„Labai gaila, kad toks patyręs teisininkas kaip Julius Sabatauskas negalės prisidėti prie Konstitucinio Teismo darbo. Gerbiu Konstitucinio Teismo sprendimą ir, matyt, kai tik prasidės sesija, susirinks Seimas – teiksiu kitą kandidatūrą“, – Eltai teigė J. Olekas.
Vis tik, parlamento vadovas sako kol kas naujo kandidato neturintis.
„Dar ne, bet po dabartinio sprendimo turbūt turės praeiti dar papildomą kontrolę, nes tai gali paliesti ir kitus teisininkus“, – dėstė J. Olekas.
Be to, anot socialdemokrato, prieš teikiant J. Sabatausko kandidatūrą jis konsultavosi su teisininkais.
„Aš konsultavausi su visa eile teisininkų. Iš tų visų, kurie konsultavo – tik vienas buvo, kuris sakė, kad tai galėtų būti neatitikimas. Kiti pritarė, kad tai yra reikalavimus atitinkanti kandidatūra, todėl ir teikiau. Žiūrėsime, pabandysime dar kartą pasitikrinti prieš teikiant naują kandidatūrą“, – tikino J. Olekas.
Kaip skelbta, KT ketvirtadienį paskelbė, kad socialdemokrato J. Sabatausko paskyrimas šio teismo teisėju prieštarauja Konstitucijai. Tokią išvadą KT padarė išnagrinėjęs Seimo narių grupės prašymą.
Į KT kreipęsi Seimo nariai tikino, jog parlamento Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovavęs J. Sabatauskas neatitinka šio teismo teisėjams keliamų reikalavimų – neturi 10 metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažo.
Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad, kaip matyti iš Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimo parengiamųjų dokumentų, paskirtasis KT teisėjas J. Sabatauskas teisės magistro laipsnį įgijo 2003 m. Įgijęs universitetinį aukštąjį teisinį išsilavinimą, jis nuo to laiko ėjo Seimo nario pareigas.
Pasak pareiškėjos, asmuo, turintis ilgametę Seimo nario patirtį ir Seimo nario kaip profesionalaus politiko darbo stažą, negali būti laikomas turinčiu teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą, todėl Seimo 2025 m. spalio 21 d. nutarimas, kuriuo į Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas paskirtas asmuo, turintis tik Seimo nario darbo stažą ir neturintis reikiamo teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažo, prieštarauja Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatoms.
Kreipimąsi, kurį KT priėmė nagrinėti, pasirašė 32 Seimo nariai, priklausantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijai, Demokratų frakcijai „Vardan Lietuvos“ ir mišriai Seimo narių grupei.
ELTA primena, kad spalį Seimas slaptu balsavimu paskyrė J. Sabatauską ir Artūrą Driuką KT teisėjais. Tuo metu prezidento teiktas kandidatas į KT Haroldas Šinkūnas iš pradžių nesulaukė pakankamo parlamentarų palaikymo. Po antro pateikimo parlamentas lapkričio pabaigoje H. Šinkūno kandidatūrai į KT teisėjus pritarė.
KT sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai.
Kas trejus metus Seimas paskiria tris KT teisėjus. Kandidatūras į KT teikia prezidentas, Seimo vadovas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.