Ketvirtadienio popietę į Lazdijų viešosios bibliotekos salę susirinko kelios dešimtys rajono gyventojų, negavusių kvietimų į vos valanda vėliau Kapčiamiestyje vykusį susitikimą su prezidentu Gitanu Nausėda. Tarp jų buvo anksčiau vykusių poligono viešinimo renginių „žvaigždės“ – druskininkietė, palinkėjusi savo sūnui geriau tapti „bomžu“, o ne karininku ir buvęs rajono meras Artūras Margelis. Apsilankė ir televizijos laidų vedėjas bei buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.
Kalbėtis su vietos bendruomene vyko Nausėda
Miestelio gyventojams reiškiant pasipiktinimą ir susirūpinimą dėl poligonui numatytoje teritorijoje esančių sodybų likimo, šalies vadovas tikina suprantantis klausimo svarbą. Anot jo, į poligono šaudymo zoną patenkančių 13 sodybų, kurias numatyta išpirkti, savininkams turi būti numatytas sąžiningas žalos atlyginimas.
„Šitoms 13 sodybų turi būti kompensuota taip, kad tikrai paskui nebūtų kalbama, kad valstybė nevisiškai atsiskaitė ar mėgino atsiskaityti savininkų sąskaita. Turime įvertinti tiek rinkos kainą, tiek atstatomąją vertę ir dar papildomai sumokėti už tuos moralinius arba emocinius nuostolius, kuriuos žmonėms sukeliame“, – tikino prezidentas.
Šalies vadovas teigia susitikimo metu norėjęs gyventojams paaiškinti poligono svarbą Lietuvos saugumui.
„Norėjau pirmiausia apeliuoti į žmonių patriotiškumą, į tai, kad poligonas yra labai svarbus sudėtinis mūsų saugumo koncepcijos elementas, kad Lietuva šiuo metu turi puikius ryšius su savo sąjungininkais, kurie yra įsipareigoję ginti mus ne per atstumą, bet čia – kareiviški batai, dislokuoti Lietuvoje, JAV batalionai rotaciniu pagrindu. Turiu patikinimą iš Vokietijos aukščiausių vadovų, kad Vokietijos brigada bus ir kad visa tai bus įgyvendinta pagal numatytą planą“, – sakė prezidentas.
Skambėjo perspėjimai dėl sudėtingos situacijos
Tiek tarptautiniu lygiu, tiek ir nacionaliniu skambėjo perspėjimai dėl sudėtingos geopolitinės situacijos. Tarptautinis kontekstas taip stipriai pasikeitė, kad Lietuvai gali tekti vienai pačiai spręsti savo išlikimo klausimą, sako buvęs premjeras Saulius Skvernelis. Didžiųjų šalių, įskaitant ir Jungtines Amerikos Valstijas, noras kalbėtis iš jėgos pozicijų esmingai perbraižo žaidimo taisykles todėl, akcentuoja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas, šalies atsakingi asmenys turėtų inicijuoti platesnę politinių jėgų diskusiją užsienio ir saugumo politikos tema.
„Turime suvokti: ateina tokia realybė, kad apie mus gali niekas kitas negalvoti. Gali juk niekas negalvoti, kas čia bus su Lietuva. Tik mes patys. Tai yra sunku pripažinti. Gal aš ir dramatizuoju, gal be pagrindo kalbu, bet man tokia nuomonė susidaro, kad mes artėjame prie to. Galiausiai gali būti pasakyta apie Lietuvą: valstybė nedidelė, gal dėl jos interesų neverta konfliktuoti ir plėšytis. Taip buvo iš esmės padaryta prieš Antrąjį pasaulį karą“, – teigė S. Skvernelis.
Todėl, tęsė politikas, racionaliausia būtų ruoštis patiems juodžiausiems scenarijams.
„Aš sutinku, visuomenės nereikia audrinti, bet žmonės turi žinoti visus variantus. Tai nėra gąsdinimas. Turime turėti visus variantus ir visiems jiems ruoštis, net jei tai perdėtas, klaidingas suvokimas. Turime būti visiems scenarijams pasiruošę“, – sakė politikas ir ragino diskutuoti Lietuvos išlikimo klausimais.
ES diplomatijos vadovės atvirumas
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas privačiuose pokalbiuose su europarlamentarais pajuokavo, esą, dabartinė situacija pasaulyje – „puikus pretekstas“ pradėti vartoti alkoholį, skelbia „Politico“.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovė pašmaikštavo kaip tik tuo metu, kai Grenlandijos ir Danijos užsienio reikalų ministrai buvo susitikime su JAV viceprezidentu J. D. Vance’u ir valstybės sekretoriumi Marco Rubio dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų perimti Arkties salos kontrolę.
Neramumai Irane
„Mes kalbame apie ekonominio nepasitenkinimo išraišką, kuri, žinoma, turi vietomis ir politinį, ideologinį atspalvį. Bandoma spekuliuoti nuverstojo monarcho sūnaus grįžimu, kas, mano galva, yra juokinga ir patetiška, nes iraniečiai tikrai nenori, kad būtų atkurta monarchija“, – sakė E. Račius.
Profesorius nemano, kad Iranui ar pačioms JAV būtų palankus scenarijus, jeigu JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuspręstų susidoroti su dabartiniu režimu.
„Bet galvojant ne per JAV, o per prezidento perspektyvą, tai jam svarbu, kad jis, kai kada nors baigs savo kadenciją arba „padės šaukštą“ anksčiau, žvelgdamas iš, kur jis ten bebus – ar iš dausų, ar iš pragaro – sakys: „žiūrėkit, kiek aš daug nuveikiau“. (…)
Jokiu būdu neišbraukčiau tikimybės, kad kažkurią dieną sužinosime, kad JAV įsikišo, bet ne tokiu bombardavimu, kokį atliko, bet būtent su specialiosiomis pajėgomis, kurios tiesiog atvyktų, susidorotų (suimtų ar nužudytų) ir atrodytų, kad viskas. Bet tai – ne viskas, tai būtų tik pati pradžia“, – kalbėjo E. Račius.
Demografiniai iššūkiai
Ekonomistas savo įraše feisbuke įvertino, kad Lietuvoje 2025 metais gimė vos 17,5 tūkst. vaikų (palyginimui, 2015 metais Lietuvoje buvo gimę 30,0 tūkst. vaikų), o suminis gimstamumo rodiklis nukrito iki 1,0. Tai, jei gimstamumo rodiklis Lietuvoje išliktų toks, koks buvo 2025 metais, viena moteris per savo gyvenimą pagimdytų vos po vieną vaiką.
„Priminsiu, kad siekiant užtikrinti kartų kaitą šis rodiklis turėtų siekti 2,1. Tad Lietuva, to nenorėdama, faktiškai pasiekė vieno vaiko politikos tikslą (Kinijos Liaudies Respublika 1979-2015 metais taikė vieno vaiko politiką siekdama sulėtinti gyventojų skaičiaus augimą)“, – rašė Ž. Mauricas.
Demografinė savižudybė – šis terminas taikliai apibūdina naujausius Lietuvos gimstamumo duomenis, teigė jis.
Valdančiosios koalicijos ateitis
„Nėra gerai ir savo požiūrį mes jau išsakėme. Pats Remigijus Žemaitaitis žino, kad tai buvo privati kelionė, asmeninis vizitas. Kita vertus, jis taip pat sako, jog išvyko Vengrijos užsienio reikalų ministro kvietimu. Matome ir Lietuvos valstybines vėliavas. Taigi, ir protokolinėmis, ir kitomis prasmėmis tai tampa nebe privačiu vizitu, tai yra oficialus vizitas“, – žurnalistams Seime teigė Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas.
„Žinoma, kad netinka (koalicijos partneris – ELTA). Mes apie tai kalbame ir viešai pareiškėme savo požiūrį. Čia buvo dar tik ketinimai, bet toks požiūris, tokia kryptis mums nepatinka (…)“, – akcentavo jis.
Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius šią savaitę taip pat pripažino, jog nerimas dėl šio klausimo bendrapartiečių gretose pastaruoju metu ne slūgsta, o auga. Bet panašu, kad socialdemokratai sprendimo dėl koalicijos ateities dar neturi.
Paklausta apie koalicijos su „aušriečiais“ ateitį, LSDP frakcijos seniūnė O. Leiputė teigė, kad partijoje šiuo klausimu nuomonės išsiskiria, todėl dabar, tarpsesijiniu laikotarpiu, yra geras laikas tai aptarti su skirtingais partijos skyriais.
Vadovybei teko raudonuoti dėl Andriukaičio žodžių
Kalbėdamas apie būtinybę diskutuoti, V. P. Andriukaitis teigė negalintis patikėti, kad tarpusavio susipriešinimas pasiekė lygį, kai diskutuojuama apie laisvo žodžio varžymą.
„Tarpusavio susipriešinimo kontekstas dabar tarp atskirų grupių yra netgi dėl, nepatikėsiu, žodžio „laisva spauda“. Klausykite, čia ne apie laisvą spaudą eina kalba. Niekas laisvam žodžiui niekuo negrasina. Jeigu būtų mano valia, aš ir Baudžiamojo kodekso pataisų, už kurias dabar Algirdas Paleckis sėdi kalėjime, nebūčiau siūlęs. Jis yra politinis kalinys. Jis absoliučiai niekuo nepavojingas, bet padaryti iš jo šnipą ir baubą…“ – E. Jakilaičio tinklalaidėje kalbėjo politikas.
Premjerė Inga Ruginienė teigė net nenorinti komentuoti tokių teiginių.
„Kartais tam tikrų komentarų net nenoriu komentuoti. Jeigu mes dabar pradėsime svaidytis dar ir tokiais vertinimais, tai kuo mes skiriamės nuo Rusijos? Man atrodo, niekuo“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje kalbėjo I. Ruginienė.
Pagrindo bet kokioms diskusijoms dėl Algirdo Paleckio statuso nėra, sakė ir valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas M. Sinkevičius reaguodamas į savo partiečio, garbės pirmininko pasisakymą.
Sabatauskas liks Seime
Įvardindamas sprendimo motyvus KT pirmininkas Gintaras Goda teigė, kad reikalavimai kandidatams į KT nurodyti pačioje Konstitucijoje. Be teisininko išsilavinimo, reikalaujama turėti 10 metų teisinio darbo pagal teisininko specialybę stažą.
Šis stažas, aiškino jis, pradedamas kaupti tada, kai asmuo įgyja teisinį išsilavinimą ir pradeda dirbti pagal teisininko specialybę.
Tačiau Seimo narys pagal Konstituciją yra profesionalus politikas – darbas Seime yra jo profesinė veikla. KT pirmininko teigimu, pretendentams į Seimo narius nėra nustatyti profesinės patirties ar išsilavinimo reikalavimai, jie gali išvis jų neturėti.
„Teisinis išsilavinimas yra siejamas su nuosekliai baigtomis teisės studijomis. Kitaip sakant, J. Sabatauskas šiuo atveju galbūt neatitiko ne tik teisinio darbo stažo reikalavimo, bet ir to, kad jo studijos nebuvo nuosekliai baigtos. Jis vienu metu studijavo pagal bakalauro ir pagal magistro programas.“
Pašnekovas paaiškino, kuo šis aspektas svarbus ne tik konkrečiu J. Sabatausko atveju.
„Šitas pasakymas liečia ir visus tuos teisininkus, kurie gali būti baigę pirmiau teisės magistro studijas, jeigu jau turėjo kokį nors kitą aukštąjį išsilavinimą, o tik vėliau baigė teisės bakalauro studijas, kad turėtų visą išsilavinimą“, – kalbėjo E. Kūris.
LRT administracijos paslydimas
LRT Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas išsakė savo asmeninę nuomonę, kad po šio sprendimo LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė turėtų atsistatydinti, nes tai yra galimos cenzūros apraiškos.
LRT Taryba šia tema diskutuos per posėdį sausio 20 dieną.
Naujausi reitingai: panašu, valdantieji dugną jau pasiekė
Na, ir pabaigai – naujausi „Delfi“ užsakymu, bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikti politiniai reitingai.
Kaip pastebėjo „Spinter tyrimų“ vadovas sociologas Ignas Zokas, nepaisant to, kad gruodį politinis gyvenimas šalyje buvo itin aktyvus, reikšmingesnių pokyčių politinių partijų palaikymo tendencijose neįvyko.
„Atrodo, daugiau žmonių renkasi apskritai atsiriboti nuo politikos, nebeparemti vienos ar kitos politinės jėgos. Taip pat šiek tiek atsigavo Vyriausybės vertinimas“, – komentavo I. Zokas.