Praėjusių metų birželio duomenimis, Lietuvoje antroje pakopoje dalyvavo 1,4 mln. gyventojų (iš jų beveik 800 tūkst. kaupė aktyviai, t. y. mokėjo įmokas), rodo Lietuvos banko rengiama apžvalga.
Iš viso Lietuvoje veikia 54 pensijų fondai, valdomi 6 pensijų kaupimo bendrovių. Tad kokius besitraukiančių skaičius jos fiksavo per pirmąsias sausio savaites?
„Allianz“: kreipėsi beveik 7 proc. klientų
Tai sužinoti nėra paprasta. Tik viena bendrovė – „Allianz“ – sutiko pasidalinti statistiniais duomenimis.
„Iki sausio 12 dienos imtinai esame gavę apie 15 tūkst. klientų užklausų dėl kaupimo pensijai antros pakopos fonduose nutraukimo. Mūsų pensijų klientų skaičius 2025 gruodžio 31 dieną buvo apie 229 tūkst., tad dėl kaupimo pensijai nutraukimo kreipėsi 6,6 proc. mūsų klientų“, – „Delfi“ sakė „Allianz Lietuva“ Procesų ir pensijų sutarčių skyriaus vadovė Eugenija Tamutienė.
Kiekvienas klientas, anot atstovės, yra svarbus, tačiau suprantama, jog sprendimus klientai priima individualiai, vertindami savo asmeninę finansinę situaciją. Ji akcentavo, kad pasitaiko ir tokių klientų, kurie pateikė prašymą nutraukti kaupimą pensijai, tačiau persigalvoja.
„Klientai persigalvoti ir likti kaupime gali. Svarbu šį prašymą pateikti per tą patį ketvirtį, kai buvo pildytas prašymas nutraukti kaupimą. Tokiais atvejais mūsų klientams tereikia užpildyti prašymo nutraukti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime atšaukimo formą savitarnos svetainėje. Užpildžius šią formą, anksčiau pateiktas prašymas nutraukti dalyvavimą kaupime bus laikomas negaliojančiu, o pensijų kaupimo sutartis galios toliau ir klientas liks kaupime“, – informavo E. Tamutienė.
SEB teisinasi birža
SEB banko komunikacijos projektų vadovė Leontina Lesauskaitė komentuodama „Delfi“ apgailestavo, kad negali pateikti prašomų duomenų apie gautus prašymus. Visų pirma, SEB pagrindinė bendrovė yra listinguojama vertybinių popierių biržoje, laikomasi emitentams numatytų informacijos skelbimo reikalavimų.
„Visų antra, pavieniai bendrovės duomenys neatspindi bendrų rinkos tendencijų, todėl tikslinga laukti apibendrintų ir visą šalies rinką apimančių agreguotų rezultatų“, – nurodė ji.
Pagal galiojantį reglamentavimą pensijų kaupimo bendrovės su kitomis periodinėmis ataskaitomis teikia duomenis priežiūros institucijai – Lietuvos bankui, kuris yra atsakingas už jų akumuliavimą, analizę ir viešinimą.
„Swedbank“: gyventojai domisi ne tik pasitraukimo galimybėmis
„Swedbank investicijų valdymo“ laikinasis vadovas Valdas Sejavičius taip pat nurodė, kad pagal galiojantį reglamentavimą bendrovės duomenis su ataskaitomis teikia Lietuvos bankui, be to, daryti išvadas dar anksti.
„Kadangi net ir nutraukimo galimybę pasirinkę gyventojai iki šių metų pirmojo ketvirčio pabaigos gali keisti sprendimą, aiškesnį situacijos vertinimą bus galima pateikti šių metų balandžio pradžioje“, – sakė V. Sejavičius.
Be kita ko, jis pridūrė, kad klientai domisi ne tik pasitraukimo galimybėmis, bet ir teiraujasi dėl sukauptos sumos, kitų kaupimo ateičiai formų, sudaro trečios pakopos sutartis. Nemažai gyventojų pakeičia savo pirminį sprendimą.
„Luminor“: tokių duomenų atskleidimas gali turėti konkurencinį poveikį
„Luminor“ duomenimis taip pat nepasidalijo, banko komunikacijos vadovė Lietuvoje Birutė Eimontaitė sakė, kad tai yra jautrūs duomenys, kurie gali turėti konkurencinį poveikį, todėl jie neviešinami. Duomenys teikiami tik reguliatoriui – Lietuvos bankui.
„Pirmąją savaitę srautai išlieka stabilūs bei suvaldomi. Dauguma klientų prašymus teikia interneto banke“, – sakė B. Eimontaitė.
Žmonės jau dabar koreguoja prašymus, taip pat persigalvoja, pridūrė atstovė.
„Natūralu, kad 3 mėnesiai yra ilgas laiko tarpas ir gali pasikeisti aplinkybės, klientai gali persigalvoti, neatsiimti lėšų ir toliau kaupti antroje pakopoje. Tokiu atveju tereikia kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę bei atlikti pakeitimus“, – kalbėjo „Luminor“ atstovė.
„Artea“: preliminarių skaičių teikti negalime
Banko „Artea“ komunikacijos grupės vadovas Saulius Jarmalis situaciją komentavo panašiai kaip ir kiti rinkos dalyviai.
Jo teigimu, preliminarių skaičių bankas neteikia. Gyventojai, pasak jo, pildo įvairius prašymus, taip pat juos atšaukia, kai kurie prašymai dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali būti vykdomi.
„Artea“ klientams užtikrinamos visos techninės galimybės teikti prašymus tiek gyvai – skyriuose, tiek ir internetu. Negalutinių, netikslių duomenų, kurie gali turėti įtakos mūsų konkurencingumui rinkoje, teikti negalime. Be to, „Artea“ bankas yra „Nasdaq“ Baltijos biržoje listinguojama bendrovė ir finansinius duomenis, rezultatus privalome teikti vadovaudamiesi aiškiai reglamentuota tvarka bei tvarkaraščiu“, – sakė S. Jarmalis.
Jis pakartojo tai, ką nurodė ir kitų bankų atstovai – įmonė visus duomenis apie pensijų fondus, duomenis apie klientus ir sukauptas sumas bei grąžas teikia reguliuotojui.
„Goindex“: ne skaičiai turėtų lemti apsisprendimą
Įmonės „Goindex“ vadovas ir valdybos pirmininkas Jonas Iržikevičius sakė, kad konkrečiais skaičiais rinkos žaidėjai sutarė nesidalyti, jie bus teikiami apibendrintai per Lietuvos banką.
„Neįvardijant skaičiais, pirmomis dienomis srautas buvo pakankamai intensyvus ir tikrai nemažai klientų kreipėsi, pildė paraiškas. To buvo laukta ir tikėtasi. Šiomis pastarosiomis dienomis srautas gerokai aprimęs, palyginti su pirmomis dienomis. Žmonės, kurie nekantravo, buvo paėmę žemo starto poziciją, teikė paraiškas kuo greičiau, jie tą padarė. Dabar jie daugiau konsultuojasi, klausia. Bet ne skaičiai turėtų lemti galutinį apsisprendimą, reikia apgalvoti ir įsivertinti individualias situacijas“, – „Delfi“ komentavo J. Iržikevičius.
Paklausus, ar daug žmonių persigalvoja, pašnekovas sakė, kad tai nėra masinis reiškinys.
„Tikrai bus tų tokių, kurie ir atšauks prašymus. Galutinį procentą bus galima apibendrinti tikriausiai ateityje. Pirmieji skaičiai, kaip sakoma, patenka į lūkesčių ribas“, – įvardijo jis.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) „Delfi“ nurodė, kad asociacijos lygiu šių duomenų nerenka.
„Aiškūs ir tikslūs duomenys bus matomi po pirmo ketvirčio, kai Lietuvos bankas susistemins pensijų kaupimo bendrovių ataskaitas ir paskelbs apibendrintą informaciją apie patvirtintus gyventojų sprendimus“, – teigė asociacija.
LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas sausio 8 dieną sakė, kad pirmomis dienomis besitraukiančių srautas buvo didelis, o vėliau ėmė slūgti.
Anot jo, tikėtina, kad galutinis pasitraukusių skaičius bus panašus kaip ir kaimyninėje Estijoje, kur atlaisvinus sistemą ją paliko apie 20 proc. dalyvių.