„Ar Europos nuolatinė armija yra teisingas atsakymas? Trumpuoju laikotarpiu labai abejoju. Priežastis, dėl kurios abejoju, yra viršnacionalinės kariuomenės sudarymo praktiškumas. Tai ne privati karinė kompanija, o Europos Sąjungos armija“, – sakė britų generolas.
Jis paaiškino, kaip tokia jėga turėtų veikti. „Buvau britų kareivis. Prisiekiau ištikimybę tuometinei karalienei. Prancūzas prisiekė ištikimybę Respublikai. Esame saistomi savo valstybės įstatymų, ta valstybė mums moka. Bet ar mokėtų ES? Ar kariai turėtų prisiekti ištikimybę Briuseliui, ar Strasbūrui? Koks teismas nagrinėtų jų veiksmus? Teisinis aspektas lemiamas, nes būtent remiantis teisniu pagrindu britų kariuomenės kareiviui leidžiama žudyti kitos kariuomenės kareivį ar net pasirodyti su ginklais gatvėje“, – sakė R. Smithas.
Jis nėra įsitikinęs, kad atskirų Europos šalių piliečiai sutiktų su ES kariuomenės, ne valstybinės jėgos, kareivių dislokavimu savo žemėje.
„Tai yra esminiai klausimai. Nesakau, kad į juos nėra atsakymų, bet jiems rasti gali prireikti daugelio metų“, – teigė generolas.
Jo manymu, Europa galėtų pabandyti sukurti kontingentą iš nacionalinių armijų ir kokią nors vadovavimo struktūrą.
„Tačiau Europos Sąjunga neturi tokių vadovavimo struktūrų, kaip NATO, ir nėra priežasčių, kodėl jos negalėtų būti NATO struktūros Europoje dalis“, – sakė R. Smithas.
Anot jo, jei Europa nori sukurti itin mobilias pajėgas, reikia išsiaiškinti kai kuriuos klausimus: „Ar tie kontingentai būtų atskirti nuo tų, kuriuos šalys skyrė NATO? Yra tik viena kariuomenė, karinis jūrų laivynas ir oro pajėgos. Niekas negali sau leisti turėti jų po du. Su mūsų gyvenimo būdu vargiai išgalime turėti ir po vieną“.
Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius sakė, kad norint atremti saugumo iššūkius ir greitai priimti sprendimus, Europa turi sukurti Europos Saugumo Tarybą ir turėti 100 tūkst. karių nuolatinę armiją, pasirengusią pakeisti esamą JAV kontingentą, jei Vašingtonas nuspręstų išvesti savo pajėgas.