Po „Delfi“ atlikto eksperimento apie GNSS trukdžių veikimo principus, poveikį ir priemones, kurios galėtų užkirsti kelią potencialioms grėsmėms, pasakoja telekomunikacinių sistemų priežiūros ir gynybos pramonės įmonės „NT Service“ generalinis direktorius Egidijus Šilanskas.
„Delfi“ primena, kad GNSS – tai pasaulinė palydovinės navigacijos sistema (angl. Global Navigation Satellite System), apimanti įvairias palydovų grupes. Šios sistemos suteikia tikslius vietos nustatymo ir laiko duomenis bet kurioje pasaulio vietoje. Prie pasaulinių palydovinės navigacijos sistemų – GNSS – priskiriama JAV kuriama GPS, Rusijos GLONASS, Kinijos „BeiDou“ ir Europos Sąjungos „Galileo“.
„Delfi“ eksperimentas: Rusija pasienyje aktyviai trikdo GPS signalus
„Delfi“ atliktas eksperimentas rodo, kad Rusija pasienyje aktyviai trikdo ir klastoja GPS signalus. Paprasti dronai tokiomis sąlygomis tampa visiškai nevaldomi, yra prarandami arba nukrenta, o pažangesni modeliai iš dalies apsisaugo gebėdami atskirti klaidingus signalus ir grįžti be GPS.
Tai kelia pavojų bepiločiams orlaiviams – ypač senesniems ar paprastiems modeliams, kurie nesugeba atskirti tikro signalo nuo suklastoto. Įrenginių praradimas šiuo metu yra labiau techninė problema, bet jei tokie trukdžiai paveiktų karinį droną su sprogmenimis, pasekmės galėtų būti labai rimtos.
Daugiau apie eksperimentą skaitykite toliau pateiktoje „Delfi“ publikacijoje.
Dronų skraidinimo sunkumai pasienyje – nėra didžiausia problema
Telekomunikacinių sistemų priežiūros ir gynybos pramonės įmonės „NT Service“ generalinis direktorius E. Šilanskas, visų pirma, patikslina kad palydovinės navigacijos signalai naudojami daugelyje kasdienio gyvenimo sričių, todėl dronų skraidinimo sunkumai pasienyje, anot jo, nėra didžiausia problema.
„Ypač atsižvelgiant į tai, kad bepiločių orlaivių skrydžiai pasienio zonose yra ribojami ir gali būti vykdomi tik pagal išduotus leidimus“, – priduria jis.
„Be vietos nustatymo, palydovinės navigacijos signalai naudojami ir laiko sinchronizacijai tarp nutolusių ryšio ir informacinių technologijų sistemų, nes palydovuose yra labai tikslūs atominiai laikrodžiai, pagal kuriuos sinchronizuojamos antžeminės sistemos“, – priduria ekspertas.
Kaip veikia GNSS trikdymo ir imitavimo technologijos?
E. Šilanskas taip pat paaiškina, kad Rytų kaimyno už valstybės sienos naudojami GNSS trikdymo įrenginiai yra galingi GNSS dažnių ruože veikiantys antžeminiai siųstuvai, kurie siunčia elektromagnetinio triukšmo bangas užgožiančias palydovų siunčiamus navigacinius signalus.
„Dronas ar kitas GNSS navigacijos imtuvą naudojantis įrenginys, pakliuvęs į elektromagnetinio triukšmo veikimo lauką, praranda galimybę susiskaičiuoti savo koordinatę ir aukštį. Su panašiomis problemomis šią vasarą galėjo susidurti ne tik dronų pilotai, bet ir užsieniečiai, keliavę automobiliu ir ieškoję Nidos kempingo, esančio labai netoli valstybinės sienos“, – teigia „Delfi“ pašnekovas.
Antras sudėtingesnis ir rečiau sutinkamas poveikio navigavimo sistemoms būdas, anot eksperto, yra palydovų signalų imitavimas – apsimetimas palydovais iš antžeminio siųstuvo.
„Tokiu būdu gali būti įvedama klaida GNSS imtuvui nustatant tiek koordinatę, tiek aukštį. Dronas tokiu atveju gali klaidingai nusistatyti, kad jis pakilo smarkiai per aukštai, ir stengdamasis sugrįžti į nustatytą aukštį trenktis į žemę“, – patikslina „NT Service“ generalinis direktorius.
Lietuva, kartu su kaimynėmis, dėl GNSS trukdžių kreipėsi į Tarptautinė telekomunikacijų sąjungą
E. Šilanskas taip pat atkreipia dėmesį, kad palydovinės navigacijos signalų trikdymo ir imitavimo sistemos pagal savo klasifikaciją yra karinės paskirties ir jų naudotojais gali būti kariuomenė ar kitos valstybės priskirtas funkcijas vykdančios tarnybos. Dėl šios priežasties, anot jo, sprendimai, skirti išvengti praradimų dėl GNSS trukdžių, įvertinus brangumą ir sudėtingumą, taip pat kuriami kariuomenei ir saugumo tarnyboms.
„Tikėtina, šie sprendimai nebus skirti buitiniams įrenginiams – namų vejapjovei robotui, išmaniajam laikrodžiui, automobilio navigacijai ar kitam įrenginiui su navigacija. Dėl šios priežasties aktuali tema yra aktyvus GNSS signalo kokybės – blokavimo ar klaidinimo – stebėjimas bei užtikrinimas visoje šalies teritorijoje“, – įžvalgomis dalijasi „Delfi“ pašnekovas.
Pasak eksperto, tokį stebėjimą pasienyje vykdo LR Ryšių reguliavimo tarnyba.
„NT Service“ generalinis direktorius taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuva dėl GNSS trukdžių, sklindančių iš Rusijos teritorijos, kartu su Latvijos, Estijos ir Suomijos administracijomis, kreipėsi į Tarptautinė telekomunikacijų sąjungos (ITU) Radijo ryšio reguliavimo valdybą (RRB).
„Rusijos administracija nepaneigė fakto, kad radijo trukdžiai palydovinės navigacijos sistemoms keliami iš jos pusės, tačiau savo veiksmus motyvavo poreikiu apsaugoti nacionalinę infrastruktūrą“, – patikslina ekspertas.
Kelia grėsmę daugeliui gyvenimo sričių: radijo dažnių stebėsena – nacionalinio saugumo garantas
E. Šilanskas taip pat akcentuoja, kad ilgą laiką veikiantys GNSS trukdžiai, ypač apimantys didesnę šalies teritoriją arba tikslingai įjungti šalia kritinės infrastruktūros, gali neigiamai paveikti daugelį įprasto gyvenimo sričių: duomenų ir ryšio paslaugas, logistikos automatizavimą, saugos sprendimus ir kita.
„Dėl šios priežasties nuolatinis GNSS trukdžių stebėjimas visoje šalies teritorijoje, neapsiribojant pasieniu, būtų papildomas saugumo veiksnys, įgalinantis išaiškinti ir užkardyti tiek nusikalstamų veikų vykdymą, tiek galimą pasirengimą hibridiniams išpuoliams“, – teigia jis.
„Kaip nūdienos pavyzdys gali būti paminėtas rugsėjo 22 d. JAV specialiųjų tarnybų išaiškinta penkių nelegalių SIM serverių centrų potenciali grėsmė Niujorke, geografiškai sukoncentruota aplink vykusią Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją“, – priduria „Delfi“ pašnekovas.
Nors pavyzdys, anot jo, nėra tiesiogiai susijęs su GNSS iššūkiais, tačiau parodo, kaip operatyvus radijo dažnių resurso stebėjimas gali pasitarnauti nacionaliniam saugumui užtikrinti.
Lietuvos gynybos pramonės įmonės kuria keletą skirtingų sprendimų
E. Šilanskas taip pat atkreipia dėmesį, kad minimam stebėjimui realizuoti Lietuvos gynybos pramonės įmonės kuria keletą skirtingų sprendimų, kuriuos galima realizuoti arba diegiant dedikuotus sensorius, nuolat vertinančius signalo kokybę, arba panaudojant masinius mobiliojo ryšio tinklo duomenis.
„Surinktus GNSS kokybės (trukdžių) duomenimis realiuoju laiku įkėlus į geo informacinę sistemą juos galėtų naudoti ir bepiločių orlaivių naudotojai skrydžio sąlygoms planuoti“, – patikslina jis.