Net ir antstolio veiksmai, siekiant susigrąžinti uždirbtus pinigus, darbdaviui nė motais. Kitos valstybinės institucijos, pavyzdžiui, „Sodra“, kuriai taip pat skolinga „Bravitex“, darbuotojams pasiūlė patiems inicijuoti bendrovės bankrotą. Darbuotojai šiandien jaučiasi tam tikrais valstybės įkaitais – niekas jiems negali ar nenori padėti atgauti uždirbtus pinigus.
Pasiteisinimas – girdi, nėra pinigų
Prekyba baldais užsiimančiose, su alytiškiu Kęstučiu Bračiuliu sietose įmonėse, pastaruoju metu bendrovėje „Bravitex“, 23-ejus metus pardavėja išdirbusi ir pernykštę vasarą iš darbo išėjusi Jūratė Miliauskienė, kuriai buvusi darbovietė skolinga maždaug 13 tūkst. eurų, sakė, kad vėluojantis atsiskaitymas su darbuotojais prasidėjo 2024-aisiais:“ Algos, žinoma, minimalios, iš pradžių vėluodavo vieną, dvi savaites, po to – mėnesį ar du. Kai kurie darbuotojai, nesulaukdami atlyginimų, kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.“
Anot moters, komisijos sprendimai visiems besikreipusiems buvo palankūs. Darbdaviui nurodyta sumokėti atlyginimus su delspinigiais ir netesybomis, kurios mokamos, kai darbdavys neatsiskaito paskutinę darbuotojo darbo dieną.
Apie tai, kad bendrovėje „Bravitex“ vėluoja algos, tvirtino ir čia dirbusi Ilona Vodeikė, kuri šiuo metu rūpinasi ten besidarbavusio brolio negauta alga. O jis taip pat turi palankius Darbo ginčų komisijos sprendimus.
Pasak J. Miliauskienės, „Bravitex“, darbuotojai nuolat prašydavo sumokėti algas, tačiau iš pradžių duodavo po 100 eurų, o vėliau ir tiek nemokėdavo, vis teisindavosi, kad, girdi, nėra pinigų.
Į komisiją pradėjo kreiptis pernykštį vasarį
Baldų prekybą „Dainavos“ siuvimo fabriko kaimynystėje vykdančios bendrovės darbuotojai, norėdami atgauti algas, į Darbo ginčų komisiją pradėjo kreiptis pernykštį vasarį.
Alytaus 2-osios darbo ginčų komisijos pirmininkas Artūras Bendaravičius, paprašytas suteikti informaciją apie priimtus sprendimus „Bravitex“ darbuotojų atžvilgiu, prisiminė pirmą susidūrimą su šia įmone: „2014 metais šios bendrovės darbuotojas kreipėsi dėl joje esančio nelegalaus darbo. Toks faktas buvo nustatytas ir teismas bendrovei už nelegalaus darbo faktą skyrė pusketvirto tūkstančio litų, tuomet buvo dar tokie pinigai.“
A. Bendaravičiaus teigimu, šios Alytaus bendrovės darbuotojai dėl neišmokėtų atlyginimų į komisiją pradėjo kreiptis pernykštį vasarį ir tai truko visus metus. O tokių darbuotojų buvo keturi. Kaip oficialiai skelbiama, „Bravitex“ 2025-aisiais turėjo nuo 9 iki 4, kažkada čia jų būta 10–12, o šiuo metu – 4 darbuotojai.
Alytaus darbo ginčų komisija tenkino visų besikreipusių darbuotojų, negavusių algų po 3–4 mėnesius, prašymus, priėmė sprendimus iš darbdavio išieškoti ne tik negautas algas, bet ir delspinigius, taip pat netesybas. Darbuotojams, pasak A. Bendaravičiaus, įstatymiškai atiteko ir darbdaviui skirtos baudos už laiku nevykdytus finansinius įpareigojimus: „Už kiekvieną pradelstą atsiskaityti savaitę, vadovaujantis atitinkamais teisės aktais, galima priskaičiuoti iki 500 eurų. „Bravitex“ buvo skirtos nuo 20 iki 30 eurų baudos už kiekvieną praleistą savaitę.“
Nė vienas Darbo ginčų komisijos sprendimas teismui nebuvo skųstas. O iki šios dienos kiekvienam buvusiam šios prekybos baldais darbuotojui darbdavys turi išmokėti nuo maždaug 13 iki 10 tūkst. eurų.
Verta pastebėti, kad Darbo ginčų komisijoje nagrinėjant įmonės darbuotojų prašymus, jos vadovas nedalyvavo nė viename posėdyje.
„Alytaus naujienų“ redakcijoje apsilankiusių buvusių „Bravitex“ darbuotojų skaičiavimu, visiems keturiems neišmokėtų algų ieškojusiems alytiškiams darbdavys šiuo metu skolingas daugiau nei 40 tūkst. eurų.
Kreipėsi į antstolius
Nesulaukdami Darbo ginčų komisijos sprendimų vykdymo žmonės kreipėsi į Lietuvos antstolių rūmus, kad būtų išieškoti jiems priklausantys pinigai.
Prašymas perduotas Alytuje dirbančiam antstoliui Sauliui Virbickui. Jo tvirtinimu, dar pernykštę vasarą dėl neveikimo teismas skyrė piniginę baudą „Bravitex“ vadovui, tačiau ji nieko nelėmė, pernai rudenį antrą kartą kreiptasi į teismą.
Antstolis tvirtino, kad įstatymiškai tokiais atvejais teismas darbdavį gali nubausti pinigine bauda iki 300 eurų arba areštu ir akcentavo, jog šiuo metu valstybėje yra tokios poveikio priemonės, nevykdant Darbo ginčų komisijos sprendimų.
VMI ir „Sodra“ – paslaptingos
Buvę „Bravitex“ darbuotojai, suprasdami, kad Darbo ginčų komisijos jų atžvilgiu priimti sprendimai gali būti ir neįvykdyti, raštu kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir „Sodrą“. Informavo apie susidariusius jiems įsiskolinimus ir galimai įmonėje vykdomus finansinius pažeidimus. Beje, bendrovė ir šiuo metu „Sodrai“ skolinga per 23 tūkst. eurų. Prašė bendrovei „Bravitex“ inicijuoti bankroto bylą.
Kaip sakė „Alytaus naujienų“ redakcijoje apsilankiusios buvusios darbuotojos, yra tikimybė, kad pajamos gali būti slepiamos per kitą ūkio subjektą – K. Bračiulio individualią įmonę „Almegija“, kuri Alytuje registruota tuo pačiu adresu kaip „Bravitex“.
VMI ir „Sodra“ „Bravitex“ darbuotojų atžvilgiu pasirodė paslaptingos. VMI informavo, kad „pateikta informacija apie „Bravitex“ ir K. Bračiulio individualią įmonę „Almegija“ galimai vykdomus mokesčių teisės aktų pažeidimus pagal kompetenciją įvertinta kartu su kita apie šiuos mokesčių mokėtojus turima informacija bei priimti atitinkami sprendimai dėl mokesčių mokėtojų atžvilgiu taikytinų poveikio priemonių.“
Tačiau apgailestauta, kad siekiant „galimų teisės pažeidimų nustatymo ir užkardymo efektyviausiu būdu, įstatymo nustatyta tvarka neturima teisės atskleisti informacijos apie priimtus sprendimus ir jų rezultatus.“
„Sodra“ pranešė, kad įvertinus „Bravitex“ prievolių fondo („Sodros“ – A. M.) biudžetui vykdymą ir nustačius jų vykdymo pažeidimus, yra taikomos skolos išieškojimo užtikrinimo priemonės, tačiau jos nedetalizuojamos.
„Sodra“ darbuotojams, kuriems skolinga įmonė, priminė įstatyminę teisę patiems inicijuoti bankroto bylą.
„Niekam valstybėje mes nerūpime“
Taip sakė redakcijoje apsilankiusios buvusios „Bravitex“ darbuotojos.
„Pasirodo, mes patys už save turime ir kovoti, norint atgauti uždirbtus pinigus. Valstybės institucijos eina lengviausiu keliu. Darbo ginčių komisija nurodė, kad pinigai iš darbdavio turi būti išieškoti, bet to padaryti neįmanoma net su antstolio pagalba. Įmonė turi skolų valstybei, bet, pavyzdžiui, „Sodra“ nemato reikalo pradėti bankroto. Jo atveju mes atgautume uždirbtus pinigus iš valstybės Garantinio fondo. Bet šioje situacijoje „Sodra“ nori mus padaryti įkaitais – patys ieškokite savo pinigų“, – mintimis dalijosi J. Miliauskienė.
Bankroto procedūras vykdančios Alytaus bendrovės „Orinata“ direktorius Edmundas Rauktys teigė, kad iš Garantinio fondo bankroto atveju darbuotojams išmokamas tik negautas atlyginimas, o delspinigiai, netesybos ir baudos tuo atveju, jeigu įmonė turi turto, kurį pardavus užtenka tenkinti kreditorinius reikalavimus. Tačiau kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo reikia turėti pinigų dėl prašymo teismui surašymo, atstovavimo teisme. Ir vėlgi – tai pačių darbuotojų rūpestis, skęstančiųjų gelbėjimasis – pačių skęstančiųjų reikalas.
Su „Bravitex“ direktoriumi K. Bračiuliu nepavyko susisiekti ir pasikalbėti apie skolas buvusiems darbuotojams, skambinta kelis kartus ir keliais nurodytais telefonų numeriais.