„Mūsų kandidatas tikrai yra stiprus, aš toje kritikoje tikrai nematau jokios logikos, tuose naratyvuose, kurie pateikiami kaip kritika“, – Eltai sakė K. Vaitiekūnas.
Jis sekmadienį išvyksta į Briuselį, kur antradienio posėdyje Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) taryba apsispręs dėl ECB pirmininkės Christine Lagarde pavaduotojo paskyrimo.
Viešojoje erdvėje buvo kalbama, jog šansus, kad šis postas atiteks Lietuvos nominuotam kandidatui, tris kartus Lietuvos finansų ministru dirbusiam R. Šadžiui, mažina tai, kad kitos ES šalys teikia šiuo metu esamų savo šalių centrinių bankų vadovų kandidatūras.
„Koks privalumas, ar tu dirbi šitose pareigose, ar prieš kelis mėnesius esi jas palikęs, tai nieko iš esmės nekeičia. Pono Šadžiaus tiek patirtis, tiek kvalifikacija, tiek išmanymas viso to europinio mechanizmo, valdymo, yra labai aukšti, tai yra tikrai kvalifikuotas, tikrai stiprus kandidatas. Mes šnekamės su kitais finansų ministrais, mes jiems skambiname, rašome, visi jį pažįsta kuo puikiausiai, visi žino, kas tai per žmogus, ką jis gali daryti“, – teigė K. Vaitiekūnas.
Pasak jo, taip pat vertinga R. Šadžius patirtis dirbant finansų ministru 2015 m., kai Lietuva tapo euro zonos nare.
Kitų kandidatų Lietuva nesvarstė
Skelbta, kad vienas iš favoritų į ECB vicepirmininko postą yra Latvijos banko valdytojas Martinš Kazakas, nes iki šiol ECB vykdomojoje valdyboje nebuvo atstovo iš naujų, po 2004 metų prie ES prisijungusių valstybių narių.
Anot K. Vaitiekūno, R. Šadžiaus kandidatūrą patvirtinusi Vyriausybės ES komisija kitų galimų pretendentų nesvarstė.
„Apie kitus kandidatus net negalvojome iš tikrųjų, bent jau mūsų rate tokiame tikrai nebuvo svarstymų, tai buvo ta kandidatūra, kurią mes norime teikti ir kurią galėjome pateikti“, – kalbėjo finansų ministras.
K. Vaitiekūnas taip pat nesiėmė prognozuoti R. Šadžiaus galimybių užimti ECB vicepirmininko poziciją.
„Nuo prognozių norėčiau susilaikyti, bet tikrai manau, kad ta kandidatūra neišsiskirianti kontekste, ji tikrai yra stipri ir iš to regiono, kuris neturėjo pozicijos ECB niekada, nors jau daugiau nei dešimtmetį esame euro zonos nariai. Aš tame nieko nematau nei keisto, nei neįprasto, matau pakankamai stiprų kandidatą, kurį tikrai visos šalys svarstys pakankamai rimtai“, – sakė jis.
Teisę teikti kandidatą į ECB vicepirmininko pozicija teisę turi kiekviena iš 21 euro zonos valstybių, tai, be Lietuvos ir Latvijos, padarė ir Estija, teikianti centrinio banko valdytojo Madiso Mullerio kandidatūrą, taip pat Kroatija (Borisas Vujčicas), Suomija (Olli Rehnas), Portugalija (Mario Centeno).
Šiuo metu ECB pirmininko pavaduotojo pareigas eina Luisas de Guindosas, kurio kadencija baigsis gegužės 31 d.
Europos institucijose naujo ECB viceprezidento atrankos procedūra pradėta pernai gruodį.
ECB prezidentas turi vieną pavaduotoją, abu jie yra ECB valdybos nariai, jų iš viso yra šeši.