Naujausias tyrimas rodo, kad didelei daliai Lietuvos visuomenės būdingas nuovargis, emocinis išsekimas ir kasdienio gyvenimo džiaugsmo praradimas. Tokią padėtį atskleidė pirmą kartą Lietuvoje atliktas vaistinių tinklo „Eurovaistinė“ kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais tyrimas apie tautiečių savijautos indeksą.

Lietuvos gyventojų emocinei sveikatai įvertinti buvo taikomas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) WHO-5 emocinės gerovės indeksas. Lietuvos rezultatas – 61,5 balo. Pasak specialistų, toks rodiklis reiškia ribinę arba sumažėjusią emocinę gerovę.

Pirmą kartą šalyje nustatytas ir bendras Lietuvos nacionalinis savijautos indeksas, kuris siekia 64,1 balo iš 100. Tai reiškia, kad Lietuva jaučiasi vidutiniškai – ne blogai, bet ir ne taip gerai, kaip galėtų.

„Atlikę pirmąjį visapusišką tyrimas Lietuvoje, apimantį fizinę sveikatą, emocinę savijautą ir laimės jausmą į vieną rodiklį, galime ne spėlioti, o objektyviai įvertinti, kaip jaučiasi visuomenė. Žvelgiant į tyrimo duomenis krenta į akis tai, kad bendra visuomenės savijauta nėra gera, ir ją labiausiai žemyn tempia būtent emocinė būsena“, – pabrėžė „Eurovaistinės“ Farmacinės veiklos vadovė Eglė Laskauskaitė.

Eglė Laskauskaitė

Ji atkreipia dėmesį, kad tik apie pusę gyventojų pastarosiomis savaitėmis jautėsi linksmi ir geros nuotaikos, 45 proc. – ramūs ir atsipalaidavę. Energingi jautėsi vos 40 proc. apklaustųjų, dar mažiau žmonių teigė esą žvalūs rytais ar džiaugėsi kasdienybe.

Tyrimas parodė, kad 38 proc. gyventojų stresą jaučia kasdien, o dar ketvirtadaliui sunku įvertinti, ar jie patiria stresą. Pagrindiniai streso šaltiniai – darbas ar mokymasis (48 proc.), finansiniai rūpesčiai (36 proc.) ir sveikatos problemos (35 proc.).

Nors dalis žmonių stresą bando mažinti fiziniu aktyvumu ar pokalbiais su artimaisiais, kas ketvirtas gyventojas nesiima jokių streso valdymo priemonių. Ypač išsiskiria vyrų grupė – jie dažniau nei kiti pripažįsta streso nevaldantys visai.

Psichoterapeutas: „Patiriame anhedoniją“

Komentuodamas tyrimo duomenis, psichoterapeutas Dainius Jakučionis džiaugėsi, kad per dešimtmetį Lietuvoje įvyko šiokių tokių teigiamų pokyčių. Lyginant su 2016 m. Europos gyvenimo kokybės tyrimo, kuriam taikyta tas pat WHO-5 indeksas, kiek daugiau gyventojų jaučiasi linksmi ir geros nuotaikos bei ramūs ir atsipalaidavę. Tačiau kartu ryškėja ir neraminanti tendencija: mažėja gyvybinė energija ir susidomėjimas kasdieniu gyvenimu.

„Vos 37 proc. žmonių šiandien sako, kad jų kasdienis gyvenimas yra užpildytas dominančiais dalykais. Taip teigiančių žmonių per dešimtmetį sumažėjo 8-ais procentais. Tokie duomenys signalizuoja apie anhedoniją – sumažėjusį žmonių gebėjimą jausti gyvenimo malonumą ir prasmę. Tokia emocinės sveikatos būklė yra ne tik nemaloni, bet gali turėti ir nemenkų pasekmių“, – pažymi D. Jakučionis.

Anot jo, Lietuva nėra nelaiminga šalis – bet ji yra pavargusi. „Stebina, kad mažėja domėjimasis pasauliu, juntamas malonumo trūkumas. Gal tai savotiškas apsauginis mechanizmas dėl kelių pastarųjų metų įvykių, kai buvo daug sunkumų, žmonės patyrė daug nerimo, nemalonių emocijų. Gal dėl to nesinori niekuo domėtis. Kam skaityti, vis tiek nieko įdomaus. Taip pat įtaką daro ir socialinės medijos, ten žmogus įkrenta ir praranda keletą valandų veltui“, – svarstė psichologas.

Dainius Jakučionis

Jis išskyrė 6 lietuvių bėdas, kurios labiausiai slegia:

  • emocinės energijos stygius ir nestabilumas;

  • stresas ir jo valdymo įgūdžių stoka;

  • anhedonija, sumenkęs susidomėjimas gyvenimu;

  • prevencijos ir emocinio raštingumo trūkumas;

  • fiziniai negalavimai;

  • finansiniai rūpesčiai.

Imtis priemonių privalome patys

Pasak specialisto, rūpinimasis emocine sveikata – tai įgūdis, kurį galima ir būtina ugdyti kasdien. Siekiant gerinti emocinę būklę svarbu rūpintis miego higiena, reguliariai judėti, ypač dienos šviesoje, maitintis subalansuotai. Taip pat padeda įprotis kasdien įžvelgti bent po vieną prasmingą ar džiugų momentą, taikyti paprastas kvėpavimo ir dėmesio nukreipimo praktikas. Jis išskyrė kelis dalykus, kuriuos dėl savo emocinės sveikatos gali padaryti kiekvienas:

– malonūs ir prasmingi dalykai kasdien;

– dėmesio nukreipimo praktikos;

„Maži, kasdieniai veiksmai daro didelį poveikį emociniam atsparumui. Emocinė sveikata nėra prabanga – tai būtina prevencija“, – teigė psichoterapeutas. Tiesa, anot jo, daugelis nevisai teisingai supranta posakį „rūpintis savimi“. „Tyrime prie rūpinimosi savimi žmonės dažnai minėjo apsipirkimą, bet jis suteikia tik trumpalaikį poveikį. Žmonės geriau jaučiasi, kai perka, bet kai grįžta namo, pamato, ką nusipirko, tada galvoja, gal ir nereikėjo. Ši technika nėra pati geriausia. Tai yra greitas malonios emocijos susikūrimas. Panašiai veikia ir kavos nusipirkimas, ledų suvalgymas ar parūkymas. Tai savotiška saviapgaulė“, – teigė pašnekovas.

Palyginęs mus su kaimynais, psichologas sakė, kad esame panašūs, bet atsiliekame nuo skandinavų. „Mes patyrėme sovietmečio priespaudą, ir tai tęsiasi per psichologinę sistemą, įpročius, kaip galvojame apie save ir kitus. Vis dar esame veikiami tų įsitikinimų, bet po kartos ar dvejų jau būsime išsilaisvinę. Skandinavai neturėjo tokios patirties. Dar vienas skirtumas – savanorystė. Mes turime 10-11 proc. savanoriaujančios visuomenės, ten šia veikla užsiima apie 70 proc. Moksliškai pagrįsta, kad savanorystė ir gero darymas kitiems be atlygio padeda geriau jaustis“, – teigė psichologas.

Anot jo, norėdami jaustis geriau turėtume daryti tokius paprastus dalykus: miegas, sportas, mityba.