Iždo ministras Jimas Chalmersas ir konkurencijos viceministras Andrew Leigh sakė, kad naujasis įstatymas uždraus „labai dideliems“ maisto prekybos tinklams taikyti kainas, kurios laikomos „pernelyg didelėmis“, palyginti su jų tiekimo sąnaudomis ir pagrįsta marža.
„Visa tai skirta užtikrinti sąžiningesnes sąlygas šeimų savaitiniams apsipirkimams“, – teigiama paskelbtame pareiškime.
Baudos būtų griežtos: iki 10 mln. Australijos dolerių (6,7 mln. JAV dolerių) už kiekvieną pažeidimą arba suma, tris kartus didesnė už bet kokios gautos naudos vertę, arba 10 proc. metinės apyvartos, jei tokios vertės neįmanoma nustatyti.
Šis draudimas yra dalis platesnių priemonių stiprinti konkurenciją ir skaidrumą prekybos tinklų sektoriuje, kuris nuolat kritikuojamas dėl išaugusių pragyvenimo išlaidų.
Reformos vykdomos po ilgai trukusio Australijos konkurencijos ir vartotojų komisijos (ACCC) tyrimo. Jo metu nustatyta, kad maisto produktų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų pasaulyje, kuriame rinka yra faktiškai padalyta tarp dominuojančių „Coles Group Ltd.“ ir „Woolworths Group Ltd.“.
Lyderiai pagal pelno rodiklį
Kovo mėnesį priežiūros institucija pranešė, kad didieji prekybos tinklai kartu su „ALDI Inc.“ per pastaruosius penkerius metus padidino savo vidutines produktų maržas, visų pirma firminių supakuotų maisto produktų ir namų apyvokos prekių segmente. Taip pat nurodyta, kad didžiausios Australijos prekybos tinklų grupės priskiriamos prie pelningiausių pasaulyje.
Tyrime buvo pabrėžti dviejų dominuojančių tinklų struktūriniai pranašumai, įskaitant privilegijuotą prieigą prie naujų parduotuvių vietų ir didelę derybinę galią tiekėjų atžvilgiu – veiksnius, kurie, tyrimo autorių teigimu, riboja konkurenciją ir prisideda prie aukštesnių kainų vartotojams.
Vyriausybė nurodė ir kitas reformas, įskaitant daugiau nei 30 mln. Australijos dolerių papildomą finansavimą konkurencijos reguliavimo institucijai, siekiant kovoti su žalinga ar klaidinančia mažmeninės prekybos praktika, taip pat konsultacijas dėl galimybių sugriežtinti vieneto kainos nustatymo taisykles ir kovoti su vadinamąja „traukfliacija [angl. „shrinkflation“; reiškinys ekonomikoje, kada siekiant išlaikyti stabilią prekės kainą jos dydis yra sumažinamas].
Bendrovė „Coles“ elektroniniame laiške teigė esanti įsipareigojusi sumažinti spaudimą pirkėjams. Anot jos, atlikus daugybę tyrimų, įskaitant ir pačios konkurencijos reguliavimo institucijos tyrimą, „nebuvo rasta jokių kainų išpūtimo įrodymų“.
Sąnaudų veiksniai
Aukštesnes kainas lemia didėjančios gamybos sąnaudos, pavyzdžiui, energijos, degalų ir krovinių vežimo išlaidos, teigė bendrovė ir pridūrė, kad „Coles“ uždirba apie 2,43 Australijos dolerio pelno iš kiekvieno išleisto 100 Australijos dolerių.
Ji įspėjo, kad griežtesnis reguliavimas „greičiausiai tik didins, o ne mažins kainų spaudimą“.
Bendrovė „Woolworths“ pripažino naująsias taisykles, tačiau, pasak jos, ji daugiausia orientuojasi į pastangas užtikrinti didesnį efektyvumą, – vidutinės kainos jos maisto produktų mažmeninės prekybos versle mažėja jau septynis ketvirčius iš eilės, teigiama įmonės elektroniniame laiške.
Įstatymas yra „beprecedentis“, nes nukreiptas tik prieš dvi Australijos bendroves, o „gerokai didesniems, užsienio kapitalo mažmenininkams“ tokie apribojimai nebūtų taikomi, sakė bendrovė.
Australijos mažmenininkų asociacija taip pat nepritarė pakeitimams.
Nėra jokių įrodymų, kad kainos yra pernelyg didelės, o siūlomi įstatymai gali tik dar labiau pakelti maisto kainas, didindami atitikties sąnaudas ir neapibrėžtumą“, elektroniniame laiške teigė jos vadovas Chrisas Rodwellas.
Australijos verslo taryba kritikavo draudimą kaip netinkamą, remdamasi šalies statistikos biuro duomenimis; pastarieji rodo, kad maisto kainos auga lėčiau nei bendras infliacijos lygis. Prekybos tinklų pelno maržos išlieka „kuklios“ – apie 2–2,4 proc. 2025 finansiniais metais, sakė generalinis direktorius Branas Blackas ir pridūrė, kad dėl papildomo reguliavimo, esant silpnam produktyvumo augimui, gali augti išlaidos.