Rusijos prezidentas šį pagyrūnišką pažadą išpildė iš dalies. Nuo šios savaitės karas, kurį V. Putinas planavo užbaigti vos per tris dienas, jau trunka ilgiau nei Maskva anuomet kovojo su naciais.
Dar blogiau: Maskva ne tik klimpsta Ukrainoje, bet byra ir jos pasaulinis sąjungininkių tinklas, kurį V. Putinas mezgė du dešimtmečius: prieš jį užsimojo netikėtai karingai nusiteikęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, rašo „Politico“.
Greita operacija turėjęs būti įsiveržimas į Ukrainą virto sunkiu sekinamuoju karu. Konflikto trukmė jau perkopė 1 418 dienų, kurias Sovietų kariai praleido atremdami nacių puolimą ir galiausiai išstumdami vokiečius nuo Maskvos iki pat Berlyno.
Per beveik ketverius metus trunkančią kampaniją Ukrainoje Maskva atsiplėšė tik nedidelę dalį šalies teritorijos: tai kainavo maždaug 1,1 mln. aukų rusų pusėje ir dažnėjančius sutrikimus Rusijoje. Šį mėnesį po ukrainiečių smūgio raketomis pasienyje esančiame Belgorodo regione be elektros liko apie 600 tūkst. rusų.
Regis, tarptautiniu mastu V. Putinas mažai ką gali padaryti, kad apsaugotų savo sąjungininkus, kurie vienas po kito išraunami su šaknimis.
Nuo 2024 m. pabaigos, kai Sirijoje žlugo patikimojo partnerio Basharo al Assado vyriausybė, Kremlius Viduriniuose Rytuose neteko turėtų pozicijų.
Maskvai taip pat nepavyko apsaugoti savo artimiausio draugo Pietų Amerikoje: šio mėnesio pradžioje amerikiečiai sučiupo Venesuelos prezidentą Nicolasą Maduro. Pastarasis praėjusių metų gegužę klusniai dalyvavo V. Putino Maskvoje surengtame Pergalės dienos parade.
Vos prieš metus V. Putinas pasirašė 20 metų trukmės strateginės partnerystės susitarimą su Teheranu. Dabar šiam režimui, kuris rusams jų kovai su ukrainiečiais tiekia mirtį nešančius „Shahed“ dronus, pavojų kelia protestuotojai. Pastaruosius, kaip leido suprasti D. Trumpas, JAV galėtų ginti karine intervencija.
Tai neliko nepastebėta rusų.
„Baigiasi visa epocha“, – praėjusį sekmadienį rašė karą palaikantis rusų tinklaraštininkas, pasivadinęs Maksimu Kalašnikovu, atspindėdamas augančią kritiką Rusijos valdžios atžvilgiu.
Jo nuomone, Rusijos valdžia, užuot ėmusis veiksmų iš tikrųjų tapti didžiąja galybe, per daug laiko skyrė bandymams tokį įvaizdį susikurti. Pažadas „vėl tai pakartoti“ subliuško, reziumuoja M. Kalašnikovas.
Irano režimui palankūs žurnalistai informavo, kad pastarosiomis savaitėmis Maskva Iranui tiekė rusiškų šarvuotųjų automobilių „Spartak“ ir atakos sraigtasparnių: veikiausiai tam, kad padėtų susidoroti su protestuotojais. Taip teigia Rusijos ir Irano santykių ekspertas Nikita Smaginas, bendradarbiaujantis su analitiniu centru „Carnegie Endowment for International Peace“.
„Be abejo, iraniečiai nepuoselėja iliuzijų, kad, padėčiai tapus tikrai kritine, Rusija tiesiog pasitrauktų šalin, kaip tai padarė Basharo al Assado atveju“, – sakė ekspertas, turėdamas omenyje 2024 m. įvykusį Sirijos diktatoriaus režimo žlugimą ir lyderio pasitraukimą į Rusiją.
Realybė yra tokia, kad Maskvos įkvėptas aljansas iš esmės visada buvo fikcinis, sako buvęs Rusijos diplomatas Borisas Bondarevas.
„Nei Venesuela, nei Iranas nėra Rusijos imperijos dalis“, – sakė jis. Įvykdžius invaziją į Ukrainą, Rusijai „buvo svarbu parodyti, kad ji nėra viena, bet tai tik propaganda“.
N. Smaginas pabrėžia, kad Irano ir Rusijos partnerystės susitarime specialiai nekalbama apie abipusę gynybą: jų santykiai apibūdinti kaip „stabilūs“ su „rimto nepasitikėjimo“ atspalviu. „Šios dvi valstybės iš tikrųjų nėra sąjungininkės; jos yra strateginės partnerės iš būtinybės, nes abi pusės turi mažai pasirinkimo“, – sakė jis.
Kremliaus ruporai stengėsi viską pavaizduoti teigiamai, tikindami, kad paties Vašingtono pademonstruotas aiškus tarptautinės teisės ignoravimas įrodo, jog Rusija buvo teisi įsiverždama į Ukrainą.
Kiti komentatoriai bandė nesureikšminti Rusijos ir jos sąjungininkių santykių arba, siekdami pateisinti menką pažangą, akcentavo skirtumą tarp Antrojo pasaulinio karo ir karo Ukrainoje. Jų tikinimu, tai ne šalies kariuomenė silpna, o rusai tiesiog mažiau atsidavę nei anksčiau.
„Anuomet visa šalis kovojo su [naciais], o dabar tas įdomu tik kokiems 5 proc.“, – teigiama „Nestabdyk karo“ pavadintame telegramo kanale.
V. Putinas savo ruožtu kol kas nepakomentavo įvykių nei Venesueloje, nei Irane, išlikdamas ištikimas savo įpročiui kalbėti apie blogas naujienas pavesti savo pavaldiniams, sako diplomatas B. Bondarevas.
Jis pastebi, kad Kremlius JAV veiksmus Venesueloje ir prieš tanklaivį tikriausiai laiko bandymu įsprausti Rusiją į kampą.
Buvęs diplomatas perspėjo nesitikėti, kad Rusijos pozicija sušvelnės, nes nesvarbu, ar šalis patyrė pažeminimą, ar ne. „Net jeigu Kremlius bus silpnas, jis vis tiek sieks parodyti, kad yra stiprus“, – teigia jis.