„Tikslas – užtikrinti, kad karo metu ginkluotosios pajėgos turėtų prieigą prie šalies gynybai reikalingų išteklių“, – teigiama kariuomenės pranešime.
Nurodoma, kad taikos metu šie laiškai neturi reikšmės, išskyrus tai, jog informuoja gyventojus apie galimą turto paėmimą konflikto atveju.
„Pastaraisiais metais pasirengimo krizei ir karui svarba smarkiai išaugo. Norvegija susiduria su didžiausia saugumo grėsme nuo Antrojo pasaulinio karo. Mūsų visuomenė turi būti pasirengusi saugumo krizėms ir, blogiausiu atveju, karui. Mes vykdome plataus masto karinės ir civilinės parengties stiprinimą“, – pabrėžė karo logistikos vadovas Andersas Jernbergas.
Norvegija ir Ukraina
Anksčiau Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide pareiškė, kad jo šalis pasirengusi prisidėti prie „tvirtų“ saugumo garantijų Ukrainai. Pasak jo, dar reikia išsiaiškinti tam tikras detales, kurias būtina aptarti ne tik dvišaliu susitikimu, bet ir su visa tarptautine bendruomene – Europa, JAV ir Ukraina.
Taip pat buvo pranešta, kad Norvegija nedelsdama skyrė Ukrainai 400 mln. JAV dolerių. Pasak šalies užsienio reikalų ministro, šios lėšos bus skirtos Ukrainos energetikos poreikiams ir biudžetą palaikyti.