Apie skaudžią netektį pranešta „Mamų unijos“ „Facebook“ paskyroje.
„Su giliu liūdesiu dalijamės žinia, kad mūsų mylima Veronika nuo šiol mus lydės savo šviesa iš dangaus. Jos kelias buvo kupinas išbandymų, bet dar labiau – ryžto, šviesos ir tikėjimo gyvenimu.
Veronika drąsiai pasitikdavo kiekvieną dieną, dovanojo šypseną kitiems ir įkvėpė mus visus net tada, kai ją pačią lydėjo labai sunkus išbandymų ir gydymo laikotarpis.
Jos stiprybė, jautrumas, gilus akių žvilgsnis ir širdies gerumas liks amžinai mūsų atmintyje. Tegul ši šviesa, kurią ji skleidė, apgaubia artimuosius ir kiekvieną, kas ją pažinojo.
Nė vienas vaikas, nė viena šeima neturėtų patirti tokio skausmo. Tai neteisybė, kurios negalime priimti, tačiau galime kartu nešti Veronikos šviesą toliau – padėdami tiems, kurie šiandien dar kovoja.
Mamų unijos bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą Veronikos šeimai, bičiuliams ir visiems, kuriems teko džiaugsmas ją pažinti ir su ja bendrauti.
Tegul Veronikos šviesa ir meilė, kurią ji paliko, tampa švelniu paguodos šaltiniu.
„Mamų unija“, – pasidalinta organizacijos grupėje.
Pridėtos ir atsisekinimo detalės:
Atsisveikinimas su Veronika vyks Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ (Olandų g. 22) 6 salėje, spalio 2 d. nuo 16val. – 21val.
Spalio 3 d. išnešimas 16 val.
Laidotuvės vyks Rokantiškių kapinėse.
Primename, kad istorija apie merginą „Delfi“ buvo publikuota dar šių metų birželį. Kaip buvo rašoma, iki šešiolikos metų Veronika gyveno labai intensyvų gyvenimą – mokslai, tinklinio treniruotės ir varžybos. Prasidėjus karantinui ir apmažinus veiklas, mergina netikėtai pajuto ūmų kojos skausmą, netrukus ją ėmė tinti.
Toliau viskas vyko žaibišku greičiu – vizitas pas gydytoją, magnetinio rezonanso tyrimas ir tiesiu taikymu į chemoterapijos skyrių. Biopsijos procedūra patvirtino negailestingą diagnozę – osteosarkoma, piktybinis kaulinio audinio navikas, su metastazėmis plaučiuose.
Po 4 chemoterapijos kursų – jokio progreso „Skubiai buvo pradėtas gydymas. Tas etapas man buvo skausmingas ne tik fiziškai, bet ir emociškai – niekas iš artimųjų negalėjo manęs aplankyti, o aš taip pat nebuvau išleidžiama namo. Tuo metu labai stipriai sušlubavo mano socializacija, kadangi negalėdavau bendrauti su draugais, daug žmonių nuo manęs atsiribojo“, – tąkart pasakojo Veronika.
Merginai tuo metu buvo 16 metų, ji mokėsi 10 klasėje.
„Išgirdusi diagnozę sureagavau labai skausmingai, iškart supratau, kad mano gyvenimas niekada nebebus toks, koks buvo iki tol“, – graudinosi ji.
Veronikai buvo atlikti keturi chemoterapijos kursai, po kurių ji sužinojo pribloškiančią žinią – vaistai buvo absoliučiai neveiksmingi, progreso jokio. Tuomet gydytojai jau pradėjo kalbą ne apie tai, kaip išsaugoti koją, o kaip kuo mažiau jos amputuoti.