budrienė.
A.Skardžius klausė, kada vadovė ruošiasi užleisti postą kompetentingam asmeniui
Savo ruožtu „Nemuno aušros“ atstovas A.Skardžius tvirtino – Valstybės kontrolės atliktas LRT auditas yra reikšmingas, svarstant visuomeninio transliuotojo valdysenos pokyčius, mat patikrinimo metu nustatyti pažeidimai liečia ir generalinės direktorės atsakomybių sritį.
„Valstybės kontrolės savo ataskaitoje konstatavo, kad LRT vidaus kontrolė atitinkamais atvejais veikia netinkamai – tai grynai generalinio direktoriaus funkcija yra atsakomybė. Ir tie pažeidimai <…> – tai yra pačios direktorės atsakomybė. Tai aš dar kartą klausiu – ar jūs, gerbiamoji direktore, jaučiate savo atsakomybę, ar tai kalta Vyriausybė su 2022 m. nutarimu dėl programų pirkimo, ar tai kalta Taryba, kad jūs blogai prižiūrėjo?“ – į M.Garbačiauskaitę-Budrienę kreipėsi Seimo Audito komiteto pirmininkas.
Jeigu tokių audito išvadų sulauktų bet kurios kitos įstaigos vadovas, jis netrukus atsistatydintų, neabejojo A.Skardžius.
„Kada jūs ruošiatės tai padaryti, užuot metusi atsakomybę visiems kitiems, užuot prisiėmusi sau atsakomybę ir užleidus vadovauti generalinio direktoriaus postą kompetentingam asmeniui, gebančiam ir žinančiam teisės aktus, mokančiam atitinkamai administruoti viešuosius finansus ir atsiskaityti visuomenei?“ – klausimus tęsė jis, pakartodamas, kad nesutinka su teiginiais, neva jis darė spaudimą LRT.
„Labai norėčiau, kad jūs sukonkretintumėte mano teiginius ir neva daromą spaudimą jums ar žurnalistams. Tokių nebuvo, jūsų teiginiai yra manipuliatyvūs“, – atkirto jis.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė pakartojo, kad trauktis iš pareigų neketina.
„Galiu gerbiamam Skardžiui atsakyti tą patį, ką pasakiau plenarinėje Seimo sesijoje lapkričio mėnesį – ne, aš neplanuoju atsistatydinti todėl, kad šis auditas parodė tam tikrus trūkumus, kuriuos reikia ištaisyti, ir tai yra normalu. Visi randa tam tikrų trūkumų. Jūs visą laiką bandėte juos dramatizuoti ir darėte tai manipuliuodamas informacija ir Audito komitete“, – pabrėžė ji.
„Jeigu Tarybos nariai bijo skaidrumo – nėra ko eiti į Tarybos narius“
Tuo metu socialdemokratė Indrė Kižienė teiravosi M.Garbačiauskaitės-Budrienės nuomonės apie Seime kelią besiskynusias įstatymo pataisas, numatančias, jog visuomeninio transliuotojo vadovas būtų atleidžiamas slaptu Tarybos narių balsavimu. Už tokį sprendimą turėtų pasisakyti bent 7 Tarybos nariai. Kaip skelbta, pataisomis siūloma numatyti ir tai, kad atleisti generalinį direktorių būtų galima tuo atveju, jeigu šis netinkamai vykdo funkcijas arba jeigu Taryba nepatvirtina veiklos ataskaitos.
„Kurioje vietoje įžvelgiama tai, ką mes girdime ir viešojoje erdvėje, ir diskusijose – kad tai yra palengvinimas direktoriaus atleidimo ir kurioje vietoje jūs, kaip šiuo metu einanti direktorės pareigas, matote, kad yra grėsmė laisvam žodžiui?“ – kėlė klausimą I.Kižienė.
M.Garbačiauskaitė-Budrienė pastebėjo, kad atviras balsavimas atsirado po to, kai teko kelissyk kartoti LRT generalinio direktoriaus konkursą – 12 Tarybos narių balsai pasiskirstydavo po lygiai, o pirmininko balsas negalėjo lemti sprendimo.
Todėl ji pasisakė, kad turėtų likti galioti dabartinės normos.
„Seimo nariai dažnai kalba apie tai, kad LRT reikia daugiau skaidrumo. Tai manau, kad tai būtų vienas iš skaidrumo požymių. Ir jeigu tarybos nariai bijo to skaidrumo, nenori ar vengia – tai nėra ko eiti į tarybos narius“.
„Jeigu yra norima kažką keisti – Seimas, įrodydamas, kad tai nenukreipta į vieną asmenį, galėtų pasirinkti tokių pataisų įsigaliojimą po kadencijos pabaigos“, – pastebėjo ji.
Be to, kalbėdama apie galimas grėsmes laisvam žodžiui, M.Garbačiauskaitė-Budrienė pažymėjo, kad kritikos dėl to, kaip yra parodomi ar nušviečiami LRT eteryje, turėjo ir socialdemokratai.
„Ne vieną kartą Seimo nariai nevienareikšmiškai yra išsakę savo kritiką – taip pat ir valdantieji, taip pat ir socialdemokratai – kad jiems nepatinka, kaip jie nušviečiami eteryje. Ir netgi pagrasindami – jeigu darysime tyrimą, mes sumažinsime jums finansavimą. Tai ir yra grėsmė žodžio laisvei“, – apibendrino LRT generalinė direktorė.
Kaip skelbta, pastarąjį kartą darbo grupė dėl LRT valdysenos pokyčių posėdžiavo praėjusią savaitę. Tuomet savo vertinimus pristatė Seimo Tyrimų skyrius, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA).
STT pateikė kelias kritines pastabas valdančiųjų siūlomiems LRT įstatymo projektams, o IŽA pristatė siūlymą iš esmės perrašyti dabartinį visuomeninio transliuotojo įstatymą.
Nors darbo grupę oficialiai sudaro 12 parlamentarų ir 5 žiniasklaidos organizacijų atstovai, sausio pradžioje Žurnalistų profesionalų asociacijos bei LRT iniciatyvinės grupės deleguoti asmenys – Birutė Davidonytė ir Deividas Jursevičius – pareiškė, jog nedalyvaus posėdžiuose, jei nebus atsižvelgta į Medijų tarybos siūlymą į grupę įtraukti dar trijų žiniasklaidos organizacijų atstovus.
Šis prašymas Seimo valdyboje nebuvo atlieptas. Reaguodama į tokį sprendimą, Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė B.Davidonytė teigė, jog jos vadovaujamos organizacijos pozicija nesikeičia – jie posėdžiuose ir toliau nedalyvaus. Be to, pabrėžė ji, jau ruošiamasi burti atskirą ekspertų darbo grupę, kuri paruoštų savąjį įstatymo projekto variantą.
Darbo grupė LRT valdysenos tobulinimui buvo suburta po to, kai gruodį valdantieji siekė skubos tvarka priimti visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimo tvarką supaprastinančias įstatymo pataisas.
Darbo grupė savo veiklą žada baigti vasario 14 d.