Jei pasirenkama atostogauti nuomojamuose apartamentuose, o ne viešbutyje, juose vidaus temperatūra gali kristi ir iki 17 laipsnių. Kodėl ir ar tai gali sugadinti atostogas?
„Pietų Ispanijoje, Pietų Italijoje ar Pietų Prancūzijoje labai daug gyvenamųjų namų neturi centrinio šildymo. To priežastis – klimatas. Didžiąją metų dalį čia vyrauja karštis, todėl pastatai projektuojami taip, kad vasarą būtų kuo vėsiau: storos sienos, minimalus šilumos sulaikymas, silpna izoliacija nuo šalčio ir orientacija į natūralų vėsinimą, o ne šildymą.
Žiema šiame kontekste laikoma trumpu pakentėtinų nepatogumų sezonu, todėl šildymo infrastruktūra daugelyje namų tiesiog nebuvo vystoma“, – kelionių agentūros „Kelionių akademija“ pranešime žiniasklaidai pasakoja bendrovės ekspertė Brigita Kučinskaitė.
Pasak jos, rezultatas paradoksalus – dieną galima sėdėti saulėje su kavos puodeliu, o vakare grįžus į apartamentus drebėti su megztiniu. Butuose žiemą temperatūra neretai nukrenta iki 14–17 laipsnių.
Keistos ispanų būstų šildymo tradicijos
Kelionių ekspertės pasakojimą patvirtina ir Justės, gyvenančios Pietų Ispanijos mieste Malagoje, patirtis:
„Gyvename daugiabutyje, pakankamai naujos statybos, bet žiemą viduje temperatūra nukrenta iki maždaug 17 laipsnių. Taip, galima šildytis kondicionieriumi, bet vos jį išjungus – šiluma laikosi gal valandą, ir vėl šalta. Čia net juokaujama, kad žmonės žiemą eina šildytis į terasas ir lauką – apie tai pilna pokštų internete, nes realiai lauke dažnai būna šilčiau nei namuose“.
Pasak jos, šaltis namuose Pietų Ispanijoje yra visiškai įprastas ir kultūriškai priimtinas dalykas:
„Ispanai sako, kad jie stiprūs ir gali pakentėti, bei turi daug keistų šildymosi būdų, kurių kai kurie man kelia klausimų dėl priešgaisrinės saugos. Pavyzdžiui, stalą dengia stora staltiese, panašia į antklodę, kuri yra didelė ir liečia grindis, o po apačia deda elektrinį šildytuvą.
Tuomet kiša kojas po stalu, po ta antklode, ir taip šildosi. Sako, seniau po tokiais antklodėmis apdengtais stalais degdavo ugnį specialiuose induose. Taip šiluma lieka toje erdvėje po stalu ir galima šildytis kojas“.
Kaip nesušalti per atostogas žiemą Pietų Europoje?
„Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad, jei lauke šilta, tai ir namuose bus komfortiška. Pietų Europoje taip nėra. Didelė dalis apartamentų žiemą praktiškai nešildomi. Dėl to savarankiškai išsinuomojus būstą per nuomos platformas galima labai nusivilti“, – komentuoja B. Kučinskaitė.
Pasak jos, žiemos sezonu pietuose viešbutis tampa ne tik patogumu, bet ir realia komforto garantija: šildomos patalpos, pastovi temperatūra, personalo priežiūra ir galimybė greitai išspręsti bet kokias problemas.
„Žiemą pietuose tikrai verta keliauti – klimatas švelnesnis, daugiau saulės, daugiau šviesos, daugiau energijos“, – sako B. Kučinskaitė.
9 kryptys, kur keliauti žiemą
Kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadybininkės Astos Vengraitytės teigimu, sausio bei vasario mėnesiais keliautojai dažniausiai ieško saulės ir šilumos arba sniegu padengtų kalnų aktyviam poilsiui.
B. Kučinskaitė jai antrino sakydama, kad, renkantis kryptį, svarbiausia sau užduoti tris klausimus.
„Pirma, ko labiausiai noriu – judėjimo, ramybės ar nuotykių? Antra, kokia temperatūra man komfortiška? Trečia, ar noriu organizuoto poilsio, ar daugiau savarankiško tyrinėjimo? Sausis ir vasaris – vienas protingiausių laikotarpių keliauti, kai Europa siūlo geriausias žiemos sporto sąlygas, o pietų kryptys – idealią vasarą viduryje žiemos“, – atkreipė dėmesį B. Kučinskaitė.