Toks požiūris Lietuvoje gyvuoja jau seniai ir atsirado ne be priežasties. Prieš apytikriai penkiolika metų nemaža dalis automobilių iš JAV į Europą iš tiesų atvažiuodavo pagal labai primityvią schemą: pirkti pusvelčiui, pataisyti kuo pigiau, parduoti kuo brangiau. Kitaip tariant, užtepi, paslepi, prasuki ir – važiuojam. Iki pirmo išlindusio defekto.
Sprendimus anuomet diktavo ne patikimumas ir ilgaamžiškumas, o kalkuliatorius. Ir taupyta dažnai ten, kur to daryti nereikėtų, todėl po blizgančiu kėbulu neretai slėpdavosi rimtesnės problemos – nuo kreivos geometrijos iki neprognozuojamos elektronikos. Nenuostabu, kad rinkoje tarp frazių „iš JAV“ ir „galvos skausmas“ ilgainiui atsirado lygybės ženklas.
Tačiau, pasak automobilių iš JAV aukcionų platformos „Bidauto.online“ įkūrėjo Tautvydo Lukausko, pastaraisiais metais tokios schemos nebeveikia – rinka nudegė, žmonės tapo atsargesni, mažiau patiklūs, daugiau skaičiuojantys. Ir vis daugiau pirkėjų į JAV aukcionus ateina nebe kaip perpardavinėtojai, o kaip galutiniai vartotojai – tie, kurie perka automobilį sau. O kai perki sau, žaidimo taisyklės kardinaliai keičiasi.
Bėda – ne šalis, o aklas pirkimas
Šiandien, pasak Tautvydo Lukausko, problema dažniausiai slypi ne automobilio kilmės šalyje, o informacijos ir skaidrumo trūkume. Kitaip tariant, kai perkama aklai. Kai pirkėjas nemato realios aukciono kainos, nežino automobilio istorijos ir nesupranta viso kelio nuo JAV aikštelės iki registracijos Lietuvoje, bet koks automobilis tampa loterija – nepriklausomai nuo to, ar jis atkeliavo iš JAV, ar iš Europos.
Situacija iš esmės pasikeičia tada, kai šie duomenys tampa prieinami vienoje vietoje ir aiškiai sudėlioti. Tada „katė maiše“ virsta projektu, kurį galima pasverti skaičiais: kiek kainuos įsigijimas, kiek atsieis remontas, ar apskritai verta eiti į šį sandorį.
Tokiu atveju nebeužtenka, kad automobilis atrodytų tvarkingas. Reikia žiūrėti giliau: kas jam buvo nutikę, kiek kartų jis buvo parduotas, už kokią sumą realiai tokie patys modeliai iškeliavo iš aukcionų. Tam naudojami konkretūs įrankiai – „Bidauto.online“ pardavimų istorijos, kainų vidurkiai, „Carfax“ ataskaitos, parodančios ridą, avarijas ir servisų įrašus. Žmogus konsultuojasi, skaičiuoja ir tik tada priima sprendimą.
T. Lukauskas pastebi, kad keičiasi ir požiūris į remontą. Kai automobilis perkamas sau, jis nebėra tvarkomas „kad tik važiuotų“. Remontas tampa apgalvotas ir atsakingas – juk tai bus kasdien naudojamas automobilis, į kurį investuojami pinigai, laikas ir ramybė.
Čia išryškėja ir automobilių iš JAV privalumai: jų įsigijimo kaina dažnai mažesnė, komplektacija – turtingesnė, o variklių ir įrangos pasirinkimas – platesnis nei analogiškų Europai skirtų modelių. Pasak T. Lukausko, šis skirtumas ryškiausiai matomas premium klasės segmente.
„JAV rinkai skirti BMW, „Mercedes-Benz“, „Porsche“, net „Lamborghini“ ar „Corvette“ modeliai dažnai turi daugiau komforto ir technologijų, galingesnius variklius ir komplektacijas, kurios Europoje būdavo retenybė arba kainuodavo neadekvačiai brangiai. Neatsitiktinai tarp lietuvių pasirinkimų vis dažniau atsiranda ir išskirtiniai modeliai – nuo sportinių amerikietiškų automobilių iki itin brangių visureigių. Čia sprendimus jau lemia ne impulsyvumas, o atsargumas ir šaltas skaičiavimas. Taip griūva ir mitas apie „blogus“ automobilius iš JAV“, – pažymi T.Lukauskas.
Sukūrė įrankį, nebeleidžiantį sekti pasakų
Ilgą laiką automobilių pirkimas iš JAV aukcionų buvo panašus į uždarą klubą. Informacija cirkuliavo tarp „savų“, kainos keitėsi priklausomai nuo to, kas ir kam skambina, o galutinė suma dažnai paaiškėdavo tik tada, kai automobilis jau būdavo pakeliui. Žmogus turėdavo arba aklai pasitikėti tarpininku, arba tiesiog susitaikyti su mintimi, kad kažkur pakeliui vis tiek bus nemalonių siurprizų.
Todėl reikėjo sprendimo, grįsto ne pažadais, o faktais. Ieškodamas automobilio iš JAV „Bidauto.online“ platformoje vietoje abstraktaus „kainuos maždaug tiek“ pirkėjas mato tai, kas anksčiau neretai buvo nutylima arba prieinama tik „per pažintis“: realias aukcionų kainas, ankstesnių pardavimų istorijas, kainų vidurkius ir preliminarų galutinės kainos skaičiavimą iki Lietuvos.
Čia esminį vaidmenį vaidina automatizacija, kuri veikia ne kaip gražus „tiuningas“, o kaip realus saugiklis. Kai kainos, mokesčiai, logistika, muitai, PVM ir istoriniai duomenys suvedami į vieną sistemą, tiesiog nebelieka vietos žmogiškai klaidai – tam momentui, kai kažkas pamiršo, neįskaičiavo, nežinojo, nepasakė, nepaaiškino. Pirkėjas pats gali pasitikrinti, palyginti, pasiskaičiuoti. O jei kyla klausimų – gauti „Bidauto.online“ konsultaciją.
„Mūsų tikslas nuo pat pradžių buvo padaryti šį procesą tokį pat aiškų, kaip pirkti bet ką kitą internetu. Kad žmogus tiksliai suprastų, už ką moka, ir nemokėtų už tai, ko nemato. Technologijos čia nėra papildomas privalumas – jos yra būtina sąlyga. Be automatizacijos ir duomenų sisteminimo tokio masto importas būtų per lėtas, per chaotiškas ir per daug rizikingas“, – sako Tautvydas Lukauskas.
Kai pirkėjas pagaliau mato visą vaizdą, keičiasi pats sprendimo priėmimo momentas. Jam nebereikia tikėti pasakomis ar rinktis iš ribotos pasiūlos – jis pats mato visą JAV automobilių aukcionų rinką. Žmogus pradeda lyginti, atmesti, skaičiuoti alternatyvas – būtent taip gimsta racionalūs, patikimi sprendimai, be klaidų, kurios anksčiau kainuodavo brangiai.
Platforma išjudino visą rinką
Kai automobilių pirkimas tampa skaidrus, keičiasi ne tik pirkėjo sprendimai, bet ir visa rinka. Pasak Tautvydo Lukausko, vienas ryškiausių signalų, kad „Bidauto.online“ modelis veikia, buvo tai, kaip greitai jį pradėjo kopijuoti kiti. Tai, pasak jo, nėra konkurencijos problema – tai ženklas, kad rinka pagaliau juda į skaidresnę pusę.
Tiesa, toks pokytis ne visiems patogus. Skaidrumas griauna modelius, kurie dešimtmečius laikėsi ant neaiškių kainų, nekonkrečių pažadų ir ribotos informacijos. Todėl bandymų diskredituoti, spausti ar nutildyti buvo ir yra. Tačiau kartu atsirado ir kita reakcija – iš tų, kam svarbi tvarka ir skaidrumas. Valstybinės institucijos, ypač muitinė, pradėjo vertinti tai, kad importo duomenys tampa aiškūs, lengvai patikrinami ir nuoseklūs.
Žvelgiant plačiau, „Bidauto.online“ modelis jungia ne pavienius sandorius, o visą ekonominę grandinę tarp JAV ir Lietuvos. JAV pusėje tai reiškia stabilų pinigų srautą į aukcionus, logistikos įmones, terminalus Savanoje, Niujorke ar Los Andžele. Pasak T. Lukausko, vien per pastaruosius metus per platformą sugeneruota apie 20 mln. JAV dolerių pajamų įvairiems JAV sektoriams. Šį augimą pastebi ir patys aukcionai – bendradarbiavimo sąlygos gerėja, o Lietuva tampa rimtu žaidėju.
Lietuva irgi atsiriekia nemažą pyrago gabalą. Didžioji dalis „Bidauto.online“ klientų yra fiziniai asmenys, todėl importo mokesčiai – 10 proc. muitas ir 21 proc. PVM – sumokami iš karto, be atidėjimų. Preliminariais skaičiavimais, vien per šią platformą valstybės biudžetas kasmet papildomas maždaug 6 mln. eurų. Prie to prisideda visa vietinė grandinė: Klaipėdos terminalai, vežėjai, autoservisai, dalių tiekėjai, remonto dirbtuvės. Tai yra realios darbo vietos ir realūs pinigai ekonomikoje.
Svarbu ir tai, kad šioje sistemoje laimi ne tik verslai ar valstybė, bet ir pats pirkėjas. Žmonės moka mokesčius sąmoningai, nes gauna tai, ko tikėjosi – automobilį be nemalonių staigmenų. Kai procesas aiškus nuo pradžios iki pabaigos, dingsta baimė, kad kažkas „išlys vėliau“. Pasak T. Lukausko, tai keičia ir požiūrį – pirkėjas tampa ne apgaudinėjamu klientu, o pilnaverčiu sprendimo dalyviu.
„Ilgą laiką pirkėjai rinkosi ne iš visos rinkos, o iš to, kas jiems buvo parodyta: „šitas geras“, „šito neverta“, „šitą galiu gauti“. Šiandien, kai žmogus gali pats matyti kainas, istoriją ir atlikti skaičiavimus, automobilis iš JAV nustoja būti rizikingu sprendimu. Tai tampa tiesiog dar vienu pasirinkimu, kurį galima ramiai pasverti skaičiais. O skaidrioje rinkoje laimi visi – pirkėjas, verslas ir valstybė“, – sako „Bidauto.online“ įkūrėjas Tautvydas Lukauskas.