Į šiuos ir kitus svarbiausius klausimus, remdamasi KAM, Lietuvos kariuomenės ir karys.lt duomenimis, atsako „Delfi“ iniciatyva „Saugu“.
Į karo prievolininkų sąrašą pateko 42 tūkst. jaunuolių: planuojama šaukti apie 5 tūkst.
2026 m. sausio 7 d.KAM sudarė metinį karo prievolininkų sąrašą, į kurį pateko daugiau nei 42 tūkstančiai jaunuolių, praneša ELTA. Šis sąrašas sudarytas naudojant specialią kompiuterio programą, dalyvaujant nepriklausomiems stebėtojams, siekiant užtikrinti skaidrumą ir atsitiktinį atrankos principą.
Į 2026 m. karo prievolininkų sąrašą įtraukti asmenys nuo 17 iki 22 metų amžiaus. Septyniolikmečiai realiai bus pašaukti tik tada, kai jiems sueis 18 metų. Į sąrašą taip pat pateko jaunuoliai, kuriems pagal anksčiau galiojusią Karo prievolės įstatymo redakciją privalomoji karo tarnyba buvo atidėta dėl studijų. Šie asmenys bus šaukiami vieną kartą po studijų baigimo iki kol jiems sukaks 26 metai.
Lietuvos kariuomenė skelbia, kad 2026 m. į privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT) planuojama pašaukti apie 5 tūkstančius asmenų.
Didžioji dalis jų, beveik 3,9 tūkstančio jaunuolių, atliks devynių mėnesių trukmės PPKT. Taip pat numatyta, kad 90 asmenų, turinčių Lietuvos kariuomenei reikalingas profesijas ar kvalifikacijas, atliks trumpesnę – 3 mėnesių – tarnybą.
Be to, 650 karo prievolininkų bus kviečiami tarnauti nuo 160 iki 200 dienų pagal jaunesniųjų karininkų vadų mokymo programas. Iš jų 340 tarnaus Lietuvos kariuomenės padaliniuose, o 310 – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Dar 450 jaunuolių bus pašaukta į 90–120 dienų trukmės tarnybą pagal pagrindinio karinio parengimo arba karinės specialybės suteikimo programas, kurios bus vykdomos dalimis per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.
Pirmieji šauktiniai į tarnybos vietas išvyks vasario 9 dieną, pirmosios nurodytos tarnybos vietos – Alytus ir Rukla: Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas.
Kokios išmokos ir garantijos suteikiamos šauktiniams?
Išmokos šauktiniams priklauso nuo tarnybos pasirinkimo būdo ir tarnybos įvertinimo, informuojama interneto svetainėje karys.lt. Išmokos suskirstytos į tris grupes: savo noru tarnybą pasirinkusiems, pašauktiems ir išreiškusiems pirmumo norą bei atliekantiems tarnybą privaloma tvarka. Savo noru tarnybą pasirinkusiems išmoka didinama 30 proc., pašauktiems ir išreiškusiems pirmumo norą – 15 proc. Tarnybą atliekantiems privaloma tvarka išmoka nedidinama.
Visais atvejais šauktiniams mokama vienkartinė išmoka, kurios dydis priklauso nuo tarnybos įvertinimo: labai gerai – 4440 eurų, gerai – 3330 eurų, patenkinamai – 2220 eurų. Prie šios sumos papildomai mokama kasmėnesinė išmoka – 340,4 euro devynis mėnesius, iš viso 3063,60 euro. Galutinė bendra išmokų suma už visą tarnybos laikotarpį svyruoja nuo 5283,60 euro iki 8835,60 euro.
Šauktiniams taip pat suteikiamos socialinės garantijos, psichologinė parama, siūlomos įvairios karjeros galimybės.
Galima rinktis ir savanorišką karo tarnybą
Be privalomosios tarnybos Lietuvoje gyventojai gali rinktis ir savanorišką nenuolatinę karo tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP).
Savanoriška karo tarnyba dažniausiai atliekama savaitgaliais ir per metus trunka nuo 20 iki 50 parų. Į šią tarnybą gali būti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 65 metų, sudarant sutartį iki ketverių metų laikotarpiui. Asmuo, sudaręs sutartį, prisiekia Lietuvos valstybei. Sutarčiai pasibaigus ji gali būti pratęsiama.
Už tarnybos dienas kario pasirinkimu mokamas atlyginimas, atitinkantis kario savanorio civilinį atlyginimą, arba mokamas atlyginimas pagal turimą karinį laipsnį. Be to, tarnybos metu savanoriams suteikiamos visos kariams taikomos socialinės garantijos, aprūpinama maistu arba suteikiama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija, apmokamos su tarnyba susijusios išlaidos, mokamos skatinamosios išmokos.
Pasiekę aukščiausią parengties lygį kariai savanoriai gali pretenduoti į profesinę karo tarnybą arba dalyvauti tarptautinėse operacijose. Kariui savanoriui ištarnavus KASP ne mažiau nei 3 metus ir įgijus pagrindinį karinį parengtumą yra įskaitoma nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba (NPPKT).
Kariams savanoriams pirmą kartą studijuojantiems pagal pirmosios pakopos arba vientisųjų studijų programas valstybės nefinansuojamose studijų vietose, gali būti teikiama parama studijų kainai ar jos daliai padengti. Kariai savanoriai gali rinktis nemokamas ištęstines bakalauro ir magistro studijas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.
Ką būtina žinoti darbuotojams ir darbdaviams?
Vadovaujantis Darbo kodekso 61 str. 4 d., draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Valstybinė darbo inspekcija (VDI), pirmiausia, pažymi, kad pašaukto atlikti pradinė privalomąją karo tarnybą asmens atleidimas vyksta – ne iš darbo, o nuo darbo.
„Pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje dirbantys karo prievolininkai, įstatymų nustatyta tvarka yra atleidžiami nuo darbo garantuojant jiems darbo vietą bei pareigas. Atsižvelgiant į šias garantijas, privalomoji pradinė karo tarnyba negali būti priežastimi nutraukti darbo santykius – jie su šiais asmenimis formaliai tęsiasi ir karo tarnybos metu“, – pažymi institucija.
„Kadangi nei Darbo kodeksas, nei Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas nenumato, kokiu konkrečiu būdu darbdavys turėtų įforminti karo tarnybą atliekančio darbuotojo atleidimą nuo darbo, tai gali būti nustatyta ūkio subjekto vidiniu dokumentu, pavyzdžiui, darbdavio įsakymu. Atleidžiant darbuotoją nuo darbo, su šiuo darbuotoju sudarytoje darbo sutartyje daromas įrašas dėl karo prievolės, o pasibaigus karo prievolės atlikimo laikui darbuotojas turi teisę grįžti į darbo sutartimi suteiktą darbą“, – tęsia VDI.
Vis dėlto LR įstatymai neįpareigoja užsienio įmonių išsaugoti darbo vietą karo prievolininkui, kuris yra pašauktas atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos.
Karo tarnybos metu darbdavys darbo užmokesčio nemoka: galima gauti ir valstybės subsidiją
Karo prievolininkui moka valstybė. Pagal Darbo kodekso nuostatas, karo tarnybos laikas neįskaitomas į darbo laiką, todėl už šį laikotarpį darbdavys darbo užmokesčio nemoka. Darbdaviams nėra nustatyta ir pareiga mokėti darbo užmokestį už tą darbo laiką, kai šauktiniams tikrinama sveikata ar jie vyksta į vietinę teritorinę karinę įstaigą.
Jei darbdavys išleidžia savo darbuotoją atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, jam priklauso 6 kalendorinių mėnesių subsidija (neviršijant 1,17 minimalios mėnesinės algos) darbuotojo darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms kompensuoti.
Tokią pačią subsidiją darbdavys gali gauti, jei įdarbins karo prievolininką, atlikusį nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą.
„Tokiu atveju, darbdavys turi kreiptis į Užimtumo tarnybą ne vėliau nei per 5 darbo dienas pasibaigus pirmam kalendoriniam mėnesiui po karo prievolininko įdarbinimo arba grįžimo į darbą.
Ši subsidija taikoma, jeigu karo prievolininkas buvo įdarbintas per 3 mėnesius nuo privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimo dienos.
Privalomosios karo tarnybos laikas, kai asmuo gauna Karo prievolės įstatymu įtvirtintą piniginę išmoką, turėtų būti įskaitomas į darbo metus ir už jį turi būti suteikiamos atitinkamos trukmės kasmetinės atostogos.