Per šį laiką susiformavo supratimas, kad Europa turi kurti savo saugumą be JAV dalyvavimo. Naujas karinis aljansas galėtų būti formuojamas vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ pagrindu, rašė „Politico“.

Atėjo metas pripažinti, kad D. Trumpo valdomos Jungtinės Valstijos nebėra patikimas partneris – nei prekyboje, nei saugumo srityje, todėl Europa turi labiau kliautis savo jėgomis, leidiniui teigė aukšto rango Europos pareigūnai.

„JAV politikoje įvyko poslinkis ir daugeliu atžvilgių jis yra ilgalaikis, – sakė vienos Europos valstybės pareigūnas.

„Laukti, kol viskas savaime susitvarkys, nėra išeitis. Reikia organizuoti tvarkingą ir koordinuotą perėjimą prie naujos realybės“, – nurodė jis.

Šis formatas galėtų tapti naujo karinio aljanso pamatu, kai JAV atsitraukia nuo NATO ir Europos saugumo. Ryšiai su JAV išliktų, tačiau Europa nebegalėtų jais aklai pasikliauti. Jei prie jo prisijungtų Ukraina, turinti vieną kovingiausių kariuomenių Europoje, tuomet kartu su Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Jungtine Karalyste ir kitomis šalimis koalicija turėtų reikšmingą karinę galią ir aprėptų tiek branduolines, tiek nebranduolines valstybes, rašė „Politico“.

Pirmuosius šešis dabartinės D. Trumpo kadencijos mėnesius Europos šalys bandė su juo susitarti remdamosi senais principais, kuriais pastaruosius 80 metų buvo grindžiami transatlantiniai santykiai.

Tačiau jau kelis mėnesius daugelis jų veikia vis efektyvesnėje grupėje be JAV dalyvavimo – šalių, pareiškusių norą remti Ukrainą, koalicijoje. 35 šalis vienijančioje „Norinčiųjų koalicijoje“ susikūrė „Vašingtono grupė“, kurios lyderiai pernai rugpjūtį su V. Zelenskiu lankėsi Vašingtone. Šis bendradarbiavimas prasidėjo nuo Ukrainos, tačiau sukūrė „labai glaudžius ryšius tarp kai kurių pagrindinių veikėjų“, „Politico“ sakė vienas diplomatas.

Į „Vašingtono grupę“ įsitraukia Jungtinės Karalystės ir Italijos premjerai Keiras Starmeris ir Giorgia Meloni, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, Prancūzijos ir Suomijos prezidentai Emmanuelis Macronas ir Alexanderis Stubbas, taip pat Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Jie turi uždarą pokalbių kanalą, kuriame greitai aptaria aštrius klausimus ir formuoja bendrą poziciją reaguodami į D. Trumpo pareiškimus.

Šiuose pokalbiuose dalyvauja ir V. Zelenskis, rašė „Politico“. Nors Ukrainos kelias į NATO dabar uždarytas, narystės Aljanse reikšmė mažėja, atsižvelgiant į tai, kad JAV karinė parama nebėra garantuota. Jei Ukraina taptų Europos koalicijos dalimi, ji galėtų koordinuoti gynybos veiksmus su Europos partneriais ir tikėtis jų pagalbos.

Europoje jau svarstomos įvairios idėjos, kaip stiprinti gynybos pajėgumus be JAV dalyvavimo. Prieš savaitę ES gynybos komisaras Andrius Kubilius pasiūlė sukurti galingas nuolatines „Europos ginkluotąsias pajėgas“, sudarytas iš 100 tūkst. karių, taip pat Europos saugumo tarybą, kurioje būtų nuolatiniai ir besikeičiantys nariai, įtraukiant Jungtinę Karalystę. Į gynybą reikia investuoti taip, „kad galėtume kovoti kaip Europa, o ne kaip 27 atskirų nacionalinių kariuomenių visuma“, pareiškė A. Kubilius.

Prancūzijos parlamente pateiktas projektas dėl šalies pasitraukimo iš NATO. Kairiųjų partijos deputatė Clemence Gette savo iniciatyvą paaiškino JAV sprendimu grįžti prie „atviros imperinės politikos“, kurioje Europos Sąjungai faktiškai skiriamas vasalo vaidmuo.

Reaguodami į agresyvius D. Trumpo veiksmus Grenlandijos atžvilgiu, Europos politikai privačiuose pokalbiuose pradėjo svarstyti galimybę nutraukti paramą JAV kariniam buvimui Europoje, įskaitant kontrolės susigrąžinimą amerikiečių karinėse bazėse.