Šiuolaikinėje Klaipėdos pramonės panoramoje ryškiai išsiskiria UAB SCT Lubricants – moderni ir dinamiška gamykla, kurios veikla įkūnija technologinę pažangą ir ambicingą tarptautinį siekį. Tai ne tik įmonė, gaminanti aukštos kokybės tepimo medžiagų alyvas, bet ir pavyzdys, kaip inovacijos gali pakeisti pramonės veidą.
Viskas prasidėjo dar 2003 metais, kai SCT grupė įsigijo gamyklą ir pradėjo plataus masto modernizavimo programą. Tai nebuvo paprastas atnaujinimas – tai buvo kryptingas žingsnis kuriant vieną technologiškai pažangiausių variklio alyvos gamyklų Europoje. Įdiegtos pažangios technologijos, naujausios kartos priedų kompleksai, automatizuotos sistemos ir griežta kokybės kontrolė tapo įmonės pamatu. Klaipėda įgijo ne tik modernią laboratorijomis ir įranga aprūpintą gamyklą, bet ir svarbų pramonės kompetencijų centrą.
Šiandien, 10 hektarų teritorijoje, čia dirba apie 200 aukštos kvalifikacijos specialistų. Inžinieriai, technologai, laboratorijų darbuotojai ir gamybos profesionalai kasmet pagamina daugiau kaip 150 milijonų litrų tepimo medžiagų, kurios iškeliauja į net 150 pasaulio šalių – nuo kaimyninių regionų iki tolimiausių žemynų.
Nuo pat pirmųjų SCT grupės gyvavimo dienų jos įkūrėjas Juri Sudheimer tikėjo viena esmine kryptimi – pažanga gimsta iš mokslo ir inovacijų. Jam nepakako gaminti alyvą. Jis siekė suprasti jos vidų: cheminius procesus, reakcijas, ilgaamžiškumo paslaptis, o svarbiausia – kaip visa tai pritaikyti realiam variklio darbui. Būtent ši filosofija tapo pamatu, ant kurio išaugo SCT Lubricants sėkmė.
2012 metais Klaipėdos gamykloje duris atvėrė moderni laboratorija, sukurta pagal visus griežčiausius Europos standartus. Tai nebuvo vien tik erdvė bandymams – tai tapo idėjų inkubatoriumi, kur dirbantys chemikai ir inžinieriai ieškojo naujų sprendimų ten, kur kiti matė ribas. Laboratorijoje gimė unikalūs tepimo medžiagų ir priedų paketų formulės deriniai, kurie vėliau iškeliavo į pasaulines rinkas.
Didžiausias šio darbo vaisius buvo pristatytas 2019 metais – SCT ESTER technologija. Tai buvo revoliucija: esteriai, iki tol dažniausiai naudoti aviacijos pramonėje, pradėti taikyti masinėje variklio alyvų gamyboje. Šis žingsnis reikšmingai pagerino alyvų atsparumą oksidacijai, šilumai ir terminiam senėjimui. Varikliai ilgiau dirbo švariau, efektyviau ir patikimiau.
Pasak plėtros direktoriaus Erik Sudheimer, toks proveržis įmanomas tik tuomet, kai supranti ne vien gamybą, bet ir pačios alyvos „gyvenimą“ variklyje: jos sąlytį su metalais, oksidacijos greitį, susidarančių nuosėdų pasekmes ir kovos su jomis mechanizmus.
Tai istorija apie viziją, kuriai neužteko žengti paskui rinką – ji siekė ją pranokti. Ir šiandien, kiekviename SCT Lubricants produkte slypi ne tik moderni technologija, bet ir dešimtmečius kauptos žinios, mokslo pažanga ir drąsa ieškoti naujų sprendimų.
Klaipėdoje veikianti SCT Lubricants gamykla šiandien primena tiksliai funkcionuojantį pramoninį organizmą, kuriame viskas – nuo žaliavos iki paskutinio kanistro – apgalvota iki smulkmenų. Įmonės teritorijoje stovi daugiau nei 200 rezervuarų, kurių bendras talpos skaičius siekia 40 milijonų litrų. Tai didžiulė žaliavų ir gatavos produkcijos saugykla, užtikrinanti nenutrūkstamą gamybą ir greitą reagavimą į pasaulinės rinkos poreikius.
Tačiau mastas – tik viena medalio pusė. Kita – technologijos. Gamyklos pilstymo ir pakavimo cechai yra visiškai kompiuterizuoti: čia vyrauja automatizuotos linijos, robotizuoti sprendimai, tiksliai dozuojantys ir fiksuojantys kiekvieną gamybos etapą. Visa tai sustiprina griežta trijų pakopų kokybės kontrolė. Kiekvienas produktas tikrinamas gamybos metu, po supilstymo ir prieš išvežimą klientams. Kokybės procesai sertifikuoti pagal ISO 9001 ir ISO 14001 standartus, todėl kiekvienas po MANNOL, PEMCO, CHEMPIOIL ar FANFARO prekės ženklu (visi priklauso Juri Sudheimer) pagamintas kanistras – tai ne tik alyva, bet ir tarptautinių reikalavimų patvirtinta kokybė.
Yra dar vienas pasididžiavimas, kurį gamykla iškelia į pirmą planą – naudojamos tik automobilių gamintojų (OEM) patvirtintos formulės. Klientai perka produktą, kuris pritaikytas jų automobiliui taip, kaip numatė patys inžinieriai.
SCT Lubricants išsiskiria ir savarankiškumu. Nuo 2012 metų gamykla pati gamina plastikinę tarą, o nuo 2018-ųjų – ir metalinę. Šis žingsnis leido suvaldyti visą procesą: nuo žaliavos iki galutinio produkto ir užtikrinti, kad kokybė būtų valdoma nuo pirmo iki paskutinio litro.
Tai gamykla, kuri nestovi vietoje. Ji nuolat investuoja į technologinę pažangą, procesų kontrolę ir sprendimus, kurie leidžia pasiūlyti daugiau, greičiau ir kokybiškiau nei vakar.
Antioksidaciniai priedai ir metalų dezaktyvatoriai
Antioksidaciniai priedai (antioxidants, oxidation inhibitors) – tarsi nematomi alyvos „kariai“, kurie saugo ją nuo vieno didžiausių priešų: oksidacijos. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad alyva – tai tiesiog skystis, tačiau jos viduje vyksta sudėtingos cheminės reakcijos. Kai alyva susiduria su deguonimi, prasideda natūralus oksidacijos procesas, kuris ilgainiui pakeičia kvapą, spalvą, sutirština skystį ir pablogina jo savybes. Tam, kad šie procesai nevyktų arba bent jau prasidėtų gerokai vėliau, į alyvas dedami specialūs antioksidaciniai priedai – aukštos molekulinės masės organiniai junginiai, stabdantys reakcijas su deguonimi.
Oksidacija ypač sparčiai vyksta ten, kur yra nesočių angliavandenilių – su jais deguonis jungiasi lengviausiai. Todėl III ir IV grupės alyvos, sudarytos iš sočių izoparafinų, tarnauja daug ilgiau nei įprastos mineralinės, kuriose yra nesočių junginių.
Kad būtų lengviau suprasti, pažvelkime į visiems pažįstamą pavyzdį – saulėgrąžų ar alyvuogių aliejų. Jei atidarytą butelį laikysite ilgai, skonis pakis, atsiras kartumas. Tai paprasčiausia oksidacija – aliejus reaguoja su ore esančiu deguonimi. Jei tą patį aliejų kaitinsite ir kepsite kelis kartus iš eilės, jis pajuoduos, pakeis kvapą, taps tirštas. Tai jau termo-oksidacija: oksidacijos procesas, spartėjantis dėl aukštos temperatūros. Tokiais atvejais aliejus „sensta“ kelis kartus greičiau.
Todėl tiek maistiniuose, tiek pramoniniuose aliejuose naudojami antioksidantai. Maisto pramonėje tai gali būti natūralūs junginiai, tokie kaip tokoferoliai (vitamino E forma), arba sintetiniai priedai – E321, E320 ir kiti. Jie prailgina aliejaus galiojimo laiką ir padeda išlaikyti stabilumą.
Tas pats vyksta ir su variklio alyva, tik ji yra kur kas sudėtingesnis mišinys, susidedantis iš šimtų organinių ir neorganinių junginių, kurie deguonies aplinkoje reaguoja skirtingai. Be to, alyva dirba variklyje, kurio detalės pagamintos iš įvairių metalų ir lydinių. Metalai (ypač varis) gali veikti kaip oksidacijos reakcijų katalizatoriai, įskaitant ir grandinines reakcijas. Mineralinės alyvos oksiduojasi greičiau nei sintetinės.
Gamta mėgsta dėsningumus – kas vyksta alyvos molekulėse, vyksta ir mūsų kūnuose. Kai kalbame apie oksidaciją, dažnas prisimena maistą ar metalų rūdijimą, tačiau šis procesas vyksta ir ląstelių viduje. Visi esame girdėję apie laisvuosius radikalus – nematomas daleles, kurios žaloja mūsų organizmą, skatina senėjimą, silpnina imunitetą ir gali prisidėti prie ligų, net vėžio, atsiradimo.
Kas jie tokie? Laisvieji radikalai – tai nestabilios atomų ar molekulių dalelės, turinčios nesuporuotų elektronų. Tokios dalelės elgiasi labai agresyviai: jos „ieško“, iš ko galėtų pavogti trūkstamą elektroną, ir, jį pasisavindamos, oksiduoja kitas molekules. Tai ląsteles pažeidžiantis, destruktyvus procesas.
Laimei, žmogaus organizmas nėra bejėgis – mums padeda antioksidantai. Šios medžiagos veikia kaip „apsauginiai skydai“: jos atiduoda savo elektroną radikalui ir taip jį neutralizuoja. Skirtumas tas, kad antioksidanto molekulė lieka stabili – ji geba tolygiai paskirstyti elektronų krūvį ir todėl nesuyra. Štai kodėl maistas, turtingas vitaminais C, E, karotenoidais ar polifenoliais, laikomas naudingu kovojant su oksidaciniu stresu.
Įdomu tai, kad panaši kova vyksta ir variklio alyvoje. Tik čia viskas vyksta daug greitesni ir agresyvesni procesai. Aukšta temperatūra, metalo paviršiai, slėgis ir deguonis sukuria puikias sąlygas laisvųjų radikalų formavimuisi: peroksidiniai radikalai, hidroperoksidai ir kiti junginiai susidaro kas sekundę. Jei alyva būtų palikta kovoti viena, ji greitai tamsėtų, tirštėtų, oksiduotųsi ir prarastų savo savybes.
Todėl į alyvas dedami antioksidantiniai priedai – fenoliai, aminai, aminofenoliai ir jų mišiniai. Jie„sugeria“ radikalus, nutraukdami grandinines reakcijas. Yra net tokių, kurie turi dvi aktyvias grupes, pavyzdžiui, fenolinę ir sulfidinę. Tokie priedai gali ardyti agresyvias molekules net jų neoksiduodami – tarsi išardytų bombą dar prieš jai sprogstant.
Žmogaus organizmas ir variklio alyva – skirtingos sistemos, tačiau juose vyksta tos pačios cheminės kovos. Ir abiem atvejais nugalėti padeda tie patys herojai – antioksidantai.
Alyva – tai tarsi variklio kraujas. Net ir pati moderniausia formulė praras savo savybes, jei su ja bus elgiamasi netinkamai. Todėl pirmoji taisyklė yra paprasta: laikykite alyvą tik originalioje pakuotėje, su nepažeista apsaugine folija. Gamintojo tara yra sukurta taip, kad neleistų patekti orui, drėgmei ar nešvarumams. Vos tik kanistras atidaromas, prasideda lėti oksidacijos procesai – lygiai taip, kaip atidarius maisto aliejaus butelį.
Rekomenduojama laikymo temperatūra – nuo –20 °C iki +35 °C. Kanistras turi būti sandariai uždarytas, laikomas vertikaliai, apsaugotas nuo tiesioginės saulės ir drėgmės. Jei visos sąlygos laikomasi, alyva gali būti saugiai naudojama net iki 5 metų nuo gamybos datos.
Kodėl tai taip svarbu? Nes oksidaciją lemia daugybė veiksnių: oro deguonis, vanduo, aukšta variklio temperatūra, degalų nesudegimo produktai, rūgštys, metalų dalelės, veikiančios kaip katalizatoriai. Kuo daugiau šių veiksnių susiduria su alyva, tuo greičiau ji sensta. O kokios pasekmės?
Pirma, alyva oksiduodamasi formuoja rūgštis. Šios sukelia koroziją, o tirštėjanti alyva pradeda formuoti dumblą ir nuosėdas, kurios užkemša alyvos kanalus.
Antra, prarandamas klampumas ir apsauginės savybės. Variklis nebetepamas taip, kaip turėtų, trintis didėja, metalas dėvisi.
Trečia, dėl nuosėdų, apsinešusių kanalų ir prasto tepimo ženkliai sutrumpėja variklio tarnavimo laikas.
Štai kodėl antioksidantai alyvoje yra tokie svarbūs – jie kovoja su senėjimu molekuliniame lygmenyje. Pagal veikimo principą jie skirstomi į kelias grupes:
Pirmojo tipo antioksidantai (pavyzdžiui, difenilaminas, N-oksidifeniilaminas) veikia tik iki oksidacijos pradžios – jie neutralizuoja pirminius radikalus ir prailgina alyvos „startinį“ gyvavimo etapą.
Antrojo tipo (N-fenil-4-aminofenolis, N,N-dialkil-n-fenilaminas ir kt., dažnai naudojami kartu su ditiotiofosfatais) dirba per visą procesą – jie reaguoja su radikalais ir skaido hidroperoksidus, todėl stabdo grandinines reakcijas.
Trečiasis tipas – ekranuotų fenolių mišiniai –2-tret-butilfenolis, 2,6-di-tret-butilfenolis, 2,4,6-tri-tret-butilfenolis, naftoliai ir kt.. Tai tarpinis variantas: jie veiksmingi iki oksidacijos pradžios ir ankstyvoje stadijoje.
Kitaip tariant, antioksidantai alyvoje – kaip gynybos komanda: vieni saugo vartus dar prieš prasidedant atakai, kiti stoja į kovą pačiame mūšio įkarštyje. Jei alyvą laikysime tinkamai ir rinksimės kokybiškus produktus – variklis dirbs ilgiau ir patikimiau.
Priedų paketas alyvoje nėra atsitiktinumas. Tai tarsi receptas, kuriame kiekvienas ingredientas turi paskirtį. Kadangi skirtingi varikliai dirba skirtingomis sąlygomis, jų alyvoms reikia skirtingos apsaugos. Todėl gamintojai naudoja keletą antioksidantų tipų vienu metu. Dažniausiai tai fenoliniai ir aminiai antioksidantai – vieni saugo alyvą pradžioje, kiti pačio proceso metu ir pabaigoje. Taip alyva ilgiau išlieka švari, skaidri ir efektyvi.
Tarp šių apsauginių „kareivių“ išsiskiria ir ypatinga medžiaga – ZDDP (cinko dialkilditiofosfatas). Jis žinomas kaip vienas populiariausių priedų pasaulyje, nes atlieka kelias funkcijas vienu metu: saugo nuo oksidacijos, mažina dėvėjimąsi ir net padeda apsaugoti metalo paviršius. Tai tarsi žaidėjas, kuris gali būti ir gynėjas, ir saugas, ir puolėjas.
Tačiau alyvos priešas – ne tik deguonis ar aukšta temperatūra. Pačios metalo dalelės, atsidūrusios alyvoje, gali „paskatinti“ oksidacijos reakcijas, veikdamos kaip katalizatoriai. Tam sukurta atskira priedų grupė – metalo dezaktyvatoriai. Jie tarsi uždengia metalo paviršių nematomu šydu, sumažindami jo aktyvumą. Molekulės prisijungia prie metalo jonų ir sudaro neaktyvius kompleksus, taip sustabdydamos tolesnę oksidaciją. Tokiems priedams naudojami įvairūs organiniai junginiai: etilendiaminai, organinės rūgštys ir kiti.
Bet net ir pati geriausia alyvų chemija neapsaugos nuo žmogiškų klaidų. Yra paprastos taisyklės, kurios pratęsia tiek alyvos, tiek variklio gyvenimą:
1. Reguliariai keisti alyvą. O dar geriau – šiek tiek anksčiau, ypač jei automobiliu dažniau važiuojate mieste, trumpais atstumais ar esant didelėms apkrovoms.
2. Stebėti variklio temperatūrą. Perkaistantis variklis oksiduoja alyvą kelis kartus greičiau.
3. Rinktis tik aukštos kokybės alyvą iš patikimo gamintojo – SCT grupės alyvos su naujausiais antioksidantų kompleksais efektyviai kovoja su oksidacija ir prailgina variklio tarnavimą.
4. Saugoti alyvą nuo oro ir šviesos. laikant nepažeisti pakuotės, sandariai užsukti atidarius, vengti tiesioginių saulės spindulių ir užtikrinti sandarumą alyvos sistemoje.
Sinergija tarp chemijos, pažangių technologijų ir atsakingos priežiūros užtikrina, kad variklis tarnautų ilgiau, o kiekviena Jūsų kelionė būtų saugi ir patikima.