„Nepatogiuose klausimuose“ L. Dragūnaitė papasakojo apie savo kelią link scenos. Ji teigė, kad dar mokydamasi mokykloje dažnai stebėdavo „Dar pažiūrėsim“ laidą su Giedriumi Savicku, buvo Vytauto Šapranausko gerbėja.
„Pamenu, aštuntoje klasėje rengė talentų šou, o aš nei dainavau, nei šokau, eilių irgi neskaičiau, galvojau, ką čia tokio padarius. Tuo metu kaip tik žiūrėjau daug Šapranausko įrašų, jo Šinšilos pasirodymus, mačiau, kaip jis ateina apsirengęs Šinšila, pasakoja bajerius. Aš pavogiau tą jo programą, pasirašiau, kad man ji tiktų ir išmokau, susikūriau įvaizdį – plaukai, lakierkos, per didelis kostiumas, šlipsas.
Atėjau, viską papasakojau ir visi pradėjo juoktis, pamenu, net mokytojai sėdi, žvengia iki ašarų. Laimėjau šio konkurso žiūrovų simpatijas. Man tai jau buvo gerai, galvojau, kad užtenka, bet to dėmesio norėčiau daugiau. Mokykloje spektakliuose, pasirodymuose visada buvau pirma, norėjau scenos“, – pasakojo L. Dragūnaitė.
Ji pridūrė, kad visada stebėjo ne tik Lietuvos pop pasaulį – komedijas, televizijos laidas, bet ir tai, kas vyko užsienyje.
„Tuos pačius „Radistus“ žiūrėdavau, juk tai – geriausia, kas buvo. Man negėda pasakyti, kad stebėjau ir galvojau, vau, kaip taip galima dirbti radijuje ir šnekėti beleką, juokauti. Pamenu, kai mokiausi 7-toje klasėje, namie sėdėdavau su ausinėmis, iš telefono pasileisdavau „Zip fm“ ir klausydavau jūsų, kokius bajerius sugalvosit. Manau, kad rinkau tą patirtį, o dabar ji kažkaip pasitarnauja. Matau, kas patinka, kas nepatinka, kas veikia, kaip žmonės reaguoja“, – pridūrė L. Dragūnaitė.
Vis dėlto paklausta, ar nuo vaikystės svajojo būti žinoma, ji teigė, kad tiesiog mėgavosi tuo, ką daro, tačiau išgarsėti nesitikėjo.
„Visada galvodavau, kad tai – neįmanoma, kad tai – ne man, kad aš tiesiog darau savo, juokauju klasėje ar universitete, bet atrodė neįmanoma, kad galėčiau būti televizijoje, sėdėti su tais žmonėmis, kad į mane žiūrėtų ir kameros filmuotų. Aš į aktorinį norėjau stoti, bet to nepadariau, nes galvojau, kad esu iš kaimo, o tik tie miestiečiai gali. Gal nebuvo to paskatinimo, tik paskui atsirado draugai, antra pusė, kuri dabar sako: „Eik ir daryk, gali net ir daugiau“, – šypsojosi pašnekovė.
Tiesa, iki tos akimirkos, kol žengė į sceną, L. Dragūnaitė pasakojo dirbusi nemažai ir kitų darbų. Mokykloje vasaromis skindavo uogas ar obuolius, laukuose rinkdavo akmenis.
„Užsienyje esu dirbusi fabrike, Škotijoje vasarą kavinėje. Po universiteto buvau pasirinkusi paprastą, ofisinį administratorės, vėliau projektų vadovės darbą. Mano stendapai prasidėjo tik nuo 28-erių. Iki to laiko spėjau pagyventi.
O tuo metu, kai atsirado stendapas visos draugės labai palaikė, sakė: „Tau tinka“. Prieš tai eidavome juos žiūrėti, pamenu, komikai, kai atpažindavo, sakydavo: „Ko jūs tiek einat? Ko čia norit?“, kažkada prasitariau, kad norėčiau pabandyti ir pati. Nuo pirmo atėjimo pažiūrėti, kaip kiti juokauja iki kol aš išdrįsau tai padaryti pati, praėjo trys metai“, – pasakojo L. Dragūnaitė.
Vis dėlto pirmas jos pasirodymas buvo puikus ir praėjo gerai. Tiesa, moteris neslėpė, kad vis dėlto teko patirti jaudulį.
„Visi sako: „Tu jaudinaisi? Atrodo atėjai ir pasakojai, kaip draugams“, bet viduje ta kojelė drebėjo, ranką prisilaikiau, kad mikrofonas nedrebėtų. Tačiau pirmas juokas, feedback’as iš žmonių nuima jaudulį, galvoji, aha, ne taip ir baisu“, – šypsojosi komikė.
Trejus metus praleido vaikų namuose
Laidos metu pastebėta, kad L. Dragūnaitė atvirai prakalbo ir apie savo vaikystę, pasakojo, kad kurį laiką jai teko praleisti vaikų namuose.
„Kaip aš sakau, trys metai atostogų internatinėje mokykloje. Mano tėvai buvo kartu, bet labai gėrė ir ta šeimos aplinka, ta visa buitis… Žinai, geriantys tėvai, baliai, vaikų nepriežiūra. Mūsų net neplanavo paimti į tuos vaikų namus, mes kaip ir patys išsiprašėm. Atvažiavo paimti tėvų draugų vaikus. Kol mes pas juos tuo metu buvome, mūsų namuose vyko balius. Tų vaikų, kuriuos atvažiavo paimti, šeima buvo tikrai prastesnė, tėvų gėrimas be perstojo, vaikai visada vieni kitus prižiūrėdavo. Pas mus, nors ir gerdavo tėvai, būdavo ir geresnių etapų.
Pamenu, kai atvažiavo paimti tų vaikų, mano brolis sako: „Varom ir mes“. Jis – dvejais metais vyresnis. Aš nenorėjau, bet sakiau: „Varom, jei brolis varo“. Kaip vaikas, ką tu supranti, galvoji, kad čia nuotykis, kad išvažiuosi kokiam savaitgaliui, kaip į stovyklą. Išvažiavome, ir man ten labai patiko“, – pasakojo L. Dragūnaitė.
Vaikų namuose viskas buvo švaru, vaikai – pavalgę, auklėtojos geros, mylėjo. Čia žinoma moteris pasakojo praleidusi trejus metus, nuo pirmos klasės iki trečios vidurio.
„Buvau laimingas vaikas tarp vaikų, atrodo, buvo tokios kaip atostogos. Mane auklėtojos labai mylėjo, viena pasiimdavo pas save per atostogas, savaitgaliais. Ji turėjo mažesnę dukrą, mes labai gerai su ja sutarėme. Daug laiko praleisdavau ir pas močiutę, todėl turbūt nėra labai didelės traumos, nesijaučiu, kad buvau atstumta, palikta, nemylima. Tai labiau buvo net sąmoningas pasirinkimas. Kai tėvai norėjo pasiimti atgal, nes tvarkėsi, nustojo gerti, aš sakydavau: „Ne, ne“. Norėjau pas močiutę būti, nes ji mane lepino, viską pirko. Kažkaip viskas buvo fainai“, – prisiminė L. Dragūnaitė.
Vis dėlto vėliau buvo pradėta kalbėti apie įsivaikinimą. Močiutė jos pasiimti negalėjo, todėl teko priimti sprendimą, kur gyventi toliau.
„Galvoju, kaip vaikui suteikė daug pasirinkimo. Supratau, kad jau paatostogavau, galiu namo grįžti. Brolis buvo grįžęs jau seniai, po mėnesio. Jam turbūt kažkas vaikų namuose nepatiko“, – juokėsi pašnekovė.
Kai grįžo į namus, tėtis jau negėrė, mama, anot žinomos moters, tai darydavo retkarčiais. Vis dėlto gyvenimas vis tiek nebuvo lengvas.
„Nebūdavo ir pinigų, ką valgyti, su tais darbais, žinai, kai žmonės alkoholikai taiso gyvenimą, nėra, kad tavęs laukia išskėstomis rankomis, kad dabar tau duoda darbą, viską. Tėvams reikėjo suktis, galvoti, pavyzdžiui, ką gaminti. Pamenu, eidavau ir butelius rinkti, kad priduočiau parduotuvėje, gaudavau centų, nusipirkdavau kokį batoną ir margariną. Tavo vakarienė – bulka su pateptu margarinu ir arbata.
Dabar, kai galvoju apie praeitį, labiausiai man gaila ne savęs. Įsivaizduoji, kaip sunku turėti vaikus ir žinoti, kad neturi, ką jiems padėti ant stalo. Turi galvoti, ką pagaminti, ar iš kaimynų bulvių pasiskolinti. Kaip vaikas tu galvoji, kodėl mes neturime to ar ano, bet paskui, kai supranti, kiek buvo, tiek ir davė, stengėsi tėvai“, – sakė L. Dragūnaitė.
Buvo domėtasi, kokią įtaką toks gyvenimas vaikystėje daro dabartyje. Garsi komikė pastebėjo suprantanti, kad dabar viską ji gali padaryti pati, įsigyti ką nori už savo uždirbtus pinigus.
„Galiu važiuoti, daryti tai, apie ką net pasvajoti negalėjau. Tiesiog labiau vertini dalykus, supranti, kad jie – sunkiai uždirbami, bet pasiekiami, gal laikini. Niekada nežinai, kaip tas gyvenimas susidėlios. Tik vėliau atėjo supratimas, kad galiu rinktis ir nereikia kiekvieną centą taupyti, galiu sau ką nors leisti. Kažkada atėjo toks nušvitimas, galvojau, kai ateinu į parduotuvę, galiu nusipirkti kokį tik noriu šokoladuką, išeiti ir valgyti.
Vaikystėje laukdavai savaitgalio, kai tėvai gaudavo algą, kad nupirktų kokį nors šokoladą, o dabar nueini ir gali nusipirkti, ką nori. Tokie jausmai kyla, ypač, kai kažkokį brangesnį daiktą ar kelionę leidi. Įsivaizduoju save mokykloje, penktoje klasėje, kai važiavau į ekskursiją. Tėvai sumokėjo, kad galėtum nuvažiuoti, bet nieko neįdėjo. Galvoju, kad ta mergaitė nepatikėtų, kad aš dabar atostogauju su privačiu baseinu. Bet man atrodo, tai suteikia paprastumo. Iš tokio gyvenimo tu negali kažkaip pamiršti to, kas buvo ir sužvaigždėti“, – šypsojosi L. Dragūnaitė.
„Nepatogiuose klausimuose“ buvo domėtasi ir apie jos įprotį nekelti sau ir kitiems nepatogumų. L. Dragūnaitė sulaukus šio vedėjo Rolando Mackevičiaus pastebėjimo, šypsodamasi prisiminė vieną istoriją.
„Buvome kelionėje, viešbutyje, kuriame viskas skaičiuota. Jame buvo penki restoranai, vienas šalia kito. Valgėme kažkokiame „Steak House“, o aš panorau tiramisu iš itališko, bet nedrįsau paprašyti. Žinojau, kad Neilas, mano sužadėtinis, jei pasakysiu, paprašys, jam nėra problemos. Sakau: „Gerai, aš išeisiu į tualetą, o tu, kai ateis padavėja, jos paprašyk ir tik tada man parašyk, kad saugu pareiti. Tu jau būsi paklausęs, o ji pasakius: „Taip“ arba „Ne“. Aš išėjau į tualetą, stoviu, laukiu, kol jis man parašys, kad jau saugu grįžti. Nerašo. Aš vaikštinėju aplink, o ten – padavėjai, galvoju, pagalvos, ko ta čia stovi. Tada parašo Neilas, kad jau galiu ateiti. Pareinu, sako: „Tai jo sakė: „Of course“. Atėjo padavėja, padavė tiramisu, padėkojau. Čia – bloga savybė, tu įsivaizduok, ypač šou biznyje žmogų, kuris nedrįsta paprašyti kažko, pasakyti“, – juokėsi L. Dragūnaitė.
Santykis su tėvais – komplikuotas
Žinomos moters klausta, koks dabartinis jos santykis su tėvais. Ji atviravo su tėčiu beveik nebendraujanti, nors anksčiau stengėsi padėti, jam išgėrus veždavo į ligoninę, blaivybės centrus.
„Tačiau vieną kartą nusipirkau automobilį, o jis turėjo savo servisą su kitu žmogumi. Palikau automobilį, kad patvarkytų, pažiūrėtų tepalus, profilaktiką, nes pirkau ne naują, naudotą mašiną. Ėjo savaitė, antra, aš jam skambinu, rašau klausiu, kur tas mano automobilis, nes paliktas pas jį, o jis ignoruoja, neatsiliepia. Su mano mama jie išsiskyrę, todėl vėliau prisiskambinau jo sugyventinei. Ji davė ragelį tėčiui, jis sako: „Sudaužiau tavo mašiną“. Atsiuntė nuotrauką, kad nieko iš jos nelikę, nes girtas sudaužė į medį atsitrenkęs. Ta mašina kaip armonikėlė tokia buvo.
Tada galvoju gerai, visko būna, sakė, kad atsilygins, sugrąžins, bet tą mašiną kažkam už 100 eurų pardavė, juos pasiėmė. Aš turėjau ieškoti, kam man ją išregistruoti, perrašyti, irgi vargau, nes nežinojau, su kokiais žmonėmis jis bendrauja. Tai buvo paskutinis lašas. Vėliau melas ir nenorėjimas išeiti iš to liūno… Galiausiai kažkada pavargsti. Manau, tai supras tik alkoholikų vaikai, kai tu gelbėji, gelbėji, o kažkuriuo metu ateina sprendimas – toliau gyveni savo gyvenimą, nors ir skaudu, palieki, nes ne nuo tavęs tai priklauso. Žmoguje turi kilti kitokio gyvenimo noras. Supratau, kad nebenoriu gyveni nuolatiniame strese, bėgiojime, gelbėjime, nežinojime, tame nepasitikėjime, baimėje“, – sakė L. Dragūnaitė.
Paklausta, ar vėliau dėl to nesigailės, pašnekovė teigė nežinanti, kaip bus ateityje, vis dėlto dabar džiaugiasi galinti gyventi ramiau.
„Žinau, kad esu atsakinga už save. Bet žinai, kodėl taip yra? Nes niekada nebuvo ryšio, nuo vaikystės jaučiau, kad esu pati už save atsakinga. Pati uždirbdavau pinigus, turėjau savo kelią, juo ėjau savarankiškai. Galbūt tai ir yra mano stiprybė“, – pridūrė žinoma moteris.
Ji pažymėjo nevartojanti alkoholio ir pati. Anksčiau pasakojo galvojusi, kad tai – išskirtinumas, vis dėlto vėliau suprato, kad tokį sprendimą lėmė pasąmonė.
„Labai bijojau, kad ir aš netapčiau alkoholike, galvojau, kad kažkas genuose užfiksuota, todėl nebandysiu, nenoriu rizikuoti. Esu atsigėrusi šampano, kai išlaikiau teises 18-kos, atsivežiau pati pas drauges, pabandžiau gurkšnį ir supratau, o kam čia man“, – sakė L. Dragūnaitė.
Tiesa, ji pasakojo bendraujanti su mama, kuri šiuo metu gyvena užsienyje su broliu, vis dėlto judviejų ryšys – oficialus.
„Paklausiu: „Kaip gyveni“, ir viskas. Nes irgi, tiek pokalbių turėta, bandymų pagelbėti, bet kai žmogus sako: „Mano toks likimas, mano toks gyvenimas“, tu tada daryk, ką nori, jie vis tiek žino, kad taip nugyvens. Tuomet neturi jokių lūkesčių, kad kažkas pasikeis, niekas už juos nieko nepadarys. Gaila, bet kiekvienas turi savo kelią. Esu ir pati mamą vežusi į centrus, bet ji tiesiog išėjo. Ten gi niekas nelaiko per prievartą“, – sakė L. Dragūnaitė.
Laidos metu domėtasi, kokia ji mama bus savo vaikams, vis dėlto sulaukusi šio klausimo komikė prisipažino nežinanti ar apskritai nori jų susilaukti.
„Nežinau, ar noriu turėti vaikų, turbūt dėl to, nes neturiu pavyzdžio, kaip ta graži šeima turėtų atrodyti. Turbūt yra tokia baimė, ar aš žinosiu, kaip čia turėtų būti, bet, gal ateina tas jausmas su laiku?
Jaunystėje galvojau, ne, ne tikrai niekada nenoriu, noriu gyveni savo gyvenimą, bet kai tu surandi žmogų, su kuriuo viskas gerai ir jautiesi labai saugi, santykis – sveikas, tada pagalvoji, gal ir įmanoma“, – šypsojosi L. Dragūnaitė.
Instagrame užblokavo Lukas Gricius
„Nepatogiuose klausimuose“ savo klausimą uždavė ir fotografas Lukas Gricius. Jis domėjosi, kada L. Dragūnaitės skyrybos ir ar pati apie jas praneš, ar savo laidoje „Ne spaudai“ paviešins. Sulaukusi tokio pastebėjimo pašnekovė papasakojo, kodėl tarp jų kilo tokia įtampa.
„Oi, Lukas… Tai buvo pirmoji laida „Ne spaudai“, pirmas blokas man iš žvaigždžių pasaulio. Tiesiog, kai išleidome pirmą „Ne spaudai“ laidą, jis ir Naglis per storius aiškinosi santykius. Naglis pasakojo, kad Lukas nepadeda jam kraustytis, buvo išvažiavęs kažkur. Jie patys tą istoriją transliavo. Kadangi pradėjome žvaigždžių apžvalgos laidą, kas vyksta jų gyvenime, pasiėmėme šiuos įrašus, o aš dariau interviu mieste ir klausiau žmonių: „Ar normalu, kad antra pusė nepadeda kraustytis?“. Visi sakė savo atsakymus, kam normalu, kam ne, apžvelgėme jų įrašus, kad Naglis skundžiasi, Lukas nepadeda kraustytis.
Man atrodo, kad Lukas supyko, nes tą jų klausimą gal paviešinom… Bet ar mes paviešinom, jei jie patys apie tai instagrame kalbėjo? Nežinau, ar čia išdavėm kažką? Tiesiog mes pajuokavome. Paskui Lukas buvo mane užblokavęs, galvojau, kad supyko, bet niekada neturėjau progos paklausti. Ką jau dabar, atsiprašau, Lukai, jei pasakėm kažką, ko nereikėjo. Gal tai buvo slapta, bet Naglis dalinosi storiuose. O dėl mano skyrybų, tikiuosi, kad jų nebus, bet jei bus, tai pranešiu“, – sakė L. Daragūnaitė.
Tuomet žinoma moteris prakalbo ir apie savo ankstesnius santykius su vaikinu Augustu. Ji atviravo, kad jie baigėsi, nes draugauti pora pradėjo labai anksti.
„Nuo pirmo kurso per visą studentavimo laiką. Septynerius metus buvome kartu ir, turbūt pasikeitėme, išaugome vienas kitą. Santykiai baigėsi ne mano iniciatyva“, – pastebėjo L. Dragūnaitė.
Paklausta, ar ji santykiuose buvo kaprizinga, komikė teigė tik norėjusi, kad pirmi santykiai būtų tokie, apie kokius ji įsivaizdavo.
„Tas valdingumas gal ir buvo iš norėjimo gražių santykių, nesaugumo, supratimo, kad taip turi būti, kaip aš noriu, nes tik aš žinau, kaip man geriausia, bet nepasakyčiau, kad esu kaprizinga“, – šypsojosi L. Dragūnaitė.
Pirmas pasimatymas truko 6 valandas
Laidoje ji prakalbo ir apie savo dabartinius santykius su širdies draugu Neilu, sakė su juo skaičiuojanti jau trejus metus.
„Aš į jį atkreipiau dėmesį, kai buvo atėjęs į open mic’ką. Aukštas, gražus vaikinas, gražiai apsirengęs, susižvalgėme, mačiau, kaip susidūrė mūsų žvilgsniai, bet aš buvau nepasitikinti savimi galvojau, ai ne, gal netyčia, galvojau, kad turi paną, o aš jam net nepatikčiau.
Du kartus mačiau jį open mic’kuose, paskui bandžiau susirasti instagrame, nes žinojau, kad yra vieno komiko draugas, kuris irgi pasirodo open mic’kuose, bet neradau. Paskui kažkada pamačiau, kad jis mano įrašus peržiūrėjo. Atsidariau, paswipe’inau, užkliuvo vardas. Galvojau, kas čia toks, nematytas. Pamačiau instagramo mažą nuotraukėlę, atsidariau – privatus profilis, screenshotinau, siunčiau draugei, sakau: „Klausyk, ar čia ne tas kur buvo tada?“ – juokėsi L. Dragūnaitė.
Pasekusi Neilo profilį ji pamatė, kad tai tas pats vaikinas, kurio žvilgsniai buvo jau anksčiau susidūrę. Po dviejų savaičių komikė pasakojo gavusi jo pirmą žinutę.
„Kaupėsi, turbūt ruošėsi, ką čia pasakyti, kaip prieiti prie komikės“, – juokėsi ji.
Kai parašė, pokalbis, anot pašnekovės, užsimezgė natūraliai, jiedu pradėjo susirašinėti, juokauti.
„Jis kvietė susitikti, bet dar truputį išsisukinėjau, sakiau: „Nežinau, ar aš dar noriu į santykius“, bet buvo praėję du metai nuo paskutinių. Skyriau laiko, kad pabūčiau su savimi, nieko neieškojau. Per tą laiką nukreipiau save į komediją, karjerą, pakeičiau kelią. Galiausiai susitikome. Pirmą kartą gal 6 valandas kalbėjome, ėjome vakarieniauti, paskui pasivaikščiojome, ilgai kalbėjome mašinoje. Matėme, kad jau reikės keltis abiems už kelių valandų į darbus, bet labai gerai tas pokalbis mezgėsi.
Tada susitikome kitą dieną, vėl ilgiausiai prakalbėjome. Pamenu, kai pirmą kartą vakarieniavome, galvojau, gal čia ir galėtų būti tas mano žmogus. Toks pajautimas. Nes per tuos metus, kai neturėjau santykių, nelabai ėjau į pasimatymus, gal dvejuose tik buvau, bet iš karto supratau, ai, ne, ne mano“, – pasakojo L. Dragūnaitė.
Galvodama apie santykius ji sakė norėjusi, kad jie būtų visam laikui, iki gyvenimo pabaigos.
„O kai sėdėjau su Neilu pajaučiau, kad kažkas gali būti. Vėliau supratau, jog tai buvo abipusis jausmas. Dabar labai gražiai gyvenam“, – šypsojosi žinoma moteris.
Susižadėjo Islandijoje
Neseniai pora ir susižadėjo, tai įvyko jų kelionės Islandijoje metu. Prisiminusi, kaip mylimasis jai priklaupė ant kelio, L. Dragūnaitė teigė, kad buvo labai linksma.
„Jau mačiau, kad jis keistai elgiasi, sakė: „Atsikeliam anksčiau, varom ten kol dar žmonių nebus į tą vietą“. Aš sakau: „Ką čia svaigsti, aš noriu išsimiegoti“, nakvojome kempinge, sakiau: „Čia net nebus dušai dar atidaryti“, o aš norėjau pasiruošti, nusiprausti, pasifotkinti ten, nes graži vieta. Žiūriu, jis jau kuprinę nešiojasi, tada pagalvojau apie sužadėtuves, bet kažkaip tą mintį nuvijau, galvojau ne, gal anksti dar, bet jaučiau tą nejaukumą, svarsčiau, ką jis čia daro. Pirštines nusiiminėja, sako: „Man spaudžia“, paskui sako: „Sustojam pailsėti, nes kopsim į kalną, nusiimk akinius“, sakau: „Ką čia sakai, man akys jautrios, o saulė šviečia“. Kažkaip tuos akinius nusiiminėju, atsisuku, o jis jau priklaupęs. Į ašaras abudu… Žinai, ta emocija“, – prisiminė L. Dragūnaitė.
Ji pridūrė niekada nesvajojusi apie sužadėtuves, vaikus ir šeimą, todėl toks pasiūlymas buvo netikėtas.
„Turbūt kai nėra to gražios meilės pavyzdžio, nežinai, kaip viskas turėtų dėliotis, bet kai tai įvyksta, supranti, tada sakai: „Ai, tai va čia taip turi būti“. Pagalvojau vau, aš galiu dabar savo šeimą sukurti tokią, kokia man atrodo, kad turi būti“, – sakė L. Dragūnaitė.
Be to, pašnekovė pastebėjo, kad jos mylimasis labai ją palaiko ir skatina toliau stipriai žengti savo karjeros keliu.
„Jeigu aš sakau, kad turiu dvejonių, kad negalėsiu, nesugebėsiu, jis man sako: „Ką čia kalbi, gali tik daryti ir dar daugiau padaryti“. Labai gerai tokį žmogų turėti šalia savęs“, – teigė L. Dragūnaitė.
O paklausta, ar jau svajoja apie vestuves, ji sakė dabar bandanti pasimėgauti sužadėtinių statusu.
„Kadangi niekada negalvojau apie jas, niekada nevizualizavau, dabar jau reikia pradėti galvoti, bet nežinau, ko noriu: ar didelės šventės, ar mažytės, jaukios, gal dviese kažkur susituoksime. Kalbamės apie tai, bet sakau: „Neskubėkime, nes noriu pasidžiaugti tais etapais. Mes juk dabar sužadėtiniai, pabūkime jais“, – šypsojosi L. Dragūnaitė.
Visą pokalbį su Laura Dragūnaite galite matyti straipsnio viršuje esančiame vaizdo įraše.