Situacija domisi ir policija. Grasinimų sulaukė ne tik LRT tarybos nariai, bet ir politikai.
Tuo tarpu prezidentas jau kritikuoja ir LRT žurnalistų tylos minutes eteryje bei klausia, kas davė leidimą tokiems protestams už visų mokesčių mokėtojų pinigus.
Toliau vykstant diskusijoms dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos keitimo, LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas sako, kad taryba patiria žurnalistų užgauliojimus, persekiojimą. LRT tarybos narys, Turinio komiteto pirmininkas Jonas Staselis jau sulaukė grasinimų gatvėje ir kreipėsi dėl to į policiją.
Grasinimai plūsta ir politikams. Seimo socialdemokratų frakcija pranešė, kad parlamentarai yra sulaukę ne vieno elektroninio laiško su grasinimais, įskaitant užuominas apie fizinį susidorojimą, taip pat nuolat susiduria su verbaline agresija telefonu, įskaitant skambučius nakties metu.
„Grasinimai susidoroti, persekiojimo požymių turintis agresyvus elgesys politikų ir ekspertų atžvilgiu, taip pat jų artimųjų atžvilgiu, yra kategoriškai nepriimtinas ir neturi nieko bendro su demokratiška kritika”, – teigia Seimo socialdemokratai.
LRT žurnalistų tylos minutes eteryje jau sukritikavo ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai subtilus klausimas. Mano akimis tai nėra pateisinama. Visgi tai įgyja labai konkrečią komercinę formą ir tuomet labai aiškiai klausiu, ar tikrai jie gavo sutikimą iš visuomenės, kuri iš esmės ir yra tas mokesčių mokėtojas, kuris ir finansuoja LRT išlaikymą, kad galėtų reikšti savo protestą būtent tokia forma”, – interviu BNS teigė G.Nausėda.
„Yra kitokios protesto reiškimo formos, bet ši forma susijusi su pinigais ir tada natūraliai kyla klausimas – o kas suteikė tokį leidimą?” – pridūrė prezidentas.
Interviu su LRT tarybos nariu, LRT tarybos Turinio komiteto pirmininku Jonu STASELIU:
– Gal galite papasakoti apie incidentą, dėl kurio kreipėtės į policiją.
– Tai nutiko gatvėje, man einant į Seimą, kur vyko darbo grupės dėl LRT įstatymo pataisų posėdis ir buvo kviečiami LRT tarybos nariai. Viskas nutiko netoli Užsienio reikalų ministerijos. Nenoriu kartoti žodžių, kuriuos tas žmogus pasakė, bet jeigu jie būtų tapę veiksmais, tai būtų fizinis smurtas.
Tą pačią dieną po pietų parašiau pareiškimą į e.policiją ir kitą dieną buvau pakviestas pas tyrėją. Kaip toliau vyksta procesas, nežinau. Tyrėja sakė, kad galėjau kviesti policiją tuo metu, bet aš skubėjau į Seimą. Tam vyriškiui pasakiau, kad jeigu jis nesiliaus, iškviesiu policiją. Tuomet jis ir nuėjo. Vienas nuo kito buvome maždaug per penkis metrus.
– Kodėl nenutylėjote to ir visgi parašėte pareiškimą?
– Prieš posėdį pasidalinau šia informacija su LTR tarybos pirmininku. Jis pasakė posėdyje, kad vyksta grasinimai. Tuomet kai kurie Seimo nariai ėmė juoktis, sakydami, kad nereikia verkti. Mikrofonai buvo išjungti, tad tai girdėjo tik sėdintys posėdžių salėje. Tuomet prasidėjo manipuliacijos, kad tai gali būti išgalvota. Bet tai buvo ne pirmas kartas.
Gruodžio antroje pusėje buvo panašus incidentas, tik tuomet žmogaus ketinimai nebuvo taip tiksliai įvardinti, kaip šį kartą. Kadangi tai buvo ne pirmas kartas ir prasidėjo manipuliacijos, neva tai čia kažkas kažko bijo… Aš nebijau. Pirmąjį Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetį dirbau „Lietuvos ryte”. Tai buvo tam tikri banditizmo laikai. Tad aš esu visko matęs gyvenime. Bet mano nuomone, šiais laikais tai yra netoleruotina. Mes galime diskutuoti, kalbėtis, nesutarti, bet ne viduryje gatvės tiesiai vienas kitam siūlyti…
– LRT tarybos pirmininkas pranešė, kad taryba patiria žurnalistų užgauliojimus, persekiojimą. Jaučiate tai?
– Kažkokio žurnalistų persekiojimo nejaučiu. Žurnalistų darbas yra klausti nepatogių klausimų. Nesvarbu, ar tai būtų LRT tarybos narys, ar prezidentas, ar kokios nors įmonės vadovas. Tai yra darbas. Klausimas, kas paskui pateikiama skaitytojui, žiūrovui ir klausytojui. Bet to neįvardinčiau persekiojimu. Tai yra profesinių standartų laikymasis arba…
– Jums pradėjus kelti klausimus dėl LRT eterio, kilo iniciatyva, kad turėtumėte atsistatydinti iš Meno kūrėjų asociacijos prezidento pareigų. Koks procesas vyksta dėl to šiuo metu?
– Trečdalis asociacijos, tai yra keturios kūrybinės organizacijos, gali sušaukti neeilinę konferenciją. Turėjome pasitarimą, o po kelių dienų vyko asociacijos tarybos posėdis. Vyko diskusijos, buvo siūlymų šaukti neeilinę konferenciją, kuri yra kaip visuotinis susirinkimas, bet taryboje prie balsavimo nebuvo prieita. Kol kas kreipimosi dėl tos neeilinės konferencijos nėra.
Gyvename, taip tikiuosi, demokratinėje valstybėje. Organizacijos turi teisę kvestionuoti vadovo ar vadovės veiksmus. Manau, tai yra normalus demokratinis procesas. Klausimas dėl konteksto. Tapdami LRT tarybos nariais, esame nepriklausomi ir neatstovaujame savo organizacijų. Nes tai būtų interesų konfliktas. Mes pagal įstatymą atstovaujame taryboje visuomenę. Jeigu atstovautume tam tikras visuomenės grupes, būtų neteisinga, nes taryboje juk nėra mokytojų, teisėsaugos pareigūnų ar kitų grupių atstovų.
– Didžiausios kritikos sulaukėte, kai LRT turinio komitetas kreipėsi į LRT generalinę direktorę su klausimais, kas skyrė eterį akcijai „Šalin rankas”. Ar sulaukėte oficialių atsakymų į užduotus klausimus?
– Teoriškai – sulaukėme, praktiškai – ne. Tai buvo abstraktus atsakymas apie teisę protestuoti ir visas kitas teises.
Į pirmus du klausimus LRT generalinė direktorė atsakė LRT tarybos posėdžio metu gruodžio mėnesį. Į klausimą, kas priėmė sprendimą skirti eterį, atsakymas buvo toks, kad tai buvo padaryta bendru sprendimu. Bet toks sprendimas turėtų būti protokoluotas, tad atsakymas gana abstraktus. Į klausimą apie transliuotus klipus, buvo nurodyta, kad tai yra savireklama.
Pagrindiniame LRT kanale 8 proc. savaitės laiko skiriama reklaminiams intarpams. Tai yra informaciniai pranešimai, anonsai arba vinjetės. Jeigu tai yra informaciniai pranešimai, dėl jų apie kultūros, sporto ar kitus renginius organizacijos pagal nustatytą tvarką kreipiasi į LRT su prašymu suteikti televizijos ar radijo eterį. LRT struktūros svarsto ir nusprendžia suteikti ar nesuteikti, mokamą, nemokamą ar dalinai nemokamą eterį. Tuomet kyla klausimas, kas kreipėsi dėl tų informacinių pranešimų? Nes tokio punkto kaip savireklama vidinėje struktūroje nėra.
Suprantu, kai laikraštis savo puslapiuose spausdina anonsą apie prenumeratą. Arba kai komercinis kanalas reklamuoja savo komercinę internetinę televiziją, kuri yra mokama. Tai ir būtų savireklama. Bet LRT nesiūlo klausytojams, žiūrovams, skaitytojams prenumeratos. Tad savireklama LRT viduje skamba keistokai. LRT neturi nei vieno mokamo kanalo.
– Seime sudarytoje darbo grupėje dėl LRT įstatymo pataisų, LRT iškėlė reikalavimus įtraukti daugiau organizacijų ir pasitraukė, kol tai nebus įgyvendinta. Kiek tai panašu į konstruktyvų darbą?
– Nenoriu vertinti teisėkūros procesų. Tai ne LRT tarybos darbo grupė. Manau, kad kiekvienas žmogus, kuris domisi šia tema ir supranta kontekstą, pats gali tai įvertinti.
– Kai kalbėjome paskutinį kartą, pasisakėte prieš idėją LRT tarybai atsistatydinti in corpore, o tuomet turėtų atsistatydinti ir generalinė direktorė. Po to šią idėją įgarsino ir prezidentas, taip pat premjerė Inga Ruginienė. Ar Jūsų pozicija šiuo klausimu pasikeitė – matote, kad toks scenarijus būtų realus?
– Kaip sakiau anksčiau, negirdžiu argumentų ir faktų, ką LRT taryba darė destruktyviai, kad ji turėtų atsistatydinti.
Prezidento ir premjerės pasisakymai, manau, yra politinis kišimasis ir politinis spaudimas. Tai yra visiškai nepriimtina. Be to, prezidento pasisakyme man trūksta nuoseklumo. Jis pats pasakė, kad konfliktinė situacija kilo, kai LRT taryba pradėjo vykdyti tą funkciją, kurią šiaip jau turėtų vykdyti pagal įstatymą – tai yra kontrolės, priežiūros, strateginio planavimo funkciją. Jeigu taryba pradėjo atlikinėti savo funkciją, ji turėtų atsistatydinti? Man trūksta tame nuoseklumo.
– Dėl LRT pataisų, atrodo, kad procesas tapo nebevaldomu: renkami parašai po peticija, vyko daugiatūkstantiniai mitingai, LRT žurnalistų protestai, net Seimas pats paralyžiavo savo darbą. Kaip manote, kuo baigsis ši situacija?
– Tikrai nežinau. Kol kas niekas nekvestionuoja rinkimų legitimumo. Tad keista, kad yra kvestionuojama jų teisė priimti sprendimus. Seimas turi teisę priimti įstatymo pakeitimus.
Visuomenė turi teisę įvairiomis formomis reikšti nesutikimą ar nepasitenkinimą. Mitingai, peticijos yra demokratinis procesas. Bet ne mitingai ir ne peticijos keičia įstatymus. Jeigu įstatymai būtų priimami tik taip, kaip nori didesnė ar mažesnė prie Seimo susirinkusi grupė, turbūt turėtume chaosą valstybėje. Taip, susirinkusių žmonių buvo daug, bet lyginant su balso teisę Lietuvoje turinčių asmenų skaičiumi, tai nesudaro kritinės masės.
– Mitingų fone buvo prabilta net apie priešlaikinius rinkimus. Kuo tai susiję su žodžio laisve, apie kurią kalbėjo mitinguotojai ir su LRT generalinio direktoriaus keitimo tvarka?
– Tikėtina, kad tie, kuriems nepatinka tai, kas siūloma Seime, kvestionuoja esamą valdžią ir nori priešlaikinių rinkimų, tikėdamiesi, kad per juos bus išrinkta kita Seimo sudėtis ir persiskirstys jėgos. Žmonės turi teisę tai siūlyti. Bet net jeigu įvyktų ir dvidešimt mitingų, valstybėje procesai nevyksta taip, kad dėl to įvyktų priešlaikiniai rinkimai.
O kad bandoma kurstyti pilietinį nepaklusnumą, klausimas, kaip į tai reaguoja atitinkamos tarnybos. Nes, kaip žinia, po pilietinio nepaklusnumo, dažnu atveju, kaip rodo istorija, kyla pilietinis karas.
Nesakau, kad visi mitinguotojai skatina pilietinį nepaklusnumą. Bet tam tikrų apraiškų ir pasisakymų, mano supratimu, buvo. Mūsų priešas iš Rytų tuo džiaugiasi, nes mes patys statomi vieni prieš kitus, reikalaujama pasirinkti pusę. Šis kategorizavimas visko tik į balta arba juoda mane ne tik glumina, bet ir gąsdina, nes visuomenė taip vedama į itin didelę konfrontaciją.