Lietuvos moksleivių pasiekimais pasidžiaugsime sausio 16 d. vyksiančiame ypatingame LINEŠA organizuojamame renginyje „Lumina Lituanica“, skirtame pagerbti geriausius Lietuvos mokinius, 2025 m. dalyvavusius tarptautinėse olimpiadose bei konkursuose, jų mokytojus ir komandų vadovus.
Iš viso praėjusiais metais jose dalyvavo 77 mūsų šalies mokiniai, kuriuos rengė 63 mokytojai, lydėjo ir ruošė 35 komandų vadovai. Bet ką tai reiškia praktikoje?
„Labai svarbu skleisti žinią apie jaunųjų Lietuvos talentų kuriamą vertę. Tarptautinėse olimpiadose mokiniai ne tik demonstruoja žinias ar įsivertina savo gebėjimus pasauliniame kontekste, bet ir prisideda prie Lietuvos prestižo bei žinomumo didinimo“, – sako Gediminas Beresnevičius, mokinių dalyvavimą tarptautinėse olimpiadose organizuojančios Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) Gebėjimų ugdymo skyriaus vadovas.
Asmeninio archyvo nuotr./Gediminas Beresnevičius, LINEŠA Gebėjimų ugdymo skyriaus vadovas
Darbas + darbas + darbas = rezultatas
Skaitydami naujienas apie tai, kiek medalių iš įvairiuose pasaulio kampeliuose vykusių tarptautinių olimpiadų parsivežė mūsų mokiniai ne visada susimąstome, kiek laiko ir pastangų vaikams kainuoja pasiruošimas šioms olimpiadoms.
Pasak G. Beresnevičiaus, tarptautinėse olimpiadose užduotys būna labai sunkios ir vien mokyklinio žinių lygio neužtenka. Neretai reikia žinoti aukštųjų mokyklų I-o ar II-o kurso medžiagą, todėl tarptautinei olimpiadai būtina arba intensyviai ruoštis pačiam, arba reikia labai gabaus mokytojo pagalbos, arba konsultuotis su aukštųjų mokyklų dėstytojais, mokslininkais.
„Kartais pasiruošimas trunka keletą metų ir tenka dirbti kasdien. Jei kalbėtume matematiškai, formulė tokia: darbas + darbas + darbas = rezultatas. Be abejo, svarbus ir aplinkinių palaikymas, tinkamos sąlygos. Viena aišku, kad pasikliauti vien tik įgimtais gabumais nevertėtų. Sėkmė ateina, jei mokinys yra tinkamai ir gerai pasiruošęs“, – kalba G. Beresnevičius.
Reikšminga yra ir dalyvavimo tarptautinėse olimpiadose patirtis. „Pastebėta, kad tie mokiniai, kurie jau yra dalyvavę tokiose olimpiadose, antrą ar trečią kartą dalyvaudami pelno aukštesnės prabos medalius“, – mini LINEŠA atstovas.
Lietuvos komandoms bene trijose dešimtyse tarptautinių geografijos olimpiadų vadovavęs geografas, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna antrina, kad pergalės tarptautinėse olimpiadose yra ilgalaikio nuoseklaus darbo rezultatas ir atsitiktinumų čia beveik nebūna.
Mokytojų dar žemesnėse klasėse pastebėti gabūs, turintys gerą atmintį, linkę domėtis mokiniai iš pradžių žinias demonstruoja įvairiuose nacionaliniuose renginiuose, o kai tampa nacionalinių olimpiadų medalininkais, su jais pradeda dirbti komandų vadovai, ruošiantys vaikus tarptautinėms olimpiadoms.
Anot R. Šalnos, paprastai tai įvyksta 9–12 klasėje. Iš mokyklinių vadovėlių tarptautinei olimpiadai nepasiruoši. Tad dirbti reikia tikrai daug ir ilgai.
„Vieni mokiniai iki išsvajoto tarptautinės olimpiados medalio keliauja 4 metus, bet kelionė gali užtrukti ir 6. Daugiausiai darbo įdeda pats mokinys, nuo jo viskas priklauso. Geografijoje labai daug savarankiško darbo“, – pabrėžia geografas.
Kaip prisivilioti olimpinę sėkmę
Paklaustas, kas svarbu olimpiadininkams norint, kad pasisektų tarptautinėse olimpiadose, R. Šalna pirmiausia mini ilgametį domėjimąsi mokomuoju dalyku.
Asmeninio archyvo nuotr./Rytas Šalna
„Mokinys, kuris būdamas jau 10-okas ar 11-okas staiga sugalvoja tapti fizikos, matematikos ar geografijos olimpiados dalyviu, nuvažiavęs į ją greičiausiai nieko nelaimės. Potencialo iškovoti medalį turi tik tie, kurie ilgą laiką giliai domisi mokomuoju dalyku nuo žemesnių klasių“, – teigia jis.
Antra sąlyga – geri aukštos kvalifikacijos to dalyko mokytojai – būtent jie turi pastebėti gabų mokinį. „Taip pat svarbu ir negęstantis mokinio entuziazmas dalyvauti kuo daugiau renginių, nebijoti suklysti, nelaimėti, turėti ilgalaikę strategiją ir požiūrį, kad aš augu, tobulėju ir noriu pasiekti kuo aukštesnį rezutatą“, – vardija geografas.
Siekiantiems medalių pasaulinio lygio olimpiadose, būtina ir gili koncentracija į vieną dalyką, mažesnis blaškymasis po kitus mokomuosius dalykus.
„Yra mokinių, kurie bando dalyvauti 2–3 dalykų tarptautinėse olimpiadose, tačiau kaip rodo praktika, tokie mokiniai beveik niekada „neužsikabina“ už aukso, geriausiu atveju tepavyksta iškovoti bronzą ar sidabrą. Mat konkurencija beprotiška, į tarptautines olimpiadas suvažiuoja ypač stipriai pasirengę mokiniai iš viso pasaulio, todėl kaip ilgametis komandos vadovas mokiniams, kurie siekia aukščiausių laimėjimų, visuomet patariu nesiblaškyti ir rinktis vieną mokomąjį dalyką“, – pasakoja R. Šalna.
Asmeninio archyvo nuotr./Lietuvos komanda Tarptautinėje geografijos olimpiadoje su Rytu Šalna (kairėje)
Mokytoja: svarbiausia netrukdyti mokiniui
Pernai tarptautinėje biologijos olimpiadoje sidabro medalį iškovojusį Justą Miliauską tarptautinėms pergalėms parengusi Vilniaus licėjaus biologijos mokytoja Alyda Daulenskienė sako ne tik Justą, bet ir kitus potencialius olimpiadų laimėtojus atpažįstanti iš jų siekio žinoti daugiau, negu pateikta mokykliniame vadovėlyje.
„Smalsumas, smalsumas ir dar kartą smalsumas. Nebijojimas klysti“, – medalininkų savybes vardija ji. Ir priduria kartais Justui net pavydinti jo gebėjimo planuoti savo laiką ir darbus.
„Visada viskas atliekama laiku. Niekada iš jo negirdėjau pasiteisinimo, kad kažkokio darbo nespėjo atlikti. Pasakyta, tai ir bus padaryta“, – prisimena A. Daulenskienė.
Kad ruošimasis olimpiadai praktiškai yra mokinio savarankiškas darbas, mini ir Klaipėdos licėjaus biologijos mokytoja Ingrida Rimkienė, parengusi sidabrą iš tarptautinės biologijos olimpiados pernai parsivežusį Emilijų Lataką.
Pasak jos, mokytojo Emilijui reikėjo tik retkarčiais, kad nukreiptų, padėtų, pakonsultuotų. Kalbant apie pasiruošimą 2025 m. tarptautinei biologijos olimpiadai, Emilijus nesimokė biologijos 11–12 kl. , tačiau jis turėjo daug biologijos žinių iš 9–10 kl., nes nuolat ruošdavosi olimpiadoms. Jis mokėsi IB programoje kitų gamtos mokslų, tad ruošiantis biologijos olimpiadai vienas dalykas papildė kitą. Daugiausiai mokinys analizavo integruotas užduotis, artimas tarptautinės olimpiados formatui, daug analizavo ankstesnių metų teorines ir praktines užduotis. Ruošdamiesi naudojome universitetinio lygmens užsienio literatūrą: Campbell Biology ir kitas tarptautinio bakalaureato biologijas knygas“, – pasakoja I. Rimkienė.
Jos nuomone, be žinių, pergalę lėmė tokios mokinio charakterio savybės, kaip smalsumas, atkaklumas, vidinė disciplina, gebėjimas mokytis savarankiškai ir kritinis mąstymas. Taip pat – gebėjimas priimti klaidas kaip mokymosi dalį, o ne nesėkmę.
Kas padeda nepalūžti
Žinia, medalius iš tarptautinių olimpiadų parsiveža ne visi. R. Šalna neslepia, kad dalis mokinių, ilgą laiką siekusių rezultato, nepavykus laimėti olimpiadoje palūžta psichologiškai. Kai kuriems iš jų pralaimėjus būna ypač sunku ir jie išvis pasitraukia iš olimpiadų „lauko“.
„Todėl visuomet sakau olimpiadininkams, jog reikia mokėti ne tik laimėti, bet ir pralaimėti suvokiant, kad tai – šansas suprasti savo silpnąsias vietas, įkvėpti oro ir padaryti daugiau, kad pagerintum tą rezultatą. Be to, gabūs mokiniai turi būti puikūs vadybininkai ir kiekvienas turėti savo pasiruošimo strategiją, nes tik jis pats geriausiai žino savo silpnąsias vietas“, – vaikams duodamais patarimais dalijasi geografas.
Psichologo žvilgsnis
Psichologė Agnė Paškevičiūtė aiškina, kad olimpiadininkų pasiekimams įtaką daro ne tik aukšti jų mąstymo bei suvokimo gebėjimai, bet ir ilgalaikė motyvacija, gebėjimas reguliuoti stresą bei palaikanti aplinka.
Tyrimai rodo, kad sėkmingiausi mokiniai dažniau pasižymi ne vien tik „talentu“, bet ir vidine motyvacija, atkaklumu ir gebėjimu toleruoti klaidas bei iš jų mokytis. „Tačiau čia svarbu pabrėžti, jog intensyvus pasiruošimas olimpiadoms, kai aukojamas poilsis ir laisvalaikis, didina mokinių perdegimo, nerimo ir emocinio išsekimo riziką, todėl itin svarbus balansas tarp mokymosi ir poilsio. Smegenų veiklos požiūriu tokie vaikai dažnai geba ilgiau išlaikyti dėmesį ir giliau, greičiau apdoroti informaciją, tačiau emociškai jie neretai būna jautresni lūkesčiams ir vertinimui“, – atkreipia dėmesį ji.
Žinia, tarptautinėse olimpiadose konkurencija tarp mokinių itin aštri. Pasak psichologės, nors ji kai kuriuos mokinius motyvuoja, tačiau kitiems konkurencija didina įtampą ir baimę suklysti – ypač jei sėkmė pradedama sieti su asmenine verte.
Asmeninio archyvo nuotr./Psichologė Agnė Paškevičiūtė
„Gabūs vaikai dažniau susiduria su perfekcionizmu, o nesėkmės atveju gali patirti stiprų nusivylimą savimi ar savivertės kritimą. Psichologiškai palankiausia, kai dalyvavimas olimpiadose prasideda tada, kai vaikas pats to nori ir geba reflektuoti nesėkmes. Tėvų ir mokytojų vaidmuo – pastebėti signalus, tokius kaip nuolatinis nuovargis, miego sutrikimai, dirglumas ar prarastas džiaugsmas mokymusi, ir laiku reaguoti“, – pataria psichologė.
Dažnam kirba ir klausimas, ar laimėjimai tarptautinėse olimpiadose visada prognozuoja sėkmę ateityje. A. Paškevičiūtė aiškina, kad ilgalaikėje perspektyvoje olimpiadų patirtis gali stiprinti pasitikėjimą savimi, jei akcentuojamas augimas ir procesas, o ne vien rezultatas. „Tačiau ji nebūtinai prognozuoja sėkmę ateityje – ją dažniau lemia gebėjimas mokytis iš patirties, psichologinis lankstumas ir vidinė motyvacija. Jei vaikas yra labai gabus, bet nenori dalyvauti olimpiadose, svarbu gerbti jo pasirinkimą, nes prievarta gali pakenkti tiek emocinei gerovei, tiek santykiui su mokymusi“, – sako psichologė.