Rusijos valdžia itin aktyviai vysto raketų komplekso „Orešnik“ temą. Aliaksandras Lukašenka dar 2025 metų gruodžio 18-ąją Visos Baltarusijos liaudies susirinkime pranešė apie minėtųjų raketų dislokavimą šalies teritorijoje. Gruodžio 30-ąją Rusijos gynybos ministerija patvirtino – raketų kompleksas „Orešnik“ „yra Baltarusijoje ir kovinės parengties“. Pareiškimą lydėjo vaizdo įrašas, kuriame – keletas judančių transporto priemonių, žmonės kamufliažine apranga, kareivinės, valstybinės Baltarusijos ir Rusijos vėliavos, kažkoks anonimu panoręs išlikti Rusijos ginkluotųjų pajėgų karinio dalinio vado pavaduotojas. Kur tiksliai Baltarusijoje buvo dislokuotos raketos, Rusijos kariuomenė neatskleidė.
Buvusių Baltarusijos saugumo tarnybų pareigūnų organizacija „BelPol“ viešai abejoja, ar „Orešnik“ tikrai atvyko į Baltarusiją.
„BelPol“: „Baltarusijoje tokia technika neliktų nepastebėta“
„BelPol“ atstovai tikina, kad nei Baltarusijos, nei Rusijos valdžia nepateikė nė vieno įtikinančio „Orešnik“ dislokavimo Baltarusijos teritorijoje fakto.
„Tai, kas buvo parodyta (Rusijos gynybos ministerijos vaizdo įraše – red.) – tik kelios mašinos, neturinčios jokio tiesioginio ryšio su „Orešnik“, neparodytas pats paleidimo įrenginys“, – akcentuoja organizacijos atstovas Vladimiras Žigaris.
Anot jo, strateginės paskirties raketinių pajėgų divizionas tokių raketų kaip „Orešnik“ aptarnavimui – tai dešimtys vienetų technikos, judančios labai lėtai, kolonos ilgis siektų 400–650 metrų. „Baltarusijoje tokia technika neliktų nepastebėta“, – teigia jis.
Be to, nėra informacijos apie Baltarusijos teritorijoje „Orešnik“ paruoštą infrastruktūrą ar Rusijos karinių dalinių perdislokavimą. Anot tyrimo autorių, „baltarusiškojo“ diviziono komplekso kartu su dislokacijos punkto statybomis kaina siektų 1–2 mln. dolerių.
„Orešnik“ įkurdino prie Kryčavo?
A. Lukašenka pareiškė, kad „Orešnik“ bus dislokuotas vietose, kur Sovietų Sąjungos laikais buvo strateginės branduolinės raketos. Tokių objektų Baltarusijoje beveik 30, tačiau buvo pasirinktos lokacijos netoliese Rusijos Smolensko srities.
Tyrėjai Jeffrey’is Lewisas iš Middlebury Tarptautinių studijų instituto ir Deckeris Evelethas iš CNA analitinio centro, remdamiesi palydovų darytomis nuotraukomis, užtikrintai nustatė, kad „Orešnik“ gali būti dislokuota buvusioje aviacijos bazėje „Kričev-6“ Mogiliavo srityje. Ji – už penkių kilometrų nuo sienos su Rusija ir už 180 kilometrų nuo sienos su Ukraina.
Be to, „BelPol“ neatmeta, kad aikštelė Kryčave gali būti naudojama ne „Orešnik“, o kažkokiam kitam karinio-pramoninio komplekso objektui, nes „Baltarusija rimtai militarizuojasi“ ir galima rasti daug vietų, kur kyla vienokia ar kitokia karinė infrastruktūra.
Anot V. Žigario, dabar prie Kryčavo nėra nei „Orešnik“, nei kokios kitos ginkluotės: minimos teritorijos bazėje net nėra „perimetro apsaugos“.
„Matėme analogišką schemą su branduoliniu ginklu“
Projekto „Rusijos branduoliniai ginklai“ vadovas Pavelas Podvigas taip pat skeptiškai vertina informaciją apie „Orešnik“ Baltarusijoje.
Anot jo, Rusija gali paleidimo įrenginius slėpti tiek dėl saugumo, tiek ir dėl to, kad jų Baltarusijoje paprasčiausiai nėra.
Ekspertas teigia nepamatęs jokių „Orešnik“ ženklų ir palydovų darytose bazės prie Kryčavo nuotraukose: „Nemanau, kad ten yra kažkokių raketų paleidimo įrenginių, juolab tokių, kurie būtų „kovinės parengties“. Be to, anot jo, tokio ginklo dislokavimas vos už penkių kilometrų nuo sienos su Rusija karine prasme absoliučiai betikslis, todėl pareiškimai apie „kovinės parengties“ „Orešnik“ labiau simbolinė pačios idėjos palaikymo priemonė.
„Matėme analogišką schemą su branduoliniu ginklu: Rusija leidžia Baltarusijai skelbti kokius tik nori pareiškimus ir netgi stato saugyklą, bet Rusijos pusė tokių diskolavimų nepatvirtina, kaip ir nėra jokių ženklų, kad Baltarusiją pasiekė kažkokie ginklai“, – paaiškina pašnekovas.
Jeigu „Orešnik“ visgi atsidurtų Baltarusijoje, tai, anot P. Podvigo, greičiausiai tai nebūtų daugiau šešių, ypatingu atveju devynių, paleidimo įrenginių su raketomis.
„Menkai tikėtina, kad Rusija gaminasi tų sistemų dideliais kiekiais. Greičiausiai kol kas galima kalbėti apie pavienius egzempliorius. Visgi manau, kad galiausiai tos raketos ir branduoliniai ginklai bus dislokuoti“, – sakė jis.
Baltarusija gali tapti teisėtu atsakomojo smūgio taikiniu
„Tikinti, kad „Orešnik“ dislokuotas Baltarusijoje ir vykdo ten užduotis, apie kurias čia garsiai kalbama, kol kas pagrindo nėra“, – mano politologas ir nacionalinio saugumo specialistas Aleksandras Kazakas.
Kalbant apie strateginį Maskvos ir Minsko pareiškimų tikslą, anot eksperto, norima informacinio poveikio: Rusija gali dislokuoti savo sistemų už savo teritorijos ribų, minimas kompleksas gali dar priartėti prie NATO ir kelti jam tiesioginę grėsmę.
A. Lukašenka netgi suinteresuotas „propagandiniu požiūriu“ – kitaip tariant, jam palanku kartoti, kad „Orešnik“ naudosis baltarusiai arba, blogiausiu atveju, baltarusiai kartu su rusais. Anot politologo, net jeigu darytume prielaidą, kad kompleksas visgi dislokuotas Baltarusijoje, greičiausiai vis tiek jį valdys rusai.
Darant prielaidą, kad „Orešnik“ tikrai yra Baltarusijos šiaurrytinėje dalyje, yra grėsmė Ukrainai, rytinio flango valstybėms – Lenkijai, Baltijos šalims – ir galbūt kitoms šalims už jo ribų.
„Absoliučiai akivaizdu, kad dėl šios grėsmės jau dirba reikiami (NATO – red.) saugumo specialistai“, – konstatavo A. Kazakas.