Savo profilyje J. Vazbutaitė išdėstė mintis, kurios patraukė ir pačios G. Martirosian dėmesį. Šiuo įrašu autorė sutiko pasidalinti ir su „Delfi“ skaitytojais.
„Šiandien visiems, žinoma, labai patinka Vaidotas ir Gabrielė, nes nugalėtojai visada patinka.
Patinka žmonės, kuriems sekasi.
Jauni su jais tapatinasi, tetos ir dėdės vaizduojasi juos vaikais ir anūkais.
Lieka palinkėti, kad sektųsi kuo ilgiau, nes tie sėkmės periodų prisiminimai paskui padeda ištverti ir nesėkmingus.
O minia… Ką minia, ji sėkmingai apspardo tuos, kuriais vakar žavėjosi. Ir tai reikia žinoti…
Bet kai patinka, tikrai būtina tai pasakyti, kaip pasakom ir priešingu atveju.
„Kokia ji graži, ir lūpos natūralios, – tirpsta vyrukas po video su Gabriele. – Pasisekė Vaidui…“ Taip tirpsta ledai karštą vasaros dieną…
(Prisigyvenom, tuoj vyrai, matyt, ims džiūgauti: kokia ji graži, ir tikra, ne robotas!)
Labai inteligentiška ta Gabrielė, nevulgari ir subtili.
Pasakysiu lyg senas, priklus, nusivalkiojęs donžuanas: intelektuali gražuolė – tai kaip gero juvelyro rankų paliestas briliantas. Bet argi ne taip? Brangus ir be juvelyro, bet, deramai įrėminus, jau visai kitas vaizdas.
Kai moteris turi košės galvoj, tai ir neatrodo pigiai.
Nenešioja tų pervirtos dešrelės dydžio lūpų ir nagų, su kuriais galima sudraskyti visą Vilniaus burbulą, bet problema atsiplėšti tualetinio popieriaus.
Iš televizoriaus taip dažnai pilasi ta banalybės lavina, lyg įkaitus lava iš prasiveržusio ugnikalnio, spalvota sintetinė pigi kramtoškė, lipni ir klampi, net atsijungus TV paketą, ji lenda iš interneto, o tu tik bukai spoksai į tas neonines spalvas lyg papūga džiuglėse, jausdamasi ištikta miego paralyžiaus.
Tas šlamštvaizdis nežada jokio pasyvaus poilsio… Tai kažkoks šūdo malūno mėginimas įsikraustyti į tavo galvą, užvaldyti tavo mintis ir priversti susidomėti kvailomis reklamomis.
Junti, kaip visa ta tik velnio bobutei reikalinga informacija nusėda pasąmonėj, lyg vandenyno dugne, o paskui vėl išnyra sapnuose kokiu iškreiptu pavidalu. Mokslininkai taip ir sako – žiūrėkit, kokią info vartojat. Nes tikrai viską smegenys susiurbia, kaip sugeria perdžiūvusi kempinė vandenį.
Reikia filtruoti ir negerti visko, ką tau kiša. Atsirinkti tekstus, vaizdus, žmones.
Neįsileisti bet ko į mintis, širdį, protą. Juk savo namus saugom, savęs pačių kitą kartą – nelabai.
O kai matau Gabrielę, kyla geras jausmas, na, kad pasaulis ne toks jau blogas ir kvailas…
Ji – vienas tų žmonių, dėl kurių kaip tik nesinori išjungti televizoriaus.
Tai tiek apie tą merginą“, – feisbuke rašė Jolanta Vazbutaitė.