Atsakymas sudėtingesnis, nei gali pasirodyti. Misūrio universiteto Veterinarijos koledžo kačių genetikė Leslie A. Lyons teigia, kad dauguma kačių veislių atsirado per pastaruosius 140 metų ir atspindi specifinių fizinių savybių atrankos, kurią vykdė žmonės, rezultatą.

Vis dėl to egzistuoja kačių veislės, kurios vadinamos natūraliomis, nes per tūkstančius metų jos susiformavo pačiose kačių populiacijose dėl natūralių aplinkos veiksnių. Tiesa, tokių veislių yra tik keletas, ir joms priskiriamos tokios šiandien itin mėgstamos kačių veislės kaip Meino meškėnai, sibirinės katės, rusų mėlynosios, norvegų miškinės katės, Turkijos Vano katės ir Egipto mau, rašo livescience.com.

Oranžinis Meino meškėnas.

Anot kačių genetika besidominčios Sarah Hartwell, informacinį šaltinį apie kates „MessyBeast“, natūralių veislių pirmtakės formavosi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir laukinės gyvūnų rūšys.

„Natūralios veislės gali būti laikomos žingsniu į atskirą gyvūnų rūšį“, – sakė ji „Live Science“.

Dažniausiai jos formavosi katėms bandant prisitaikyti prie aplinkos. Dėl šaltų ir snieguotų Vakarų Rusijos žiemų išliko tankaus kailio, stambių kaulų katės, kurios vėliau tapo pagrindu Sibiro miškinių kačių veislei. Pietryčių Azijoje ir Indijos vandenyno pakrančių zonose šiltos ir drėgnos sąlygos buvo palankios trumpaplaukėms, liekno kūno ir didelių ausų katėms, iš kurių vėliau susiformavo Abisinijos kačių veislė.

Sibirinė katė žiemą.

Kai kuriais atvejais natūralios veislės atsiranda dėl geografinės izoliacijos. Šis reiškinys, vadinamas pradininko efektu, pasireiškia tuomet, kai genai, kurie nėra naudingi gyvūnų išgyvenimui, plinta toliau, nes populiacija turi mažą ir izoliuotą genofondą. Būtent taip nutiko Meno saloje (Anglijos autonominėje srityje Airijos jūroje), kai dėl tarpusavio kryžminimosi išplito geno mutacija, nulėmusi trumpą uodegą – taip atsirado Manksų veislės katės. Deja, dėl šios uodegos mutacijos Manksų katės dažnai kenčia nuo stuburo defektų.

Beuodegė manksų veislės katė.

Dabar natūralumo nebeliko

Nors natūralių veislių protėviai išsivystė natūraliomis sąlygomis, šiuolaikinės šių veislių atstovės jau nebėra tokios „natūralios“.

„Visos veislės, kad ir kokia būtų rūšis, patiria žmogaus įtaką“, – „Live Science“ sakė L.A. Lyons. Žurnale „Animal Genetics“ ji su kitais bendraautoriais paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad per pastarąjį šimtmetį labai padaugėjo selektyvaus kačių veisimo atvejų, o tai savo ruožtu panaikino aplinkos spaudimą, dėl kurio susiformavo natūralios veislės.

Pavyzdžiui, Manksų katės greičiausiai būtų natūraliai išnykusios dėl genetinės įvairovės stokos ir žalingo trumpos uodegos mutacijos poveikio. Tačiau šiais laikais ši veislė tebėra plačiai paplitusi, nes žmonės šias kates veisia tyčia. Tačiau netrūksta ir tų, kurie norėtų padaryti jai galą.

„Svarstoma „išimti šią veislę iš apyvartos“ arba rasti būdų, kaip padaryti ją sveikesnę, – „Live Science“ sakė L. A. Lyons. – Galbūt [bandysime] išvesti uodeguotus manksus.“

Kai kurios kadaise natūraliai atsiradusios veislės yra glaudžiau susijusios su savo šaknimis nei kitos. Pavyzdžiui, šiuolaikinės Sibiro katės tiek genetiškai, tiek fiziškai tebėra panašios į savo ankstyvąsias pirmtakes, nes veisėjai iš jų kilmės regiono veisimo programoms reguliariai atsiveža naujų kačių, kurios gyveno kaip benamės ar buvo globojamos žmonių.

Rusų mėlynoji katė.

Kitos veislės bėgant metams buvo genetiškai ir fiziškai pakoreguotos. Pavyzdžiui, rusų mėlynosios katės buvo sukryžmintos su Siamo katėmis, kad jų veislė po Antrojo pasaulinio karo neišnyktų, ir nuo to laiko veisėjai suskirstė jas į tam tikrus „tipus“, kurių išvaizda skiriasi nuo originalių kačių.

Taigi, „natūralios“ kačių veislės egzistuoja, tačiau jos nebėra visiškai natūralios. Meino meškėnai, turintys specifinių savo veislės bruožų, pavyzdžiui, stambų kūną, kvadratinį žandikaulį ar pėdas su šešiais ar daugiau pirštų, gali būti panašūs į XIX a. atrastas Meino meškėnų veislės kates, tačiau tokia jų išvaizda buvo išsaugota, o kai kuriais atvejais net išryškinta dirbtinės selekcijos būdu.

„Viskas priklauso nuo populiarumo ir nuo to, kas patinka žmonėms“, – „Live Science“ sakė L. A. Lyons.

„Viena kačių linija gali tapti labai populiari ir pakeisti visos veislės bruožus, o paskui ji gali pakrypti kita linkme, nelygu nauja mada.“