Pirmoji norinčiųjų pasitraukti banga atslūgo
Diskusiją pradėję nuo temos, kokia dabar yra situacija, kalbant apie II pensijų kaupimo pakopą, kiek žmonių planuoja iš jos pasitraukti, ekspertai teigė, kad tikslius skaičius pamatysime prabėgus dvejų metų laikotarpiui, žmonės domisi, konsultuojasi su specialistais, o pirmoji norinčiųjų pasitraukti banga, kuri užplūdo pirmosiomis sausio dienomis, pašnekovų pastebėjimu, jau atslūgo.
„Pirma banga yra tokių, kurie buvo labai stipriai apsisprendę ar jau seniai susistabdę kaupimą, kurie tikrai žinojo, kad nori pasitraukti ir pasiimti pinigus. Visas tas dvejų metų laikotarpis parodys, kokio masto bus pasitraukimas, bet kažko dramatiško neįvyks.
Taip, turtas pensijų fonduose grįš kelerius metus atgal, bet dažniau turbūt pasitrauks tie, kuriems nelabai sekėsi kaupti, kuriems netoli pensija arba kurie jau seniai aktyviai nebekaupia. Turbūt matysime, kad turto kiekis pensijų fonduose sumažės, bet, mano spėjimu, šiek tiek mažiau negu bus pasitraukusiųjų. O tiems, kurie lieka, manau, esminių pokyčių nebus“, – sakė V. Šimkus.
E. Džiugytė teigė, kad ją labai nustebino, jog pirmoji norinčiųjų pasitraukti banga labai greit nuslūgo: „Buvo ta pirmoji trijų dienų banga ir paskui nuslūgo. Dabar investuotojų, kurie ketina trauktis, skaičius nukritęs 4–5 kartus. Žmonės nori pasižiūrėti, kas toliau bus. Manau, kad tokia masinė finansų sektoriaus ir pensijų valdytojų komunikacija, siekis edukuoti, parodyti, kas ir kodėl vyksta, tikrai duoda rezultatą.
Aš labai skatinu ir toliau tai daryti, nes kuo daugiau sklaidos turime, tuo didesnis susidomėjimas. Iš tikrųjų smagu matyti, kad žmonės pirmai bangai praėjus kreipia dėmesį į argumentus ir ne vienas kaupiantysis grįžta, norėdamas pakeisti savo nuomonę ir pasilikti II pakopoje.“
V. Cibas sakė, kad lieka pritarti pašnekovams, jog pirmieji pasitraukiantys iš II pensijų kaupimo pakopos bus tie, kurie jau iš anksto buvo apsisprendę ir jokie argumentai ar konsultacijos jų nuomonės nepakeis:
„Bet pirma banga praeis, baigsis pirmasis ketvirtis, bus išmokėti pinigai tiems, kurie pasitraukė, ir tiksliai žinosime, koks tas nekantraujančiųjų skaičius buvo ir kiek jų pasitraukė. Vėliau, manau, tokių bangų nebematysime. Ir skubėti neverta, nes yra dvejų metų langas, per kurį galima apsispręsti.“
„Šiaip daug žmonių turbūt pirmą kartą po ilgo laiko pasižiūrėjo ir tai, kiek jie yra sukaupę ir kaip visa tai veikia, ir gal net tik dabar sužinojo, kur kaupia. Tai šis dvejų metų laikotarpis yra puiki proga pastebėti, kaip viskas atrodo, kaupiasi, svyruoja ir per tą laikotarpį įsivertinti, tenkina ar netenkina tie rezultatai ir tas produktas“, – pridūrė V. Šimkus.
Atvejai, pateisinantys pinigų išleidimą
Dalis pinigus atsiėmusių žmonių ketina juos išleisti. Ar yra atvejų, scenarijų, kai pinigų išleidimas yra pateisinamas?
„Scenarijų gal ir yra, nes kiekvienas esame žmogus ir turime skirtingą patirtį, skirtingą situaciją. Mano pasiūlymas būtų prieš priimant sprendimą pasitraukti pagalvoti apie pinigų srautus ir pajamas, kai jūs išeisite į pensiją. Labai daug svarstymų čia nereikia, galima pasižiūrėti, kaip dabar gyvena dabartiniai pensininkai ir pasikalbėję su jais pamatysime, kad tie senjorai, kurie turi papildomų pajamų, ne tik iš „Sodros“, jie gyvena geriau. O tų, kurie turi tik „Sodros“ pensiją, gyvenimas yra sunkesnis, nes tos pensijos yra pakankamai mažos.
Tad, jeigu atsakote sau į klausimą, kad išėję į pensiją turėsite papildomų pajamų šaltinių, o dabar, pavyzdžiui, yra kažkokia kritinė finansinė situacija, kai būtinai reikia pinigų, tai, matyt, būtų ta opcija pasinaudoti šita galimybe išsiimti pinigus iš II pakopos ir viską pradėti nuo balto lapo. Bet dar kartą pakartosiu, kad tai turėtų būti išskirtinės situacijos, kai iš tikrųjų yra kritinė padėtis, kalbant apie finansus, pavyzdžiui, smarkiai spaudžia skolos ir jūs tiesiog grimstate, neturite jokių šansų iš jų išlipti“, – nuomone dalijosi V. Cibas.
E. Džiugytė sakė, kad jai kritinė situacija yra greitieji kreditai: „Labai svarbu įsivertinti savo ateitį, savo senatvę, kad amžėjimo procesas būtų orus. Bet aš labai suprantu ir žmones, kurie turi didelius įsipareigojimus. Kalbant apie greituosius kreditus, pabūsiu nepopuliari ir pasakysiu, kad, kiek man teko gilintis, juos visada verta grąžinti ir jų neturėti. Mano kolegos mane dažnai oponuoja, sakydami, kad žmogus grąžins vieną greitąjį kreditą, po pusės metų bus kitas.
Todėl priimant šį sprendimą labai norėčiau ir paskatinti, kad pasinaudoję šia galimybe, pasinaudotumėte ir kita – kreiptis į finansų konsultantus patarėjus, kad paskui tokie incidentai nebepasikartotų, nebegrįžtumėte į tokias situacijas. Reikia turėti finansinį, investavimo, kaupimo planą, o, jeigu tokio plano neturėsite ir toliau darysite tą patį, tai geriau pasverkite, ar nepalikti tų pinigų pensijai, nes jie jums bus auksiniai tuo metu, jums jų labai reikės.“
Likti ar pasitraukti, jei jums – 50-imt
Paklausti, ką patartų žmogui, kuriam – 50 metų: pasilikti II pensijų kaupimo pakopoje ir kaupti toliau ar išsiimti pinigus, V. Šimkus teigė, kad toks informacijos kiekis nėra pakankamas, norint atsakyti į tokį klausimą:
„Man, klausant kolegų pasisakymų, kyla mintis, kodėl finansų patarimai yra taip stipriai reguliuojami ir kodėl juos taip atsakingai reikia dalinti, nes yra milijonas priežasčių, kai pasiimti pinigus yra logiškas ir teisingas sprendimas, jeigu žmogus savo gyvenime turi vietų, kur jam ta individuali grąža bus didesnė. Tai gali būti brangių skolų kamšymas, gal žmogus kuria savo verslą ir pats užsidirbs savo pensiją kitais būdais ir t. t.
Aritmetika rodo, kad žmogui apsimoka, bet tai yra labai individualu. Yra dveji metai atsisėsti, peržiūrėti savo finansus, savo įsipareigojimus ir pagalvoti, kaip jam šiaip sekasi taupyti, ar tuos 3 proc., kuriuos deda kiekvieną mėnesį, jis dės ir toliau, siekiant savo ilgalaikių finansinių tikslų. Nes čia yra du aspektai: vienas – ką mes jau sukaupėme, kitas – jeigu žmogus pasitraukia, jam atsilaisvina tie 3 proc. pajamų. Ar jis toliau taupys, nes matome statistiką, kad žmonėms, jei ne automatiškai, dažnai nesiseka laikytis disciplinos ir siekti ilgalaikių finansinių tikslų.
Jeigu nėra aštraus poreikio, tas automatizmas yra labai svarbus. Todėl reikėtų pagalvoti apie automatinius pavedimus, kažkur investuoti, kad nejučia tas ilgalaikių finansinių tikslų siekimas vis tiek vyktų.“
E. Džiugytė pridūrė, kad dažnai tenka girdėti iš žmonių, jog neliko pinigų investuoti. Ji pasidalijo patarimu, ką daryti, kad situacija būtų kitokia: „Mano patarimas – jūs pirmiausia investuokite, o tada jau išlaidas planuokite pagal tai, kas atliko, o ne priešingai.
Mano patarimas – jūs pirmiausia investuokite, o tada jau išlaidas planuokite pagal tai, kas atliko, o ne priešingai.
O į klausimą, ką daryti 50-mečiui, kaip minėjo kolega, tai yra labai individualu, tik norėčiau paraginti ne virti savyje, o kreiptis į konsultantus, pasitarti, išgirsti atsakymus ir duoti sau laiko. Ir visada visko klauskite, nes nėra kvailų klausimų, o čia yra jūsų pinigai, tad jums ir turi labiausiai rūpėti.“
V. Cibas žmonėms, kuriems 50 metų ir daugiau, ir kurie svarsto – pasilikti II pensijų kaupimo pakopoje ar išeiti, siūlė pasinaudoti „Sodros“ skaičiuokle: „Suskaičiuoti galima pakankamai tiksliai, nes pensija yra jau arčiau, palyginti su jaunesniais asmenimis. Manau, tikrai geras įrankis tiesiog pasibandyti ir pasimodeliuoti, kaip atrodys pensija, kokią dalį sudarys II pakopos pensiją. Ir tada apsispręsti.“
Nemano, kad patys investuos sėkmingiau
V. Cibas, kalbėdamas apie tuos žmones, kurie iki šiol neinvestavo, bet teigia, kad, atsiėmę pinigus iš II pensijų pakopos, ims tai daryti, siūlo jiems gerai apie tai pagalvoti: „Tie žmonės, kurie iki šiol neinvestavo ir galvoja, kad išsiėmę pinigus iš II pakopos juos investuos ir jiems seksis geriau negu pensijų fondui, tai labai abejočiau. Siūlyčiau daug kartų apie tai pagalvoti, nes investavimas nėra labai paprastas dalykas, tam reikia žinių ir laiko.
Statistika, deja, nelabai gailestinga individualiam investuotojui – vidutinis individualus investuotojas vidutiniškai sugeba uždirbti 2–3 proc. metinę grąžą per ilgą laikotarpį. O pensijų fondai nuo starto pradžios, nuo 2003–2004 m., vidutiniškai uždirbo 6 proc. grąžą, nuo 2019 m., kai buvo įvesti gyvenimo ciklo fondai, pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 7–8 proc. per metus. Tai tą rodiklį yra pakankamai sunku pasiekti.“
Tie žmonės, kurie iki šiol neinvestavo ir galvoja, kad išsiėmę pinigus iš II pakopos juos investuos ir jiems seksis geriau negu pensijų fondui, tai labai abejočiau.
E. Džiugytė, atsakydama, kur verta investuoti iš II pensijų pakopos atsiimtus pinigus, ar verta pasidėti indėlį, teigė, kad pritaria V. Šimkui, jog geriausia investicija yra verslo kūrimas, taip pat atkreipė dėmesį į sąvokas „taupymas“ ir „investavimas“:
„Kai mes kalbame apie taupymą, jis turi savo ribas, kiek mes ten galime uždirbti, ir esame labai priklausomi nuo palūkanų normų. Kai mes kalbame apie investavimą, ypač tą sistemingą, mes turime labai aiškų ėjimą į viršų, nes ekonomika iš savęs yra „pasmerkta“ kilti į viršų ilgoj perspektyvoj.
Taigi indėlis yra labai priklausomas nuo palūkanų normų. Vienas dalykas – jis yra trumpalaikis, tai yra labai trumpalaikė perspektyva, retai pamatysime finansų instituciją, kuri leistų pasidėti indėlį 5, 10 ar 15 metų. Kai kalbame apie investavimą ir ypač apie savo pensiją, mūsų galvoje turi atsidurti visai kitas laiko skaičius, ne tik 15, 20, 30, kartais – ir daugiau metų. Tai toje perspektyvoje labai skatinu žiūrėti į tai, kaip aš gyvensiu ir kaip galėčiau turėti tą grąžą už savo investicijas po 15, 20, 30 metų.
Trumpam periodui indėliai yra labai gerai, nes, mano manymu, visi pinigai turi dirbti ir mes visada turime galvoti, kaip uždirbti, o ne kaip sutaupyti. Aš pati visas savo laisvas lėšas visada įdarbinu, kad jos būtų, kad ir trumpo termino indėliuose, bet kad jos dirbtų. Man žiauriai skauda, kai pinigai tiesiog guli, nes jau matau, kaip pelės juos graužia. Tai šito siūlau nedaryti, bet visada galvoti, kaip investuoti, kaip uždirbti ir žiūrėti į ilgą perspektyvą – 10, 15, 20 metų.“
V. Šimkus pritarė, kad tas investuotojas, kuris nori aplenkti pensijų fondų uždirbamą grąžą, turi gebėti geriau ir profesionaliau valdyti pinigus negu fondų valdytojai, susitvarkyti su savo psichologija, neišparduoti visko ne laiku, investuojant rizikingose turto klasėse, ir nemesti kelio dėl takelio: „Tai turbūt yra pirmas žingsnis, kur paslysta daugelis ir profesionalių, ir neprofesionalių investuotojų.“
Ekspertas tuos, kurie labai mėgsta investuoti patys ir domisi finansų rinkomis, kvietė apsvarstyti dalį savo investicijų palikti II pakopoje, teigdamas, kad 3 proc. kaupimas nėra pakankamas sočiai pensijai, reikėtų investuoti ir taupyti gerokai daugiau: „Investuokite daugiau ir turėkite tą laisvą priėjimą prie pinigų, valdykite savo pinigus individualiai, bet turėkite tą dalį, kuri bus ant bėgių, kur pačių rankos neprieis ir neleis jums pridaryti investicinių klaidų.“
Ar verta iš II išeiti į III pakopą?
Kai kurie skaičiuoja, kad kaupiant II pensijų pakopoje, prie pensijos kas mėnesį prisidės tik keliasdešimt eurų, todėl kelia klausimą, gal vertingiau kaupti III pensijų pakopoje. E. Džiugytė tokį klausimą sau keliančius kvietė įsivertinti, kiek turi disciplinos, ar tikrai jos laikysis, ar nekils noras nutraukti ir nebekaupti:
„Turime pripažinti, kad III pakopa turi daugiau lankstumo ir turės, kryptys panašios, galimybių – taip pat daug. Bet už tai turi ir didesnę atsakomybę, kad tu tuo lankstumu pasinaudosi tik tada, kai tau labai reikės, ir tai nutiks senatvėje, ne iki tol. II ar III pakopa, manau, kad visi pasirinkimai yra geri, tik reikia įsivertinti.“
„Aš dar pridėsiu, kad viskas kainuoja ir tas lankstumas, ir galimybė bet kada išeiti irgi kainuoja. Dėl to III pakopos pensijų fondai yra brangesni, jų valdymo mokesčiai, atskaitymai yra didesni negu II pakopoje.
Tad, jeigu nuspręsite iš II pakopos išsiimti visus pinigus ir juos sudėti į III pakopą, ilguoju laikotarpiu III pakopoje sukaupsite mažiau, negu būtumėte sukaupę II pakopoje. Kodėl? Todėl, kad, pirma, kaip sakė Eglė, reikalinga disciplina, ar jūs tikrai įsipareigosite sau kiekvieną mėnesį pervesti mažiausiai 3 proc., o, jeigu kyla jūsų atlyginimas, turėsite pervesti daugiau, nes tie 3 proc. yra nuo atlyginimo sumos. Ir tai daryti kiekvieną mėnesį.
Be to, jums kiekvieną mėnesį valstybė prideda po 30–33 eurus, tai tuos pinigus III pakopoje reikės atžaisti – uždirbti daugiau. Šansai tai padaryti irgi sumažėja.
Taigi, galima keisti į III pakopą, tai duoda lankstumo, bet, žiūrint ilgalaikiu laikotarpiu, jeigu tikslas yra sukaupti didesnę sumą, vienareikšmiškai II pakopa laimės prieš III pakopą.“
Diskusijoje aptarta II ir III pensijų kaupimo pakopos, indėliai, tačiau investavimo būdų yra įvairių – galima investuoti į fondus, ETF, auksą, sidabrą, nekilnojamąjį turtą ir t. t. Paklausti, ką patartų, ar verta atsižvelgti į kitas klases ir ten daugiau investuoti, kalbinti ekspertai pasidalijo savo nuomonėmis.
„Dviratį išrasti turbūt būtų labai sudėtinga. Fondai investuoja į kelias pagrindines turto klases, pagrinde – į plačiai diversifikuotą – į pasaulio akcijas ir įvairias obligacijas pagal rizikos lygį. Jauni žmonės turi rizikingesnius fondus, augimo strategija nutaikyta vien beveik į akcijas, su amžiumi daugėja saugesnių turto klasių, kad tie svyravimai būtų mažesni artėjant pensiniam amžiui. Kai kurie fondai įtraukia įvairias alternatyvias turto klases – kaip nekilnojamąjį turtą ar ką nors kitą.
Bet koks asmeninio portfelio formavimas atsispirtų nuo tų pačių dviejų pagrindinių blokų – nuo diversifikuoto investavimo į akcijas, obligacijas. Taip, jas galima papildyti, diversifikacijos tikslais, nekilnojamuoju turtu ar tauriaisiais metalais. Bet vėlgi žmogui pačiam gali būti pakankamai sudėtinga konstruoti tokį visaapimantį diversifikuotą portfelį, kuris atsižvelgia į įvairias rizikas, suvaldo laiko neatitikimą, rinkos gali būti nukritusios būtent tuo metu, kai tau reikės pinigų, ar tu rebalansuosi tą portfelį, jį prižiūrėsi.
Tai galima padaryti tai asmeniškai ir turbūt kiekvienas, kuris pasirinks investuoti, turėtų maždaug sekti labai panašią strategiją, kokią seką pensijų fondai, nes jos nėra veltui tokios sudėliotos. Mes turime akcijų komponentą, kuris užtikrina ilgalaikį augimą, didesnę grąžą su rizika ir paskui mes didiname stabilumo kiekį su skolos įvairiais vertybiniais popieriais, kurie mažiau svyruoja, yra labiau prognozuojami, bet neša mažesnę grąžą“, – sakė V. Šimkus.
E. Džiugytė teigė, kad, kalbant apie finansų rinkas, raktinis žodis yra „diversifikacija“, tačiau ji pridūrė, kad žmogui niekas netrukdo turėti ir II, ir III pakopos, ir dar kaupti atskirai. V. Šimkus papildė, kad šiuo atveju – ne tik nedraudžia, bet taip ir reikėtų daryti.
„Čia kaip tik yra tas tikrasis finansinis raštingumas, kad aš nenumetu atsakomybės kažkam kitam ar kažkas mane privertė, aš suvokiu, kad ir II, ir III pakopoje, ir mano asmeninis portfelis – viskas yra mano, ir tam finansiniam raštingumui, ir tai gerovei užtikrinti šios priemonės yra reikalingos.
3 proc. nėra pakankama suma kokybiškam, komfortiškam gyvenimui užsitikrinti. Tai tikrai skatintina kombinuoti visas šitas priemones ir jas turėti.
Kalbant apie savo portfelį, ar tai būtų nekilnojamasis turtas, ar auksas, ar akcijos, obligacijos, tikrai to reikia ir labai reikės.
O diversifikacija tarp vieno ar kito instrumento yra jau kiekvieno noras prisiimti riziką ir likvidumo poreikis. Mano nuomone, blogiausias sprendimas yra nieko nedaryti. Visada bet kuris sprendimas, kalbant apie tvarų, ilgalaikį, paskaičiuotą investavimą, bus geresnis, negu nieko nedaryti. Jau dabar reikėtų atsidėti mažiausiai 10–15 proc. kiekvieną mėnesį, jeigu leidžia galimybės – ir daugiau. Ir tuos pinigus įdarbinti. Ateityje ir patys sau padėkosite, ir tas komfortas leis ir aplinkai padėkoti“, – savo požiūriu dalijosi E. Džiugytė.
Visada bet kuris sprendimas, kalbant apie tvarų, ilgalaikį, paskaičiuotą investavimą, bus geresnis, negu nieko nedaryti.
V. Cibas pritarė, kad jeigu pavyksta turėti kelias alternatyvas, kur vienu metu kaupti, t. y., tiek II, tiek III pensijų pakopoje, taip pat investuoti patiems, investuoti į nekilnojamąjį turtą, sulaukus pensinio amžiaus, eksperto teigimu, turėtumėte jaustis gana laisvai ir užtikrintai, nes turėsite daug įvairių šaltinių su skirtingomis pajamomis.
„Kalbant apie alternatyvas II pakopai, be abejo, jų yra begalės, bet visos jos turi savas rizikas. Kitas dalykas, II pensijų pakopa yra specializuotas produktas pensijai kaupti – tai reiškia, jis pritaikytas pensijai kaupti. Taigi, jeigu tikslas yra kaupti pensijai, tai ir reikia rinktis tokius produktus, kurie yra specializuoti pensijai kaupti.
Žinau, kad Lietuvoje žmonės labai mėgsta nekilnojamąjį turtą ir yra tokių manančių, kad išsiėmus pinigus iš II pakopos investuos į nekilnojamąjį turtą ir tai bus geras sprendimas. Nesakau, kad jis blogas, bet tiesiog tada irgi užduosiu tokį klausimą, kurį turėtumėte užduoti patys sau. Jeigu investicija į nekilnojamąjį turtą yra iš tikrųjų tokia gera, kodėl pensijų fondai nesudeda visų pinigų į nekilnojamąjį turtą?
Dėl to, kad nekilnojamasis turtas turi savas rizikas ir, deja, bet galite ir nepataikyti, nes jūs, įsigiję nekilnojamąjį turtą, išėję į pensiją norėsite išsigryninti tuos pinigus, bet, jeigu pataikysite, kad tuo metu nekilnojamojo turto rinkoje bus krizė, jums reikės visą nekilnojamąjį turtą, ne gabaliuką, bet visą parduoti už mažesnę kainą ir greičiausiai būsite nelabai patenkintas.
O, jeigu kaupiate II, III pakopoje ar kažkur kitur, jums nereikės viso turto pardavinėti. Net jeigu ir bus bloga situacija rinkoje ir jums tuo metu reikės pinigų, jūs galėsite parduoti dalį, bet ne visą turtą“, – kalbėjo V. Cibas.
Visą konferencijos „Mano investicija“ diskusiją „Taupyti, investuoti ar išleisti – pataria ekspertai“, galite peržiūrėti straipsnio viršuje esančiame vaizdo įraše.